Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-05-16 · Civilinė byla Nr. e2-1248-1094/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
e2-1248-1094/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18009-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Bielskytė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1248-1094/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18009-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1; 3.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. R. (R. R.) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslinusi (DOK-357) prašo iš atsakovo priteisti 34 881,34 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir R. R. (R. R.) (toliau – atsakovas) buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1176451, kurios pagrindu apdrausta automobilio Toyota Celica, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. gruodžio 20 d. neblaivus asmuo A. M. vairavo atsakovo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas asmuo ir sugadinta šviesoforo skirstomoji spinta. Ieškovė privalomojo draudimo sutarties pagrindu atlygino eismo įvykiu padarytą žalą. Iš viso išmokėta 52 738,72 Eur draudimo išmoka. 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovui ieškovė pateikė tris pretenzijas raginančias regreso tvarka padengti ieškovės išmokėtas draudimo išmokas. 2022 m. vasario 18 d. ieškovei regreso tvarka grąžinta 17 857,38 Eur. Likusi suma liko nepadengta.

3. Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė (procesiniai dokumentai jam įteikti 2022 m. rugsėjo 14 d.). Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko. Apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, teismo šaukimas išsiųstas atsakovo deklaruotu adresu su 30 d. saugojimo spaudu, grįžo vokas su žyma neatsiimta per nustatytą terminą. Teismo šaukimas išsiųstas ir turimu atsakovo elektroniniu paštu.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

5. Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, atsiliepimo ir įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės bei ieškovės atstovei neprašius priimti sprendimo už akių, išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo bylą nagrinėti atsakovui neatvykus. Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Nurodė, kad atsakovas apie draudimo išmokos grąžinimą regreso tvarka informuotas trimis pretenzijomis, dalį žalos, t. y. 17 857,38 Eur padengė, neginčijo susidariusios žalos dydžio sumos, po ieškinio teismui pateikimo atsakovas ieškovės atstovei skambino telefonu, teiravosi dėl žalos dydžio. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, transporto priemonės savininkas, neužtikrino, kad jo transporto priemonės nevairuotų neblaivus asmuo, atsakovas įvykio metu buvo automobilyje kaip keleivis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, atsakovas su ieškove buvo sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1176451, kurios pagrindu apdrausta automobilio Toyota Celica, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. gruodžio 20 d. užsienyje neblaivus asmuo A. M. vairavo atsakovui priklausantį automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas asmuo ir sugadinta šviesoforo skirstomoji spinta. Eismo įvykio metu transporto priemonė Toyota Celica, Valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“.

8. Bylos duomenimis, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, t. y. išmokėjo 52 738,72 Eur draudimo išmoką. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos trys pretenzijos apmokėti reikalaujamą sumą. Atsakovas 2022 m. gruodžio 18 d. padengė dalį sumos, t. y 17 857,38 Eur, o 34 881,34 Eur liko neapmokėta. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs likusią ieškovei žalą, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

9. TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis ir 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

10. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 1,2 dalis).

11. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas, iš viso patyrė 52 738,72 Eur dydžio nuostolius ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlygino ieškovei 17 857,38 Eur nuostolių regreso tvarka, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 34 881,34 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vadovaujantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 34 881,34 Eur dydžio nuostolių atlyginimas.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (34 881,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 749 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 339,77 Eur dokumentų vertimo iš anglų ir vokiečių kalbų į lietuvių kalbą išlaidų (CPK 79 straipsnis).

14. Byloje iš viso patirta 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. R. (R. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 304080146) 34 881,34 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 34 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (34 881,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1088,77 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo R. R. (R. R.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 24,40 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė