Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Gijoneda“ ir R. P. atstovo advokato L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gijoneda“ ieškinį atsakovui T. M., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir J. P. dėl mokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, R. P. ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gijoneda“, atsakovui T. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir J. P. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gijoneda“ pareiškė ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 915,94 Eur baudos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2014-06-20 su atsakovu ir trečiuoju asmeniu R. P. sudarė sutartį (toliau tekste – Sutartis), pagal ją ieškovei tarpininkaujant tarp atsakovo T. M. ir trečiojo asmens R. P. buvo susitarta dėl buto su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo. Atsakovas atsisakė sudaryti su trečiuoju asmeniu buto su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį, nes 2014-07-16 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl to paties nekilnojamojo turto su kitu asmeniu. Dėl šios priežasties atsakovas nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu ir nesumokėjo ieškovei 2 procentų nuo parduoto buto su žemės sklypu kainos tarpininkavimo mokesčio, kaip buvo įsipareigojęs 8.1 Sutarties punktu. Ieškovė nurodė, kad sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės, todėl vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 915,94 Eur dydžio netesybas, tačiau iki šiol to nepadarė. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. P. prašo teismo priteisti iš atsakovo 579,24 Eur negrąžintą avansą, 579,24 Eur baudą, 188,25 Eur išlaidas už turto vertinimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad pagal Sutarties 2 punktą sutarties įvykdymui užtikrinti sumokėjo pardavėjui (atsakovui) 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio avansą bei užsakė turto vertinimą, pradėjo tvarkyti kredito gavimo dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad pirkimo–pardavimo sandoris turėjo būti pasirašytas iki 2014-07-31. Taip pat nurodė, kad atsakovas nieko nepranešęs Sutarties šalims 2014-07-16, nepasibaigus sutartyje numatytam terminui, pardavė nekilnojamąjį turtą kitam asmeniui, o ne R. P., kuriai nebuvo grąžintas avansas ir nebuvo sumokėtos netesybos – 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio bauda (Sutarties 4 ir 5.1 punktai). Šios aplinkybės patvirtina, kad sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti ne tik avansą ir sumokėti baudą, bet ir padengti 188,25 Eur (650 Lt) turto vertinimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-09 sprendimu ieškovės UAB „Gijoneda“ ieškinį atsakovui T. M., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir J. P. dėl baudos priteisimo atmetė.Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, R. P. ieškinį ieškovei UAB „Gijoneda“, atsakovui T. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir J. P. dėl avanso ir baudos priteisimo tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. M. 579,24 Eur (2000 Lt) avansą kaip dėl be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 579,24 Eur (2000 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-07-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 141,90 Eur bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, R. P.. Kitą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankišką reikalavimą, R. P. ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui ir trečiajam asmeniui R. P. nematerialaus pobūdžio paslaugas – tarpininkauti tarp pirkėjo ir pardavėjo parduodant nekilnojamąjį turtą, o atsakovas ir trečiasis asmuo įsipareigojo sudaryti nekilojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį ir sumokėti ieškovei už suteiktą paslaugą atlygį. Šiuo atveju ieškovę ir atsakovą su trečiuoju asmeniu R. P. siejo atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716, 6.717 straipsniai). Tuo tarpu trečiasis asmuo ir atsakovas preliminariąja sutartimi susitarė dėl turto pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo R. P. nebūtų gavusi reikiamo dydžio kredito iš banko sutartyje nurodytam turtui iš atsakovo įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog, kadangi atsakovo parduodamo turto kaina buvo pakankamai didelė (91519,93 Eur), jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. P. nebus sudaryta, nes po sutarties sudarymo jis negavo sutarto likusio 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio avanso iš pirkėjos (tikrieji šalių ketinimai) bei nebuvo informuotas apie paskolos suteikimą R. P..Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, jog šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareigą įrodyti atsakovo kaltę turi ieškovė ir trečiasis asmuo R. P. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad 2014-06-20 sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl to, kad trečiasis asmuo R. P. negavo paskolos (kredito) atsakovo parduodamam turtui įsigyti. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. P. neįrodė, kad atsakovas kaltas dėl to, jog 2014-06-20 sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties (CPK 178, 185 straipsnio).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. P. apeliacinis skundas. Su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimu apeliantai nesutinka iš dalies, prašo skundžiamą sprendimą pakeisti taip:Panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 915,94 Eur baudos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 915,94 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. P. reikalavimas priteisti iš atsakovo 579,24 Eur baudos ir 188,25 išlaidų už turto vertinimą, ir priteisti trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. P. 579,24 Eur baudos ir 188,25 Eur išlaidų už turto vertinimą iš atsakovo.Apeliaciniame skunde taip pat pareikštas prašymas priteisti ieškovei ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. P. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas pažeidė principą, kad sutarčių reikia laikytis (pacta sunt servanda) ir nesulaukęs preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pabaigos už didesnę nei preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą pardavė turtą pirkėjui.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. P. nebūtų galėjusi gauti kredito.Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo prievolės pagal preliminariąją sutartį nutraukti ją, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas elgėsi tinkamai.Byloje nėra duomenų, kad R. P. nebūtų galėjusi pirkti sutartyje aptarto atsakovo turimo nekilnojamojo daikto, taip pat nėra įrodymų, jog ji būtų atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino.Skirtingo nekilnojamojo daikto pirkimui gautas mažesnis kreditas neįrodo, jog R. P. negalėjo įsigyti nekilnojamojo turto iš atsakovo pagal 2014-06-20 sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog buvo susitarta dėl didesnio, nei nurodyta sutartyje, avanso. R. P. nurodė, jog tik preliminariai po sutarties pasirašymo aptarė tokią galimybę su atsakovu.Atsakovas be jokios svarbios priežasties vienašališkai nutraukė tarp šalių pasirašytą preliminariąją sutartį remdamasis neegzistuojančia, apsimestine priežastimi, neva R. P. negalėjo gauti kredito turtui įsigyti.Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš trisdešimt dienų (Civilinio kodekso 6.217 straipsnis).2014-07-03 trečiasis asmuo R. P. už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą sumokėjo 188,25 Eur (650,00 Eur), šios turto vertinimo išlaidos yra susijusios su apeliantės R. P. patirtais nuostoliais dėl atsakovo T. M. sutarties nutraukimo, todėl priteistinos iš atsakovo.Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Su apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Ieškovas, pateikdamas teismui dokumentus, pripažįsta, jog prievoles pagal sutartį vykdė netinkamai ir tai buvo pagrindinė priežastis jas nutraukti.Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, sutarties dėl turto pirkimo nepasirašė, dėl to sutartis yra niekinė ir niekas jos neplanavo vykdyti.Nurodo, jog nevengia ginčo baigti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp atsakovo ir ieškovės UAB „Gijoneda“ buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos kvalifikuojant tokias sutartis, pažymi, jog tarp atsakovo ir ieškovės sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PGNT“ v. UAB „Progresyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-56/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-201/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tais atvejais, kai atlygintinos paslaugos teikiamos fiziniams asmenims vartotojams, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsnių taisyklės (CK 6.716 straipsnio 4 dalis).Civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010). Taigi sprendžiant šalių ginčą dėl sutarties įvykdymo yra svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų (CK 6.193, 6.195 straipsniai), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė UAB „Gijoneda“ surado atsakovo nekilnojamojo turto pirkėją – R. P.. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė tinkamai įvykdė jai pagal 2014-06-20 sutartį nustatytus įpareigojimus.Atsakovas teigia, jog R. P. nebūtų gavusi kredito, kurio pakaktų atsakovo nekilnojamajam turtui įgyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo R. P. nebūtų gavusi reikiamo dydžio kredito iš banko sutartyje nurodytam turtui iš atsakovo įsigyti. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog, kadangi atsakovo parduodamo turto kaina buvo pakankamai didelė (91519,93 Eur), jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu R. P. nebus sudaryta, nes po sutarties sudarymo jis negavo sutarto likusio 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio avanso iš pirkėjos (tikrieji šalių ketinimai) bei nebuvo informuotas apie paskolos suteikimą R. P..Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo ir pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymėtina, jog vadovaujantis Civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie trečiojo asmens R. P. negalimumą gauti kreditą. Atsakovas, teigdamas, jog R. P. nebūtų gavusi tokio dydžio kredito, kokio reikėjo jo parduodamam nekilnojamajam turtui įsigyti, nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Vien atsakovo subjektyvi nuomonė apie R. P. galimybes gauti kreditą nelaikytina pakankamu pagrindu konstatuoti esant šį faktą įrodytu. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad R. P. nebūtų galėjusi pirkti sutartyje aptarto atsakovo turimo nekilnojamojo daikto, taip pat nėra įrodymų, jog ji būtų atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. P. nebūtų galėjusi gauti kredito.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog skirtingo nekilnojamojo daikto pirkimui gautas mažesnis kreditas neįrodo, jog R. P. negalėjo įsigyti atsakovo nekilnojamojo turto pagal 2014-06-20 sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad R. P. nusipirko pigesnį nekilnojamąjį turtą, nesuponuoja išvados, jog ji nebūtų gavusi kredito didesnės vertės nekilnojamajam turtui įsigyti, todėl šis pirmosios instancijos teismo argumentas taip pat vertintinas kritiškai. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas savo nekilnojamąjį turtą, kurį pagal 2014-06-20 sutartį įsipareigojo parduoti R. P., pardavė 2014-07-16, t. y. nepasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, jog pagrindinę sutartį dėl preliminariojoje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo jos pasirašys iki 2014-07-31 imtinai, jeigu abi šalys nesusitars kitaip. Todėl atsakovas, pardavęs šį nekilnojamąjį turtą 2014-07-16, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas turėjo galimybę 2014-06-20 sutartį nutraukti (Sutarties 13 punktas), raštu sudarydamas su ieškove ir R. P. susitarimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas informavo sutarties šalis apie šios sutarties nutraukimą, t. y. atsakovas šią sutartį nutraukė vienašališkai, parduodamas savo nekilnojamąjį turtą.Taip pat pažymėtina, jog liudytojas R. M. (atsakovo tėvas) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei kaip kompensacija dėl nesudaryto pirkimo–pardavimo sandorio buvo siūlyta grąžinti dvigubai daugiau, nei buvo sumokėta avanso – 1158,48 Eur (4000 Lt) sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, pateikdamas šį siūlymą, pripažino savo kaltę dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo, nes, vadovaujantis 2014-06-20 sutarties 5.1 punktu, būtent kaltoji šalis moka antrajai šaliai netesybas – 2000 Lt, jei prievolė pagal šią sutartį bus neįvykdyta.Įvertinus išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog, priešingai, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014-06-20 sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties dėl to, kad atsakovas nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, pardavė nekilnojamąjį turtą nepasibaigus 2014-06-20 sutartyje nustatytam terminui (Sutarties 3 punktas), nesikreipė į sutarties šalis dėl rašytinio susitarimo sudarymo ir sutarties nutraukimo (Sutarties 13 punktas), taip pažeisdamas CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatytą taisyklę, jog kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog jei prievolė pagal sutartį bus neįvykdyta, kaltoji šalis moka antrajai šaliai netesybas – 2000 Lt baudą. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, Sutarties 5.1 punktu, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas R. P. siūlė grąžinti 1158,48 Eur, R. P. iš atsakovo priteistina 579,24 Eur (2000 Lt) už 2014-06-20 sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. R. P. taip pat sumokėjo už atsakovo turto vertinimą 188,25 Eur (e. b. l. 25). Turto, kurio R. P. negalėjo įsigyti dėl atsakovo kaltės, vertinimo išlaidos laikytinos R. P. nuostoliais, kurie priteistini iš atsakovo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl R. P. iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistinos sumos – 767,49 Eur (579,24 Eur + 188,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-07-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, jog trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, sutarties dėl turto pirkimo nepasirašė, dėl to sutartis yra niekinė ir niekas jos neplanavo vykdyti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiformavusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (Civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniai). Gerbiant šalių valios autonomijos principą pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo argumentams, bet šalių valiai sukurti jų siekiamus civilinius teisinius santykius, jeigu šie iš esmės nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir gali teisėtai egzistuoti bei sukelti atitinkamus teisinius padarinius. Protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl sąlygų, sudarymo padarinių, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Byloje esantys duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas pasirašė 2014-06-20 sutartį, nes ketino parduoti turtą (tarpininkaujant ieškovei) trečiajam asmeniui R. P.. 2014-06-20 sutartis buvo sudaryta 3 egzemplioriais, vienas jų po sutarties pasirašymo buvo įteiktas atsakovui. Į bylą ieškovė ir trečiasis asmuo R. P. yra pateikę savo sutarties egzempliorius, kurie yra pasirašyti visų sutarties šalių, įskaitant ir trečiojo asmens R. P.. Atsakovas susipažinęs su paties pasirašyta sutartimi, ant kurios, jo nuomone, galbūt nebuvo trečiojo asmens R. P. parašo, būdamas vidutiniškai apdairus, atidus ir rūpestingas sutarties dalyvis, turėjo teisę kreiptis į ieškovę ir trečiąjį asmenį R. P. nurodydamas sutarties trūkumus ir prašydamas juos pašalinti, tačiau to nepadarė. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovas (pardavėjas) priimdamas iš trečiojo asmens R. P. (pirkėjos) avansą bei teismo posėdžio metu teigdamas, kad sutartį jis pasirašė pats ir ketino parduoti jam priklausantį butą trečiajam asmeniui R. P. (tokie buvo tikrieji atsakovo ketinimai pasirašant 2014-06-20 sutartį), tokiais savo veiksmais patvirtino, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir vykdoma. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovo argumentas dėl sutarties pripažinimo niekine yra nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).Konstatavus, jog ieškovė UAB „Gijoneda“ tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (žr. šios nutarties 22 punktą) bei aplinkybę, jog dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 915,94 Eur dydžio baudą (Sutarties 5.2 punktas) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus šalių argumentus, pažeidė CPK įtvirtintą rungimosi principą, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas (CPK 12 straipsnis), dėl to priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ieškovės UAB „Gijoneda“ ieškinys atsakovui T. M., trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, R. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K. ir J. P. tenkintinas. Taip pat tenkintinas trečiojo asmens R. P. reikalavimas priteisti iš atsakovo T. M. 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio netesybas už 2014-06-20 sutartinių įsipareigojimų pažeidimą bei 188,25 Eur nuostolių.Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje yra duomenys, jog ieškovė UAB „Gijoneda“ sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio padavimą (e. b. l. 113) bei patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (T. II, e. b. l. 10). R. P. sumokėjo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinio padavimą (e. b. l. 138) bei patyrė 300,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (T. II, e. b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas R. P. priteisė dalį (141,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės UAB „Gijoneda“ bei trečiojo asmens R. P. reikalavimai patenkinti visiškai, jos turi teisę į visų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ieškovei UAB „Gijoneda“ iš atsakovo priteistina 321,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. R. P. iš atsakovo priteistina 188,10 Eur (330,00 Eur – 141,90 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, ieškovei UAB „Gijoneda“ ir trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, R. P. priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje yra duomenys (T. II, e. b. l. 63), jog už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas 38,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Iš sąskaitos išrašo matyti, jog žyminį mokestį sumokėjo R. P., todėl R. P. iš atsakovo T. M. priteistinos 38,00 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimą iš dalies pakeisti:

Priteisti iš atsakovo T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gijoneda“, į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudai 915,94 Eur dydžio baudą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Tomo M. R. P. 579,24 Eur (2000 Lt) dydžio netesybas už 2014-06-20 sutartinių įsipareigojimų pažeidimą bei 188,25 Eur nuostolius.

Priteisti iš atsakovo T. M. ieškovės UAB Gijoneda“ naudai 321,00 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Priteisti iš atsakovo Tomo M. R. P. 188,10 Eur dydžio bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-09 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Tomo M. R. P. 38,00 Eur dydžio bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.