- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-339-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39074-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-46935-807/2014 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Nordea Bank AB, kuria pareiškėjo skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio I. G. 2014 m. spalio 15 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 50 8 2014 10 15 108/13-1, 2014 m. spalio 14 d. turto pardavimą iš varžytinių aktą Nr. 13 8 2014 10 108/13, 2014 m. spalio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 15 8 20147 10 15 108 ir 2014 m. spalio 15 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. 4 8 2014 10 15 108. Nurodė, kad vykdomojoje byloje buvo nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Remiantis UAB „Ober haus“ nekilnojamo turto vertinimo ekspertize, turto vertė – 710 000 Lt, o remiantis UAB „Centro Kubas-Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės išvada – 706 000 Lt. Kadangi turtas iš varžytinių parduotas už ženkliai mažesnę kainą (605 238 Lt), pareiškėjui padaryta 104 762,00 Lt žala (710 000 Lt – 605 238 Lt = 104 762,00 Lt). Be to, antstolis neteisingai atliko išieškotų lėšų paskirstymą: antstolio atlygis turėtų būti ne 24 525,56 Lt, o 24 209,52 Lt, vykdomojoje byloje taip pat nėra jokių motyvų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad papildomos vykdymo išlaidos (1 352,14 Lt) buvo būtinos ir realiai patirtos. Netikslumų ir kainų bei verčių neatitikimų rinkoje yra visame išlaidų paskaičiavime.
Antstolis I. G. 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pirmosios turto vertės nustatymo ekspertizės metu, kurią atliko UAB „Ober – Haus“, nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 710 000 Lt. Antstolis, gavęs prieštaravimus dėl įkeisto buto rinkos vertės bei prašymą leisti įregistruoti 100 proc. įkeisto nekilnojamojo turto, paskyrė pakartotinę įkeisto nekilnojamojo turto ekspertizę, kurią atliko UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Pakartotinės ekspertizės metu turto vertintojas nustatė, kad įkeisto buto rinkos vertė yra 706 000 Lt. Taigi turto vertintojas, atlikdamas pakartotinę ekspertizę, įvertino turtą, kurio baigtumas buvo 100 proc., nes 100 proc. buto baigtumas nustatytas 2013 m. rugpjūčio 13 d. statybos užbaigimo akto pagrindu. Be to, 2013 m. gruodžio 2 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ turto vertintojas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nurodė, jog VĮ Registrų centras užfiksavo įkeisto buto baigtumą remdamasis dokumentais, sudarytais iki turto vertintojui apžiūrint butą, todėl toks įregistravimas neturi įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei. Pareiškėjas objektyvių įrodymų, nustatančių realiai kitokią turto kainą bei leidžiančių abejoti vykdymo proceso metu nustatyta įkeisto turto verte, nepateikė. Be to, pareiškėjas 2013 m. spalio 17 d. patvarkymo, kuriuo nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 706 000 Lt, neskundė, prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir jais nustatytos parduodamo iš varžytinių turto vertės taip pat nepateikė. Taigi ekspertizės aktas nenuginčytas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. išnagrinėjo skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir įkainojimo ir pareiškėjo skundą atmetė.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyta, kad antstoliui priklauso 4 proc. dydžio antstolio atlygis, jei išieškotina suma viršija 100 000 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelėje nurodytos papildomų vykdymo išlaidų rūšys ir įkainiai, 65 punkte nurodytos kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad šiuo atveju antstolio patirtos kitos vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte įtvirtinta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas atlygis antstoliui, jeigu buvo išieškoma mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, t. y. atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai. Pareiškėjo turtas realizuotas už 605 238 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos – 1 377 Lt, patirtos papildomos išlaidos – 1 352,14 Lt. Taigi antstoliui priklausantis atlygis skaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintą formulę – (605 238 Lt – 1 377 Lt – 1 352,14 Lt) : 1,04 * 0,04 = 23 173,42 Lt.
Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktas ir CPK 82 straipsnis nustato, kad vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jei jis didesnis negu 110. Remiantis vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentele, papildomos vykdymo išlaidos buvo indeksuojamos taikant 1.383 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą.
Taigi teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir pareiškėjas neįrodė, jog antstolio I. G. veiksmai pažeidžia įstatymo reikalavimus (CPK nuostatas, Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus). Anot teismo, skunde nurodyti motyvai nepagrįsti, juos paneigia pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ir skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas šališkai išnagrinėjo bylą, ką patvirtina tai, kad teismas nutartį priėmė remdamasis vien ta aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo atmestas ankstesnis apelianto skundas. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Nagrinėjant bylą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei principai, teismas netinkamai išanalizavo ir įvertino bylos medžiagą ir joje esančius įrodymus. Teismo išvada, kad iš varžytynių parduodamo turto vertė buvo nustatyta tinkamai, prieštarauja protingumo kriterijui. Pakartotinės ekspertizės metu, esant įregistruotam 100 proc. buto baigtumui, buto vertė niekaip negalėjo sumažėti iki 706 000 Lt. Priešingai, įregistravus 100 proc. buto baigtumą, buto vertė neabejotinai turėjo padidėti, tačiau teismas į tokius vertinimo kriterijų akivaizdžius pažeidimus neatsižvelgė. Teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, šalių procesinio lygiateisiškumo bei nešališkumo principus, nes nepateikė detalių ir išsamių skaičiavimų bei argumentų dėl antstoliui priklausančio atlyginimo, išieškotų lėšų paskirstymo. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu, atlygis antstoliui turėjo būti 24 209,52 Lt, o ne 24 525,46 Lt, be to, antstolis nedetalizavo ir nepateikė paaiškinimų dėl 1 352,14 Lt papildomų vykdymo išlaidų sumos. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu, būtinos vykdymo išlaidos nuo išieškotinos didesnės nei 100 000 Lt sumos negali būti didesnės nei 1 000 Lt, tuo tarpu antstolis paskaičiavo didesnę sumą. Teismas skundžiamą nutartį priėmė skubotai, ignoruodamas 2014 m. gruodžio 2 d. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojimo nustatyti terminą suinteresuotiems asmenims pateikti nuomonę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis I. G. prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto nuogąstavimai dėl teismo šališkumo nėra objektyviai pagrįsti. Teismai jau yra pasisakę dėl turto kainos nustatymo vykdymo procese, jų nutartys yra įsiteisėjusios ir turi prejudicinę galią nagrinėjant apelianto skundą dėl kainos. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepateikė detalių ir išsamių skaičiavimų bei argumentų dėl antstoliui priklausančio atlyginimo, išieškotų lėšų paskirstymo, tačiau pats, skunde nurodydamas, kad antstolio atlygis turėjo būti 7 011,56 Eur/ 24 209,52 Lt, o ne 7 103,09 Eur/ 24 525,56 Lt, tai patvirtinančių išsamių paskaičiavimų bei kuo vadovavosi nurodydamas būtent tokį antstolio atlyginimą, nepateikė. Antstolis tinkamai atliko būtinųjų vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir neviršijo nustatytos sumos. Apeliantas atskirajame skunde dėsto tik niekuo nepagrįstas prielaidas dėl teismo nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Tiek pastarajame, tiek atskirajame skunde pareiškėjas kelia du teisinius klausimus: iš varžytynių parduoto turto įkainojimo ir antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmasis apelianto keliamas klausimas – iš varžytynių parduoto turto įkainojimas – jau yra išspręstas (ir dėl apelianto argumentų pasisakyta) įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-47476-861/2013 (taip pat Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-831-275/2014), todėl pakartotinis turto įkainojimo ginčijimas šioje byloje nėra galimas (CPK 279 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su vykdomojoje byloje nustatyta turto verte.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Teigdamas, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos neteisingai, apeliantas neatsižvelgia į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad: pirma, apelianto nurodoma suma 24 525,46 Lt suma apima ne tik atlyginimą antstoliui, bet ir papildomas vykdymo išlaidas (t. y. apskaičiuotas antstolio atlyginimas yra 23 173,42 Lt), antra, tais atvejais, kai išieškota suma yra mažesnė už visą skolą su vykdymo išlaidomis (kaip buvo šiuo atveju), atlyginimas antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojui tenkančiai sumai (t. y. pagal specialią Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punkte įtvirtintą formulę), trečia, būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos nagrinėjamu atveju buvo indeksuotos, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktu. Visas šias aplinkybes nurodė tiek antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Argumentų, kad išvardytas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas antstolis būtų taikęs netinkamai, apeliantas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos netinkamai.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.