Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Parodė, kad mirė jo labai artimas draugas, nagrinėjamo įvykio dieną su sugyventine sėdo į jam priklausantį automobilį Volkswagen Golf ir nuvyko pas mirusio draugo tėvą pasikalbėti, kada vyks šarvojimas ir reikės važiuoti į kapines. Užėjus į svečius, draugo tėvas paėmė 0,5 l degtinės butelį ir jie trise išgėrė šį butelį. Paskui sėdo į automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. esančią čeburekinę pavalgyti. Paskui apie 17 val. atsisėdo į transporto priemonę, norėjo važiuoti namo, nespėjo pavažiuoti kelių metrų ir sustabdė policijos pareigūnai. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Vairuodamas automobilį gerai jautėsi. Neturi problemų su alkoholio vartojimu, iki šiol nėra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Intensyviai ieško darbo.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas P. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. dirbo su kolega E. P.. Apie 16.55 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad galimai neblaivus asmuo vairuoja automobilį, kuris jau tuo metu buvo įvažiavęs į čeburekinės aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Jie po poros minučių jau buvo vietoje, automobilyje nieko nebuvo, jis buvo užrakintas. Apžiūrėjo transporto priemonę, nuėjo į čeburekinę. Paklausė budėtojo asmens, vairavo tą automobilį, požymių. Asmuo buvo su sportiniu kostiumu, su juo sėdėjo moteris. Iškart atkreipė dėmesį į jų staliuką, akivaizdžiai buvo matyti, kad asmenys buvo neblaivūs. Ant stalo buvo pastatyta atidaryta alaus skardinė. Jis priėjo prie darbuotojos, pasiteiravo, ar jie atėję vartojo alkoholį, ji negalėjo atsakyti į šį klausimą. Priėjo prie jų, paklausė, kas vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris, sėdinti šalia, atsakė, kad ji. Ji kalbėjo lietuviškai. Kadangi eismo įvykio nebuvo, jie pranešė budėtojui ir išėjo iš čeburekinės. Su kolega nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią degalinę ,,Baltic Patroleum“, kad pastebėtų šį automobilį. Po 10–15 min. minėti asmenys išėjo iš čeburekinės, moteris įsėdo į automobilio keleivio vietą, vyras pasiėmė skėtį ar kažkokį kitą daiktą iš bagažinės, davė moteriai, o pats atsisėdo į vairuotojo vietą. Po 2 min užsidegė automobilio stabdžių žibintai, dar per kelias minutes pamatė, kad užsidegė galinės pavaros žibintai ir automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jie taip pat pradėjo judėti iš degalinės ,,Baltic Patroleum“ link kavinės automobilių aikštelės ir susitiko su šia porele. Išlipo iš tarnybinio automobilio, paėmė alkotesterį. Paprašė asmens, sėdinčio vairuotojo pusėje, atsakyti į klausimą, ar jis vartojo alkoholį, nepamena, ką šis atsakė. Bandė patikrinti blaivumą, bet kaltinamasis iš pirmo karto neįpūtė, nutraukė pūtimą, paprašė išlipti iš automobilio. Vyras pradėjo kalbėti nesuprantama kalba, atsiklaupė ant kelių. Paklausė, ar jis tikrinsis neblaivumą, jis vėl pradėjo neaiškia kalba kalbėti, po kažkiek laiko atsistojo, meldėsi, vis vaikščiojo. Po to, sutiko pūsti, po pirmo pūtimo jam buvo nustatytas 2,05 promilės neblaivumas. Po 15 min jis antrą kartą pūtė, buvo nustatytas 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 21–23).

Liudytoja O. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena su sugyventiniu A. K.. Prieš maždaug tris dienas iki nagrinėjamo įvykio jos sugyventinis palaidojo savo artimą draugą. Apie 13 val. kaltinamajam paskambino mirusiojo tėvas ir paprašė atvažiuoti pas jį. Ji su A. K. apie 14 val. išvažiavo iš namų. Važiavo su kaltinamajam priklausančiu automobiliu Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus mirusiojo tėvas paėmė 350 g degtinės butelį, kurį visi išgėrė. Apie 16.30 val. atsisveikino ir nusprendė su A. K. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) g. esančią čeburekinę pavalgyti. A. K. tiek jautėsi, tiek atrodė blaivus. Atvažiavę jie užsisakė čeburekų ir laukė, kol bus paruoštas jų užsakymas. Maždaug po 5 min užėjo policijos pareigūnai ir paklausė, kam priklauso automobilis. Kaltinamasis atsakė, kad transporto priemonė priklauso jam. Policijos pareigūnai ir A. K. išėjo į lauką, ji liko laukti maisto. Maždaug po 10 min išėjo į lauką. Ten kaltinamajam davė pūsti į alkotesterį, jis pripūtė 1,70 ar 1,90 promilės (b. l. 17–19).

