Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrans“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Intrans“ (toliau – ir UAB „Intrans“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir Muitinės departamentas) 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) arba įpareigoti Muitinės departamentą iš naujo nagrinėti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; 4) priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) priėmė 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau - Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nusprendė: i) pripažinti, kad tyrimas dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo baigtas 2022 m. rugpjūčio 9 d.; ii) pripažinti, kad už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2022 m. sausio 11 d. tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis - 22 237 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Skolos muitinei atsiradimo data - 2022 m. sausio 19 d. Skolos atsiradimo vieta - Vilniaus TM veiklos zona. Skolininkas - UAB „Intrans“ (įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), toliau - Pareiškėjas); iii) skirti procedūros vykdytojui, t. y. pareiškėjai - 2 224 Eur dydžio baudą.

Pareiškėjas pateikė skundą dėl Vilniaus TM Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Muitinės departamentas išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Vilniaus TM Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, o Vilniaus TM Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino. Pareiškėjas pateikė skundą Mokestinei ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - ir MGK, Komisija), kuri sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino Muitinės departamento Sprendimą.

Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Vilniaus TM Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ir MGK Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodytais argumentais ir motyvais, įregistruota mokestine prievole muitinei bei paskirta bauda, ir prašo teismo juos panaikinti.

Paaiškina, jog krovinys „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2791 kg; KN kodas 7222), dėl kurio kyla šis ginčas, 2021 m. gruodžio 27 d. buvo atsiųstas iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo - pareiškėjo - muitinės sandėlį. Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2791 kg; prekės kodas 7222) (toliau - Saugojimo deklaracija). Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal Saugojimo deklaraciją, 2022 m. sausio 11 d. įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (toliau - Tranzito deklaracija T1). Pareiškėjas Sąjungos tranzito procedūrą įformino pagal šiuos dokumentus: (i) 2022 m. sausio 11 d. CMR Nr. (duomenys neskelbtini) deklaraciją (Priedas Nr. 8; toliau - CMR deklaracija) ir (ii) 2021 m. gruodžio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 178138 (Priedas Nr. 9; toliau - Sąskaita-faktūra). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Krovinio automobilio vairuotojas muitiniam patikrinimui, be kita ko, pateikė: (i) eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini); bei (iii) Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes (dėl kuriu pateikimo kyla šis ginčas). Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022 m. sausio 18 d. Krovinio automobilio vairuotojas dar iki šios datos muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Visgi, Vilniaus TM per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau - NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo.

Vilniaus TM apie tai 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo procedūros vykdytoją - pareiškėją - prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 24 d., kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. raštu Vilniaus TM pateikė: (i) (duomenys neskelbtini) muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Importo deklaracija) ištrauką iš kompiuterinės sistemos (Priedas Nr. 11) bei (ii) CMR Deklaracijos, atžymėtos (duomenys neskelbtini) muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją.

Tyrimo metu Vilniaus TM 2022 m. kovo 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė užklausą paskirties muitinės įstaigai, t. y. Šalčininkų kelio postui, dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal Tranzito deklaraciją T1, pateikimo muitiniam tikrinimui.

Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas 2022 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo, kad transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), o Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių vairuotojas muitiniam tikrinimui tariamai nepateikė. Taip pat Vilniaus TM, atlikus pareiškėjo pateiktos Importo deklaracijos analizę ir palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje esančiais duomenimis bei su prekių lydinčiais dokumentais, nustatė, kad nepavyko identifikuoti (sutapatinti) Sąskaitoje-faktūroje ir Importo deklaracijoje nurodytos prekės. Papildomai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) muitinės Importo deklaracijos ištrauka neatitiko Sąjungos muitinės kodekso 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus TM konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją T1, yra nebaigta ir procedūros vykdytojo - pareiškėjo - pareiga neįvykdyta. Taigi, pareiškėjas už tariamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą buvo pripažintas skolininku muitinei.

