Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai ir atstovei pagal įgaliojimą R. V., atsakovei O. J., jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, trečiajam asmeniui V. J., jo atstovei advokatei Astai Mačernytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei O. J., tretysis asmuo V. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. ieškinį palaikė - prašė priteisti iš atsakovės 1030,00 Lt turtinės žalos ir 5000,00 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, jog jį einant namo šalia atsakovės namų užpuolė atsakovės šuo ir apkandžiojo. Jam buvo sudraskyti rūbai, striukė ir marškinėliai, kurių bendra vertė 530,00 Lt. Atsakovė ir jos vyras tretysis asmuo V. J. pribėgo prie jo ir nusivedė šunį. Paaiškino, kad jis yra dirbęs pas atsakovę ir pažįsta jų šunį, tai didelis rotveilerio veislės šuo, nes ir po įvykio jis pas atsakovę matė tą šunį voljere. Jis prašė atsakovės pateikti pažymą ar šuo yra skiepytas, nes jam reikėjo pateikti gydytojui. Kitų palaidų šunų jis kaime tą dieną nematė. Apžiūrėjęs atsakovės į bylą pateiktą šuns nuotrauką, ieškovas nurodė, kad jį apkandžiojo ne tas šuo. Atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji neginčijo jog tai jos šuo. Nurodė, jog po minėto įvykio pablogėjo jo sveikata, dar labiau suprastėjo regėjimas, nes jis turi neįgalumą dėl regėjimo nuo vaikystės, atsirado nemiga, depresija, todėl ir šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus. Po įvykio kreipėsi pas psichologus, jam buvo prirašyta raminamųjų vaistų.

Teismo posėdžio metu atsakovė O. J. ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog ieškovą galėjo apkandžioti kiti šunys, nes yra liudininkų kurie matė, kad tą dieną apie ieškovą lakstė ir kiti šunys, o jos šuo ratais apie 50 m atstumu lakstė nuo jo. Pripažino, jog administracine tvarka nubausta už neprižiūrimo agresyvaus šuns padarytą žalą asmens sveikatai, tačiau neigia faktą, jog jos šuo įkando ieškovui. Nurodė, kad jos šuo buvo mišrūnas, o ne rotveileris, tą faktą gali paliudyti veterinaras, kuris skiepijo jos šunį. Atsakovas dažnai vaikščiodavo per jų kiemą neblaivus, o šunims tai nepatinka,. Tą dieną šuo buvo pabėgęs iš voljero, tačiau jis nepuolė ieškovo, nes kai jie nuėjo jo pasiimti, jis lakstė apie ieškovą ratais, jokių įkandimų ant ieškovo nesimatė, buvo tik purvini jo rūbai, ji paklausė jo ar viskas gerai, ar nereikia pagalbos, o ieškovas atsakė, kad viskas gerai. Po įvykio pas ją atvyko policijos pareigūnai, kurie jai liepė prisipažinti, kad tai buvo jos šuo, nes kitaip bauda bus ne 500 Lt, o 2000 Lt. Pareigūnas surašė aktą, ant kurio liepė jai pasirašyti, ji suvokė, jog pasirašo dėl to, kad jos šuo neturi paso. Po pusės metų po to įvykio šuo nugaišo. Kai tą dieną jų šuo buvo prie ieškovo, kitų šunų šalia jo nebuvo. Nurodė, kad ji sumokėjo baudą 500 Lt. Ji po įvykio davė sutuoktiniui rūbų ir 4 butelius alaus, kad nuvežtų ieškovui, tačiau ieškovas jų neėmė, kitą dieną grąžino atgal. Mano, kad nėra įrodytą, kad tą dieną ieškovą apkandžiojo jos šuo, nes ieškovas pagal pateiktą šuns nuotrauką ir pasą to šuns neatpažino, jis nurodo visai kitą šunį.

