- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1238-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01202-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- O. J.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1238-460/2013
2013 m. gruodžio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Albinos Pupeikienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-75-903/2013 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei O. J., trečiasis asmuo V. J., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo V. M. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-01-02 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 1 030 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-03-28, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), jį užpuolė ir sukandžiojo atsakovės šuo. Ieškovui buvo padarytos daugybinės kąstinės-plėštinės žaizdos bei smulkūs odos nubrozdinimai. Ieškovas išgyveno fizinius ir moralinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus, po šio įvykio jaučia ilgalaikę emocinę depresiją, todėl mano, jog minimas emocinis sukrėtimas atsilieps jo sveikatos būklei ir ateityje. Užpuolimo metu buvo sudraskyti jo rūbai, juos įvertino 530 Lt, gydymui skirti vaistai kainavo 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė O. J. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog ieškovą galėjo apkandžioti kiti šunys, nes yra liudininkų, kurie matė, kad tą dieną apie ieškovą lakstė ir kiti šunys, o jos šuo ratais apie 50 m atstumu lakstė nuo jo. Pripažino, jog administracine tvarka nubausta už neprižiūrimo agresyvaus šuns padarytą žalą asmens sveikatai, tačiau neigia faktą, jog jos šuo įkando ieškovui. Nurodė, kad jos šuo buvo mišrūnas, o ne rotveileris, tą faktą gali patvirtinti veterinaras, kuris skiepijo jos šunį. Ieškovas dažnai vaikščiodavo per jų kiemą neblaivus, o šunims tai nepatinka. Tą dieną šuo buvo pabėgęs iš voljero, tačiau jis nepuolė ieškovo, nes kai jie nuėjo jo pasiimti, jis lakstė apie ieškovą ratais, jokių įkandimų ant ieškovo nesimatė, buvo tik purvini jo rūbai, ji paklausė ieškovo, ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos, o ieškovas atsakė, kad viskas gerai. Po įvykio pas ją atvyko policijos pareigūnai, jie jai liepė prisipažinti, kad tai buvo jos šuo, nes kitaip bauda bus ne 500 Lt, o 2 000 Lt. Pareigūnas surašė aktą, ant jo liepė jai pasirašyti, ji suvokė, jog pasirašo dėl to, kad jos šuo neturi paso. Po pusės metų po to įvykio šuo nugaišo. Kai tą dieną jų šuo buvo prie ieškovo, kitų šunų šalia jo nebuvo. Nurodė, kad ji sumokėjo 500 Lt baudą. Ji po įvykio davė sutuoktiniui rūbų ir 4 butelius alaus, kad nuvežtų ieškovui, tačiau ieškovas jų neėmė, kitą dieną grąžino atgal. Mano, kad nėra įrodyta, kad tą dieną ieškovą apkandžiojo jos šuo, nes ieškovas pagal pateiktą šuns nuotrauką ir pasą to šuns neatpažino, jis nurodo visai kitą šunį.
Trečiasis asmuo V. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis pats buvo šio įvykio liudininkas ir matė, kad atsakovės šuo net neprisilietė prie ieškovo. Yra liudininkų, kurie matė, kad atsakovas jau prie jų sodybos atėjo purvinais drabužiais, nes kitame kaimo gale gulinėjo ant žemės apsuptas šunų. Atsakovei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji laikė neregistruotą ir neskiepytą mišrūnų veislės šunį. Be to, ieškovas byloje nepateikė pakankamai įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos didžiulių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo, įtampos, streso, o turtinių nuostolių pagrindimas taip pat kelia pagrįstų abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-04-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė priteisti iš atsakovės O. J. 900 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 960 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovui V. M.; priteisti iš atsakovės O. J. 87 Lt žyminio mokesčio ir 83,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė objektyviais įrodymais, kad jo lėtinės ligos paūmėjo po išgąsčio ir patirtas išgąstis turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, kad dėl sužalojimų jam nebuvo atliktos jokios operacijos, specialios procedūros, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais pripažino, jog nagrinėjamu atveju būtina neturtinės žalos priteisimo dydį sumažinti iki 2 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apeliantas prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimą nurodant, kad priteistinas neturtinės žalos dydis yra 5 000 Lt. Nurodo, kad sveikatos sutrikimas jam sukėlė laikiną sveikatos pablogėjimą, regėjimo susilpnėjimą bei dvasinius išgyvenimus, sukėlusius depresinę būklę, dėl kurios ieškovas buvo priverstas įsigyti specialių medikamentų.