Pareiškėjas teigia, jog procedūros, susijusios su Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių pateikimu muitiniam patikrinimui, buvo įvykdytos krovinio vežėjo „Trasko Ltd.“ (toliau - Vežėjas). Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas neatliko jam priskirtų funkcijų ir neperdavė patvirtinimo per NTKS apie prekių pateikimą pagal Tranzito deklaraciją T1. Viešojo administravimo subjektų tinkamas pareigų nevykdymas negali lemti neigiamų pasekmių pareiškėjai. Nepaisant to, kad dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių muitinio tranzito procedūra tariamai buvo neįvykdyta (o iš tikrųjų tai buvo viešojo administravimo subjekto klaida), pareiškėjas pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus TM dėl visų aplinkybių nustatymo siekiant pripažinti procedūrą įvykdytą.

Pareiškėjas atliko visus privalomus veiksmus (procedūras), pateikė privalomus ir papildomus dokumentus, kreipėsi į kitos valstybės muitinę dėl dokumentų (patvirtinimo) gavimo, bendradarbiavo bei teikė visą naudingą informaciją Vilniaus TM. Nepaisant to, Vilniaus TM vertino situaciją išimtinai formaliai, o Muitinės departamentas ir MGK tam pritarė, bei nutarė, kad pareiškėjo teikiami dokumentai neva nepatvirtina aplinkybės, jog: (i) Tranzito deklaracija T1 ir joje deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam patikrinimui: (ii) krovinys buvo išvežtas iš Sąjungos. Dar daugiau, už tariamai muitiniam patikrinimui nepateiktos Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių, kai pareiškėjas fiziškai tokių veiksmų net negalėjo atlikti, atsakingu pripažintas būtent pareiškėjas, o ne Vežėjas.

Sąjungos muitinės kodekso 306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai prekės, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, atgabenamos į paskirties muitinės įstaigą, tai muitinės įstaigai pateikiama: (i) prekės; (ii) tranzito deklaracijos MRN; (iii) visa informacija, kurios reikalauja paskirties muitinės įstaiga. Pareiškėjas įformino Tranzito deklaraciją T1. Krovinio automobilio vairuotojas (Vežėjas) Vilniaus TM Šalčininkų kelio postui muitiniam patikrinimui, be kita ko, pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes, suteikė kitą informaciją. Kartu Vežėjas pateikė ir kitas deklaracijas, eksporto manifestą, tačiau vienintelė pareiškėjo Tranzito deklaracija T1, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, nebuvo uždaryta Vilniaus TM Šalčininkų kelio poste. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto darbuotojas per NTKS priemones neperdavė patvirtinimo apie prekių pateikimą muitiniam patikrinimui ir taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekse, Muitinės įstatyme ir Nuostatose įtvirtintus straipsnius dėl tinkamų muitinės procedūrų atlikimo.

Laikytina, kad dėl nepabaigtos muitinės procedūros atsakingas ne pareiškėjas, o Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto muitinės posto darbuotojas, laiku ir tinkamai neperdavęs informacijos per NTKS apie prekių pateikimą ir krovinio išvykimą iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl ko nebuvo laiku atlikta žyma apie muitinės procedūros pabaigimą. Tokia situacija praktikoje yra dažnai pasitaikanti, t. y. kai muitinės posto darbuotojai laiku ir tinkamai neperduoda informacijos per NTKS. Tokia problema yra nuolat akcentuojama, be kita ko, muitinės tarpininkų, įvairiuose formatuose (muitinės įstaigų seminarai, kiti susitikimai, renginiai ir kt.). Šių aplinkybių, kurios akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas tinkamai atliko muitinio tranzito procedūras ir krovinys buvo išgabentas (tai patvirtinta kiti įrodymai), tinkamai nesiaiškino nei Muitinės departamentas, nei MGK. Nei viena institucija savo iniciatyva nesikreipė dėl įrodymų iš (duomenys neskelbtini) muitinės administracijos gavimo, nors tokią galimybę turėjo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad muitinės institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir joms gauti įrodymus yra daug lengviau. Taigi, šios aplinkybės lemia, kad Vilniaus TM tyrimas buvo nevisapusiškai ir netinkamai atliktas, o Muitinės departamentas ir MGK to tinkamai neištaisė.