Tretysis asmuo V. J. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės nuomonę ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad jų šuo yra aptvertame voljere, teritorija jų yra aptverta, todėl dažnai pyksta ant kaimynų kai šie eina per jų teritoriją. Tą dieną jie tvarkė voljerą, jų šuo buvo aptvertoje teritorijoje, o tolumoje jis matė kitą lakstantį šunį. Policijos pareigūnai pas jų atvyko po 3-5 dienų, surašė protokolą žmonai, policijoje jis nebuvo. Ieškovą jis gerai pažįsta, nes pas jį yra dirbęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 68-2-00033-10 medžiagos nustatyta, jog 2010-03-28 apie 16 val. netoli namų Gelžinių k., Klaipėdos r. kaimynų O. J. ir V. J. rotveilerių veislės šuo užpuolė ir apkandžiojo V. M., kadangi specialisto išvadoje nustatyta, jog V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nesant Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalies sudėties, ikiteisminis tyrimas 2010-06-28 nutrauktas ir pasiūlyta nukentėjusiajam kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, jog 2010-03-30 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu O. J. skyrė 500,00 Lt baudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnį 5 dalį, už tai, jog laikė neregistruotą ir neskiepytą mišrūnų veislės šunį, kuris laikomas palaidas užpuolė ir apkandžiojo V. M.. Nustatyta lengvinanti aplinkybė, jog O. J. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-03-30 specialisto išvados Nr. G428/10(03) nustatyta, jog V. M. buvo padarytos daugybinės kastinės-plėštinės žaizdos bei smulkūs odos nubrozdinimai ir visi sužalojimai įgauti paveikus tas vietas kietais aštriais daiktais, galimai šuns dantimis, tokiu būdu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 7, 1 t.). Atsakovas yra neįgalus, jam 2009-11-11 nustatytas 35 procentai darbingumo lygis (b.l. 9, 1 t.). Teismui pateiktos nuotraukos įrodo, kokios žymės po šuns įkandimo liko ant ieškovo kūno bei kokie sudraskyti rūbai (b.l. 17-22, 1 t.). Ieškovas teismui pateikė kvitus, įrodančius, jog po šuns apkandžiojimo buvo pradėtas gydymas (b.l.23, 34, 61, 76, 1 t.). Iš pateikto V. M. asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, jog ieškovas kreipėsi į gydytojus 2010-03-29, jam paskirtas gydymas, kreipėsi ir pas oftalmologą, kuris nustatė ieškovo regėjimo suprastėjimą (b.l. 29-30, 60, 1 t.). VĮ Klaipėdos apskrities ligoninė rekomendavo ieškovui daryti operaciją dėl randų mažinimo ir šalinimo (b.l. 33, 1 t.). Teismui pateikti aprašymai vaistų, kuriuos naudoja ieškovas bei naujų rūbų kainos, jeigu reiktų pirkti rūbus vietoj sudraskytų (b.l. 78-86, 1 t.). Teismui pateiktas atsakovės šuns pasas, kuriame nurodyta, jog šuns veislė-mišrūnas, vakcinacija atlikta 2010-04-12 (b.l.57-59, 1 t.). Iš 2011-07-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Dovilų seniūnijos pažymos Nr. (9.7.) V4-49 nustatyta, kad V. J., gyv. Gelžinių k., Klaipėdos r., šuo kiemsargis (mišrūnas) šešiolikos metų, užregistruotas 2008-05-25, išregistruotas 2011-02-02 kadangi nugaišo (27 b.l. 2 t.).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šiam teisiniam santykiui taikytinos taipogi CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodoma, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys buvus force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui). Atsakovė šių aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė būdama šuns šeimininke, netinkamai rūpinosi savo augintinio priežiūra, t.y. pažeidė Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisyklių reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad visų gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų I. K., A. S. ir V. V. teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, jog ieškovą apkandžiojo šuo, kurio savininkė yra atsakovė O. J.. Liudytojas P. L. taip pat parodė, kad atsakovė O. L. turėjo šunį panašų į rotveilerį, jis buvo laikomas voljere, nes jis dirba veterinarijos gydytoju ir ne kartą skiepijo atsakovės šunis. Be didelio šuns, atsakovė dar turėjo ir du mažus šunis. Liudytojas G.Šneideris, dirbantis Klaipėdos rajono PK apylinkės inspektoriumi patvirtino, kad gavęs ieškovo pareiškimą nuvyko pas atsakovę t.y. šuns, kuris apkandžiojo ieškovą savininkę. Atsakovė pripažino, kad jos šuo pabėgo iš voljero ir apkandžiojo ieškovą, pasirašė administracinį teisės pažeidimo protokolą, jokio spaudimo atsakovės atžvilgiu jis nenaudojo, atsakovė davė paaiškinimus, o jis užrašė. Kuris šuo apkandžiojo ieškovą jis nežino, tačiau matė voljere du šunis, jie nebuvo maži. Liudytojas R. Š. taip pat patvirtino tą faktą, kad atsakovė turėjo šunį panašų į rotveilerį ir jį tas šuo yra buvęs užpuolęs, tačiau jis niekur nesikreipė.