Atsiliepimas
Atsakovė ir trečiasis asmuo teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-04-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra adekvatus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 68-2-00033-10 nustatyta, jog 2010-03-28 apie 16 val. netoli namų (duomenys neskelbtini), kaimynų O. J. ir V. J. rotveilerių veislės šuo užpuolė ir apkandžiojo V. M., specialisto išvadoje nustatyta, jog V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nesant Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies sudėties, ikiteisminis tyrimas 2010-06-28 nutrauktas ir pasiūlyta nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-03-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu O. J. skirta 500 Lt bauda pagal ATPK 110 straipsnį 5 dalį už tai, jog laikė neregistruotą ir neskiepytą mišrūnų veislės šunį, kuris būdamas palaidas užpuolė ir apkandžiojo V. M.. Nustatyta lengvinanti aplinkybė, jog O. J. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-03-30 specialisto išvados Nr. G428/10(03) nustatyta, jog V. M. buvo padarytos daugybinės kąstinės-plėštinės žaizdos bei smulkūs odos nubrozdinimai ir visi sužalojimai padaryti gauti paveikus tas vietas kietais aštriais daiktais, galbūt šuns dantimis, tokiu būdu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 7). Ieškovas yra neįgalus, jam 2009-11-11 nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (t. 1, b. l. 9). Teismui pateiktos nuotraukos įrodo, kokios žymės po šuns įkandimo liko ant ieškovo kūno bei kokie sudraskyti rūbai (t. 1, b. l. 17–22). Ieškovas teismui pateikė kvitus, įrodančius, jog po šuns apkandžiojimo buvo pradėtas gydymas (t. 1, b. l. 23, 34, 61, 76). Iš pateiktos V. M. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog ieškovas kreipėsi į gydytojus 2010-03-29, jam paskirtas gydymas, kreipėsi ir pas oftalmologą, kuris nustatė ieškovo regėjimo suprastėjimą (t. 1, b. l. 29–30, 60). VĮ Klaipėdos apskrities ligoninė rekomendavo ieškovui daryti operaciją dėl randų mažinimo ir šalinimo (t. 1, b. l. 33). Teismui pateikti aprašymai vaistų, kuriuos vartoja ieškovas, bei naujų rūbų kainos, jeigu reiktų pirkti rūbus vietoj sudraskytų (t. 1, b. l. 78–86). Teismui pateiktas atsakovės šuns pasas, kuriame nurodyta, jog šuns veislė – mišrūnas, vakcinacija atlikta 2010-04-12 (t. 1, b. l. 57–59). Iš 2011-07-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijos pažymos Nr. (9.7.) V4-49 nustatyta, kad V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), šuo yra šešiolikos metų kiemsargis (mišrūnas), užregistruotas 2008-05-25, išregistruotas 2011-02-02 kadangi nugaišo (t. 2 b. l. 27).
Naminių gyvūnų padaryta žala privalo būti atlyginta (CK 6.267 straipsnis). Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliantas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašymą motyvuoja tuo, jog byloje surinkta įrodymų, kad teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didesnis, t. y. 5 000 Lt.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Byloje nustatyta, kad ieškovą apkandžiojo šuo. Dėl padarytų šuns sužalojimų ieškovas patyrė ne tik fizinius skausmus, pasireiškusius kūno sužalojimais, bet ir dvasinius išgyvenimus su liekamaisiais nerimo reiškiniais. Pažymėtina, kad ieškovui V. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-03-30 specialisto išvada Nr. G 428/10(03), ikiteisminis tyrimas pagal BK 139 straipsnio 1 dalies sudėtį prieš atsakovę O. J. 2010-06-28 buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o šis skirstomas į paprastąjį ar didelį neatsargumą. Akivaizdu, kad atsakovės veiksmai nėra tyčiniai, o įvykę dėl neatidumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pats buvo itin neatsargus eidamas atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kad sutrumpintų ėjimo atkarpą. Pats apeliantas nesiėmė jokių apdairių veiksmų, nors kaip kaimynas gerai žinojo, kad atsakovė turi šunį, o pastarasis gali bėgioti jam leidžiamosiose vietose. Taigi žala atsakovui padaryta ir dėl jo paties neatsargumo.
Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas argumentavo, kodėl žalos dydis yra didesnis ar mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių, kitų kriterijų. Ieškovui tik pablogėjo sveikata, jokių operacijų, medicininės intervencijos atlikta nebuvo.
Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovė pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu T11–13 patvirtintas „Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisykles“ t. y., jog laikė neregistruotą, neskiepytą šunį, todėl gavo baudą.
Aptariamame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl apelianto argumentai dėl neproporcingai per mažo priteisto žalos atlyginimo dydžio laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.