Pareiškėjas Vilniaus TM pateikė dokumentus, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros užbaigimą: (i) CMR deklaraciją; (ii) Sąskaitą-faktūrą; (iii) (duomenys neskelbtini) Importo deklaracijos ištrauką; (iv) gavėjo Korvet JSC (toliau - Gavėjas) 2022 m. rugsėjo 2 d. raštą. Papildomai pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) muitinę dėl papildomo patvirtinimo gavimo. Šie dokumentai patvirtina, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos ir pristatytos gavėjui (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus TM, Muitinės departamentas ir MGK sprendimuose neatsakė aiškiai ir argumentuotai dėl pareiškėjo pateiktų alternatyvių įrodymų, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją T1, užbaigimą. Tokių motyvų nebuvimas yra savarankiškas pagrindas ginčijamų sprendimų panaikinimui.

Pažymi, jog MGK Sprendime Nr. S - (duomenys neskelbtini) akcentuoja, kad tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas (duomenys neskelbtini) muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu. Pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) muitinę dėl patvirtinimo apie krovinio atvykimą (antspaudo uždėjimo). Skundo pateikimo metu atsakymo iš (duomenys neskelbtini) nebuvo gavęs.

Dėl skirtingo prekės kodo teigia, jog yra įprasta praktika, kai prekių siuntėjas deklaruoja prekes vienu kodu, o muitinės įstaigos deklarantams rekomenduoja naudoti kitą, teisingesnį prekės kodą. Tokia situacija susidarė ir šiuo atveju. Pareiškėjas įformindamas Tranzito deklaraciją T1 prekes deklaravo kodu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) muitinėje deklaruojant prekes buvo rekomenduotas naujas kodas (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Gavėjas rašte: „Įforminant muitinės dokumentus buvo naudojamas prekės kodas (duomenys neskelbtini), kurį paskirties muitinės įstaiga laikė teisingu“. Todėl akivaizdu, kad net ir esant skirtingiems prekės kodams, buvo gabentos tos pačios prekės pagal Tranzito deklaraciją T1, CMR deklaraciją, Sąskaitą-faktūrą. Net ir atveju, kai dokumentacija formaliai turi trūkumų, ginčą sprendžianti institucija privalo vertinti įrodymų visumą ir išvadas daryti visapusiškai, nurodant aplinkybių buvimo ar nebuvimo tikimybę. Vilniaus TM, Muitinės departamentui ir MGK to nepadarius, sprendimai priimti pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra atsakingas asmuo už muitinės procedūros užbaigimą, todėl negali būti pripažinta skolininku. Vilniaus TM atlikto patikrinimo metu nustatyti konkretūs juridiniai asmenys, t. y. Vežėjas („Trasco Ltd.“) ir Gavėjas (AB „Korvet“) visiškai atitinkantys skolininkų muitinei apibrėžimą, nurodytą Sąjungos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, pagal kurias skolininku muitinei laikomas asmuo, kuris neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros, arba asmuo, kuris dalyvavo neteisėtai paimant prekes iš muitinės priežiūros ir žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės paimamos iš muitinės priežiūros.

Teigti, kad pareiškėjas, kuris pagal įstatymą atliko visas prievoles, neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros ir todėl atsako prieš muitinę yra nepagrįsta. Tai yra fiziškai neįmanoma. Krovinio vairuotojas buvo informuotas, kad veža prekes pagal Tranzito deklaraciją T1, dalyvavo tikrinant transporto priemonę, jam buvo perduota Tranzito deklaracija T1, jis pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje nurodytas prekes muitiniam patikrinimui. Pareiškėjas, kaip muitinės tarpininkas, nedalyvauja pateikiant prekes muitinės priežiūrai, o tik rūpinasi dokumentų įforminimu. Todėl labiau atitinkantis skolininko sąvoką būtų būtent Vežėjas, o ne Pareiškėjas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog Muitinės departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino Vilniaus TM 2022-08-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui kaip tranzito procedūros vykdytojui dėl neįvykdytos muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal tranzito deklaraciją T1 (duomenys neskelbtini) (2022-01-11), įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 22237 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM), paskirta 2224 Eur bauda, nuspręsta skolos muitinei atsiradimo data laikyti 2022-01-19; skolos atsiradimo vieta - Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona.

Nustatyta, kad 2021-12-27 krovinys „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2791 kg.; KN kodas - 7222) atvyko iš Didžiosios Britanijos į įgaliotojo gavėjo UAB „Intrans“ (Pareiškėjo) muitinės sandėlį (VV0166) su Lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota prekė - „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2791 kg.; prekės kodas - 7222). 2022-01-11 Pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. (duomenys neskelbtini), įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą ((duomenys neskelbtini)). Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-11) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2021-12-17). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje - 2022-01-18.

2013 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022-01-18. Per nustatytą terminą Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau - NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2022-01-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 2022-03-31 Vilniaus TM gavo pareiškėjo atstovo paaiškinimą, kad krovinys važiavo su Eksporto manifestu, o deklaracija T1 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nežinomų priežasčių paskirties įstaigoje nebuvo įforminta. Procedūros vykdytojas papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauką iš kompiuterinės sistemos bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini), atžymėto Baltarusijos ir (duomenys neskelbtini) muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją. Atlikus pateiktos importo deklaracijos analizę ir palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis bei su prekių lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (KN kodas 722230) ir krovinį lydinčiose dokumentuose (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas prekės KN kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus TM pažymėjo, kad pateikta (duomenys neskelbtini) muitinės importo deklaracijos ištrauka neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip (duomenys neskelbtini) muitinės patvirtinta - nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM negalėjo laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus TM 2022-03-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į paskirties muitinės įstaigą Šalčininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų muitinio tranzito procedūrai pagal T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-11), pateikimo muitiniam tikrinimui. 2022-04-02 Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), o tranzito deklaracijos T1 Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje deklaruotų prekių vairuotojas muitiniam tikrinimui nepateikė.

Muitinės departamentas teigia, kad Vilniaus TM teisingai konstatavo pareiškėjo, kaip tranzito procedūros vykdytojo, atsakomybę ir įregistravo jam skolą muitinei, o pareigos solidariu skolininku muitinei pripažinti prekių vežėją muitinė neturi.

Pažymi, jog pareiškėjo skundas grindžiamas pateikta (duomenys neskelbtini) muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. 178138 bei akcinės bendrovės „Korvet“ rašto kopijomis. Muitinės departamentas pacitavo Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl alternatyvių dokumentų (įrodymų), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas (duomenys neskelbtini) muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, kai šis dokumentas yra patvirtintas gavėjo šalies muitinės antspaudu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus TM padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėjas, kaip tranzito procedūros vykdytojas, tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-11), neužbaigta. Pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 str. 2 d., muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu. Šiuo atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, t. y. Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai, o pateikti pareiškėjo įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūrų užbaigimą.

Dėl pareiškėjo argumento, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, pritaria Muitinės departamento nuomonei, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą, prašydami jį tenkinti bei atsižvelgti į papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. (duomenys neskelbtini) muitinės raštą ir importo deklaraciją, kurie, jų teigimu, papildomai patvirtina, jog prekės buvo įformintos ir išvežtos iš Sąjungos, todėl muitinio tranzito procedūra buvo užbaigta.

