Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank AS, veikiančio per Danske Bank AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2006-08-09 ieškovas su atsakovu sudarė Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui 2000 Lt kreditą. Atsakovas įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti kas mėnesį mokamomis lygiomis dalimis po 95 Lt. Kredito grąžinimo terminas 24 mėnesiai. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: 2006-08-09 Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutartis, 2008-11-03 pranešimas atsakovui apie kredito limito sutarties nutraukimo, 2010-04-03 priminimas apie skolą, įkainiai, antstolio pažyma dėl atliktų veiksmų tarpininkaujant vykdant turtines prievoles. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis įpareigoja šąli sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jo priteistina 521,12 Eur skolos suma.

Šalių Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimais sutarties specialioje dalyje yra nurodyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti 13,5 procentus metinių palūkanų. Todėl ieškovas atsakovui paskaičiavo 975,02 Eur palūkanas, kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37 str., 6.261 str., 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.). CK 6.73 str., 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teises normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino gražinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas yra bankas ir teikia vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė į teismą (sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas – 2008-08-09), negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl patiriamų nuostolių. Kredito limito su pastovaus dydžio mokėjimo sutartyje nustatytos metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis. Ieškovo prašomos priteisti 975,02 Eur palūkanų suma yra 1,87 kartus didesnė už negrąžintos paskolos sumai. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovui 521,12 Eur sumą, patyrė būtent tokio dydžio (975,02 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo. Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditoriaus savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (521,12 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (975,02 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 250,00 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008), priteisiant šią sumą iš atsakovo.

Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą įvertinti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas kredito sutartį, kuri savo pobūdžiu yra vartojimo sutartis (CK 1.39 str. 2 d.), buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kadangi sutartį sudarė prisijungimo būdu, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai įvertinus vykdytinos prievolės dydį yra neprotingai dideli. Byloje konstatuota aplinkybė, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl šioje ieškinio dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies: delspinigiai, atsižvelgiant į ieškovo suteikto kredito ir teismo priteistos vykdytinos prievolės dydžius, mažintini iki 200,00 Eur sumos, o likusi ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 3 str. 7 d., 178 str., CK 1.5 str. 2 d., 6.71 str., 6.73 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmės. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šalys sutarties 24 punktu susitarė dėl 11 procentų dydžio metinių palūkanų už įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovui priteistinos sutartyje numatytos 11 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovas už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 76,00 Eur žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas nebuvo įvykdęs piniginės prievolės, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma – 76,00 Eur (CPK 93 straipsnio 4 dalis) bei priteistina 4,34 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 521,12 Eur (penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 12 ct) skolos, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) palūkanas, 200,00 Eur (du šimtus eurų) delspinigių, 11 (vienuolika) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (971,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-02-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, 4,34 Eur (keturis eurus 34 ct) priskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių už priminimų apie įsipareigojimų nevykdymą siuntimą ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 301694694, buveinė: Saltoniškių g. 2, Vilnius, a.s. LT08 7400 0011 94112 4810, naudai.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.