2023 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kurias parodė liudytojas P. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5–6).

2023 m. rugpjūčio 7 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad šią dieną A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu kaltinamajam 17.30 val. buvo nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, o 17.47 val. – 1,97 promilės neblaivumas (b. l. 8). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 9).

Patikros sertifikatas Nr. 1937286 patvirtina, kad alkoholio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209, kuriuo buvo tikrinamas A. K. neblaivumas, patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d. (b. l. 10).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra A. K. (b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volkswagen Golf, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2340 Eur (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volkswagen Golf, kai jo iškvėptame ore buvo 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. K. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu A. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo P. Š., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo paties 2023 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, iš dalies liudytojos O. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. K. neblaivumo faktą įrodo 2023 m. rugpjūčio 7 d. Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, patikrinus alkoholio matuokliu, A. K. šią dieną 17.47 val. nustatytas 1,97 promilės neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2023 m. lapkričio 16 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. K. pateikė prašymą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant A. K. atsakomybėn (b. l. 115).

A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sesuo, kartu palaiko ryšį dėl visokių situacijų. Susiskambina kartą per savaitę, kartais susitinka, vienas apie kitą žino viską. A. K. papasakojo apie nagrinėjamą įvykį susitikus. Galima laiduotoja palaikė jį, sutiko ateiti į teismą ir padėti jam. Galima laiduotoja neteista, bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dirba valytoja, alkoholį vartoja tik per šventes. Brolis yra griežtas, punktualus, padeda jai, organizuotas. Jis labai išgyvena dėl šio įvykio. Būdama laiduotoja palaikys brolį, daugiau bendraus su juo, pažada, kad brolis daugiau taip nesielgs, jis iš karto atidavė jai automobilio raktelius. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes gauna minimalų darbo užmokestį.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju A. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-329/2013). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

A. K. šiuo metu laikomas neteistas (b. l. 59–63), jis dirba (b. l. 122–123), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kita vertus, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad kaltinamasis praeityje trauktas iš viso net devynis kartus. Iš tiesų, A. K. 2013 m. balandžio 8 d. atliko bausmę pagal paskutinį nuosprendį dėl nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi A. K. teistumas išnyko 2016 m. balandžio 8 d. Jis nusikalto šioje byloje padarydamas nusikalstamą veiką praėjus daugiau kaip 7 metams nuo teistumo išnykimo, t. y. praėjus pakankamai ilgam laikui. Kita vertus, pastebėtina, kad, dar nepaskelbus nuosprendžio šioje byloje, gauta informacija, kad A. K. 2024 m. vasario 4 d. galimai padarė analogišką nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors dėl kaltinamojo nėra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, tačiau tai turi reikšmės vertinant, ar jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – kelia abejonių, ar yra pagrindas atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, juo labiau tokia aplinkybė rodo, kad baudžiamasis procesas šioje byloje nelėmė didesnio teigiamo pokyčio kaltinamojo kasdieniame elgesyje (jis galimai toliau elgiasi pagal savo anksčiau susiformuotas elgesio nuostatas). A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą (leistino greičio daugiau kaip 20 km/h viršijimą), jis taip pat anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už kitokio pobūdžio nešiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 116–121). Įvertinus minėtas aplinkybes, nors A. K. ankstesni administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, visgi negalima daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamojo šioje byloje padaryta nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinio pobūdžio, o jis yra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Be to, pastebėtina, kad šioje byloje A. K. savo veiksmais kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, nes neblaiviam kaltinamajam vairuojant automobilį, juo taip pat važiavo kitas asmuo – jo sugyventinė. Tai rodo, kad kaltinamasis neatsakingai elgėsi tiek dėl savęs, tiek dėl kito asmens. Visa tai turi įtakos vertinant tiek A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek ir paties kaltinamojo požiūrį darant nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje A. K. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, kyla pagrįstų abejonių, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl šios priežasties teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. šiuo metu laikomas neteistu (b. l. 59–63), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 116–121), dirba (b. l. 122–123). Duomenų apie A. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volkswagen Golf konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis važiavo Vilniaus mieste pavakario metu, kai eismas yra gana intensyvus. A. K. vairuojamame automobilyje taip pat važiavo kitas asmuo. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, A. K. nustatyto neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad jis šiuo metu nėra teistas, anksčiau nėra baustas už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi A. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams ir 10 mėnesių (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 11 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volkswagen Golf, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 44). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. K. priklausantis automobilis Volkswagen Golf konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad, automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2340 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – A. K. priklausančio automobilio Volkswagen Golf – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

V. Kiti klausimai

A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 41–42). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. vasario 10 d. (b. l. 46–47). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 3 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį A. K. gynusios advokatės darbo užmokestį (b. l. 105–106). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju A. K. nemokėjo proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. rugpjūčio 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti VĮ „Regitroje“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Iš A. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. K. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.