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog nors pareiškėjas pateikė deklaracijos originalą, tačiau nagrinėjamu atveju krovinį lydinčiuose dokumentuose neatitinka prekės kodas. ES šalys taiko sankcijas t.t. prekėms, todėl prekės kodas yra labai svarbu. Dėl solidarios atsakomybės paminėjo, jog LVAT praktikoje preziumuojama procedūros vykdytojo atsakomybė už visų procedūrų vykdymą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog Vilniaus TM atlieka dokumentinį patikrinimą. Šiuo atveju tyrimo metu buvo gauti oficialūs atsakymai, jog muitinės tikrinimui nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo pripažinimo skolininku muitinei ir PVM bei su mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad pareiškėjas, būdamas Sąjungos tranzito procedūros pagal lydintį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju, netinkamai įvykdė prievoles - tranzito procedūra nustatytu terminu užbaigta nebuvo, o pareiškėjo pateikti įrodymai (dokumentai) tranzito procedūros užbaigimo įrodymais negali būti pripažįstami pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus TM 2022-08-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento 2022-11-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas Vilniaus TM Sprendimas bei Mokestinių ginčų komisijos 2023 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento Sprendimas, pagrįstumą ir teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad 2021-12-27 krovinys - „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (2791 kg; KN kodas 7222) atvyko iš (duomenys neskelbtini) į įgaliotojo gavėjo UAB „Intrans“ (pareiškėjo) muitinės sandėlį su Lydinčiuoju dokumentu (duomenys neskelbtini). Prekėms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija LSD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno (2791 kg; prekės kodas 7222). 2022-01-11 pareiškėjas, kuriam išduotas leidimas naudotis įgaliotojo siuntėjo statusu, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal LSD Nr. (duomenys neskelbtini), įformino Sąjungos tranzito procedūrą pagal T1 Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktus dokumentus: CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-11) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-04-02 Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini), o tranzito deklaracijos TI Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė.

2022-03-31 procedūros vykdytojas pateikė Rusijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ištrauką iš kompiuterinės sistemos bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini), atžymėto Baltarusijos ir (duomenys neskelbtini) muitinių bei gavėjo antspaudais, kopiją. Atlikus pateiktos importo deklaracijos analizę ir palyginimą su TI tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis bei prekių lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. 178138 ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas (duomenys neskelbtini), o tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ (KN kodas (duomenys neskelbtini)), krovinį lydinčiuose dokumentuose (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas prekės KN kodas (duomenys neskelbtini). Be to, pateikta Rusijos muitinės importo deklaracijos ištrauka neatitiko 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau - Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio 1-2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos ištrauka nebuvo antspauduota arba kitaip Rusijos muitinės patvirtinta - nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl Vilniaus TM negali laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėjas už neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2022-01-11), buvo pripažintas skolininku muitinei.

Pareiškėjas nurodo, jog iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad vairuotojas, gabendamas krovinį, pateikė muitinės tikrinimui dokumentus, kurie buvo atžymėti, ir vėliau išgabeno krovinį iš Sąjungos muitų teritorijos. Šias aplinkybes patvirtina pateikta CMR (duomenys neskelbtini) „Trasko Ltd.“ deklaracija su sąskaita faktūra apie krovinio išvykimą iki sienos ir tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo įformintas prekės išvykimas. Prekės išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos patvirtina kelionės CMR (duomenys neskelbtini) su antspaudais kopija, su Baltarusijos muitinės atžymomis (2022-01-17) ir Tiumenės muitinės atžymomis apie prekės atvykimą (2022-01-18). Pareiškėjas pažymi, kad muitinė turėjo visus įgalinimus kreiptis dėl būtinų dokumentų gavimo, todėl privalėjo gauti pateiktų elektroninių dokumentų ištraukų patvirtinimą ir juos pripažinti tinkamais.

Pareiškėjas pateikė iš krovinio gavėjo gautus dokumentus ne tik apie tai, kad prekės buvo gautos paskirties vietoje, t. y. išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, bet ir apie tai, dėl ko nesutapo išvežamų ir gautų prekių KN kodai. Pareiškėjas papildomai pateikė elektroninės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, patvirtintą antspaudu ir gavėjo Akcinės bendrovės „Korvet“ raštą apie krovinio iš siuntėjo Special Quality A. L., vežto pagal 2021-12-17 sąskaitą faktūrą (invoisą) 178138 ir 2022-01-11 CRM deklaraciją (duomenys neskelbtini), pristatymą į Muitinės postą „Kurganskij“ ir išmuitinimą 2022-01-18. Atliekant muitinės procedūras buvo naudojamas KN kodas (duomenys neskelbtini), kadangi šis kodas pripažintas tinkamu gavėjo muitinės įstaigos. Muitinė analogišką kodą nurodė ir savo sprendime, teigdama, kad atlikus patikrinimą importo deklaracijoje nustatytas KN kodas (duomenys neskelbtini), taigi tas pats kodas tik be paskutinių dviejų detalizuojančių skaičių „09“.

Pareiškėjas teigia, jog tinkamai atliko savo prievoles, užpildė visus privalomus dokumentus muitinės procedūrai atlikti, laiku ir tinkamai informavo teritorinę muitinę, o krovinys teisėtai buvo išgabentas iš Sąjungos muitų teritorijos. Jo nuomone, dėl nebaigtos muitinės procedūros atsakingas ne pareiškėjas, o muitinės posto darbuotojas, laiku ir tinkamai neperdavęs informacijos apie krovinio išvykimą iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl ko nebuvo laiku atlikta žyma apie muitinės procedūros pabaigimą. Pareiškėjas, kaip muitinės tarpininkas, nedalyvauja pateikiant prekes muitinės priežiūrai, o rūpinasi tik dokumentų įforminimu. Pareiškėjui įrodžius, kad prekės iš muitinės priežiūros teritorijos buvo paimtos teisėtai, muitinės procedūra yra užbaigta, prekės buvo išvežtos gavėjui į paskirties vietą ir pristatytos, t. y. išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, laikytina, kad pareiškėjas nepagrįstai pripažintas skolininku muitinei. Pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn kaip solidarusis skolininkas. Muitinė privalėjo pasirinkti vežėją kaip skolininką, nes tik pastarasis teikė patikrinimui prekes ir jas išgabeno į (duomenys neskelbtini), tikėtina tinkamai neinformavęs teritorinės muitinės.

Be to, pareiškėjas į bylą papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) muitinės 2023 m. gegužės 23 d. raštą kartu su Importo deklaracijos originalu (pateiktas apžiūrai teismo posėdyje), kurie, jo teigimu, papildomai patvirtina, jog prekės buvo įformintos ir išvežtos iš Sąjungos, todėl, jo nuomone, muitinio tranzito procedūra buvo užbaigta.

Nagrinėjamam ginčui taikytino Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, t. y., kai gaunamas patvirtinimas, kad prekės per nustatytą terminą buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai.

Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis, tokiu būdu darytina išvada, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

Byloje nustatyta, kad prekės paskirties muitinės įstaigai (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postas ((duomenys neskelbtini))) turėjo būti pateiktos iki 2022-01-18, tačiau Vilniaus TM NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Atitinkamai Vilniaus TM dėl nebaigtos tranzito procedūros pradėjo tyrimą ir kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti detalų paaiškinimą bei dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo tranzito procedūra yra užbaigta. Pateikiami dokumentai turi atitikti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1-2 dalių reikalavimus.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2022-01-11 įformino T1 deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) A/M valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys važiavo su EX deklaracijų manifestu, kuris buvo uždarytas Šalčininkų kelio poste, o ginčo T1 deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių nebuvo uždaryta. Vilniaus TM Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas dėl neužbaigtos tranzito procedūros pagal ginčo deklaraciją 2022-04-22 pateikė Tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino, kad krovininio automobilio ((duomenys neskelbtini)) vairuotojas muitiniam tikrinimui pateikė eksporto manifestą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaraciją ir tranzito deklaraciją T1 MRN Nr. (duomenys neskelbtini), o tranzito deklaracijos TI MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo deklaracijos) ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė, todėl ši tranzito procedūra ir nebuvo užbaigta.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, pritaria atsakovo išvadai, jog palyginus (duomenys neskelbtini) muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei CMR Nr. (duomenys neskelbtini), atžymėto Baltarusijos ir (duomenys neskelbtini) muitinių bei gavėjo antspaudais su ginčo Tranzito deklaracija bei prekes lydinčiais dokumentais, matyti, kad skiriasi sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir importo deklaracijoje nurodytos prekės kodas (komisijos bylos l. 88-89). Taip pat iš Komisijos bylos medžiagos (b. l. 81) nustatyta, jog Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie Sąjungos/ Bendrosios tranzito procedūros užbaigimą patvirtinimą pateikimo“ pareiškėjui nurodė, jog tyrimo eigoje atlikus pateikto Importo deklaracijos palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais bei su prekių lydinčiąja sąskaita Nr. 178138, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)ir importo deklaracijoje nurodytos prekės. Importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ginčo tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „strypai iš nerūdijančiojo plieno“ ir krovinį lydinčiuose dokumentuose (sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), CMR Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas prekės KN kodas yra (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai taip pat pažymėjo tai, kad nors pareiškėjas ir pateikė Importo deklaracijos originalą, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyti ne tik dokumentų formos, bet ir turinio trūkumai, t. y. neatitinkantis prekės kodas.

Taigi, nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus (Lietuvos vežėjų sąjungos 2023 m. vasario 24 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento atsakymą, (duomenys neskelbtini) muitinės raštą, Importo deklaracijos originalą), tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, jog nebuvo paneigta muitinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, jog prekę lydinčiuose dokumentuose nurodytas neatitinkantis prekės kodas, t. y. nepašalintas prieštaravimas dėl dokumentuose pateiktos skirtingos informacijos apie gabenamą prekę.

Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas, akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog ginčo prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą (Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą) ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Vadinasi, kaip teisingai sprendė Vilniaus TM, Muitinės departamentas bei jų pozicijai pritarė Komisija skundžiamuose Sprendimuose, jog tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, todėl pagrįstai pripažintas skolininku muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktu importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokiu prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies a punktą, skolininku pagal šio straipsnio 3 dalį laikomas bet kuris iš šių asmenų: a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo, arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įgijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

Sprendžiant klausimą dėl solidarios pareiškėjo, ginčo prekių gavėjo ar vežėjo atsakomybės taikymo, aktuali yra ESTT praktika, kuria rėmėsi ir Muitinės departamentas bei Komisija skundžiamuose sprendimuose. ESTT 2017-05-18 sprendime byloje Nr. C-154/16 nurodė, jog Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 dalis bei 213 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės muitinė neturi pareigos pripažinti solidariai atsakingu vežėją, kuris lygiagrečiai su tranzito procedūros vykdytoju turi būti laikomas privalančiu sumokėti skolą muitinei. ESTT to paties sprendimo rezoliucijos 4 punktu nusprendė, jog Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkto ir 204 straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas neįvykdė pareigų pagal šio reglamento 96 straipsnio 2 dalį, be kita ko, pareigos pateikti šias prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą.

Dar daugiau, 2008-04-03 sprendime byloje C-230/06 Teisingumo teismas konstatavo, jog net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, todėl nagrinėjamoje byloje, įvertinus taip pat ir tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, taigi, Muitinės departamentas ir Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas, pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Vilniaus TM, Muitinės departamentas bei Komisija priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti pareiškėjo skundžiamų Sprendimų pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo išnagrinėti jo skundą iš naujo.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrans“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.