Teismas pažymi, kad liudytojų N. M. ir J. M., kurie su atsakove susieti svainystės ryšiais ir galimai yra suinteresuoti padėti atsakovei išvengti atsakomybės, parodymai nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kad jį apkandžiojo būtent atsakovės šuo.

Atsakovė kaltę pripažino pasirašydama administracinių teisės pažeidimų protokolą, priimant nutarimą dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Nors atsakovė teismo posėdžio metu neigė, jog ieškovą apkandžiojo jos šuo, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje ieškovė savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo nutarimas ieškovės apskųstas nebuvo. Šiuo atveju atsakovės O. J. veiksmuose yra neatsargios kaltės forma, nes ji pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad netinkamai prižiūrimas šuo (valant voljerą išbėgo iš jo, ji nepasirūpino jo pririšimu grandine) gali sukelti neigiamas pasekmes kitiems asmenims. Realiai kilusios pasekmės, tai šuns apkandžiotas ieškovas – nežymus sveikatos sužalojimas, įvykis įvyko viešoje vietoje – netoli atsakovo namų, šuo, sukandžiojęs ieškovą, yra prižiūrimas savininkės atsakovės O. J.. Iš specialistų išvados nustatyta, jog ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu atveju, Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio nuostatos numato, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 500,00 Lt sumą už vaistus, kurie jam buvo reikalingi gydant šuns įkandimu padarytas žaizdas ir raminamuosius vaistus, kuriuos jis naudojo patirdamas emocinius išgyvenimus. Iš suklijuotų kasos kvitų nustatyta (b.l. 23, 34, 61, 75, 76), kad ieškovas vaistams išleido 466,41 Lt, už šią sumą buvo pirkti gydomieji tepalai bei raminamieji vaistai. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog kitų kvitų jam išsaugoti nepavyko, todėl atsižvelgiant į ieškovo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistina 500,00 Lt turtinė žala ieškovui už vaistus. Ieškovas taip pat prašo priteisti sugadintų rūbų vertes: megztukas-100 Lt, kelnės-120 Lt, marškinėliai-45 Lt ir striukė 265 Lt vertės, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nėra pateikęs įrodymų, kurie pagrįstų šių daiktų įsigijimo kainą. Ieškovas teismui pateikė internetinių parduotuvių duomenis apie panašaus stiliaus drabužius, kuriuose nurodyta, kad kelnių vertė- 89 Lt, megztinio vertė -85 Lt, striukės vertė - 185 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinio suma mažintina iki 400 Lt. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 900,00 Lt turtinė žala.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Kaltė civilinėje atsakomybėje pasireiškia tyčia ar neatsargumu, o pastarasis skirstomas į paprastą ar didelį neatsargumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N.Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindė tuo, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sužalojimo patyrė ne tik fizinius skausmus bet ir dvasinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, todėl kreipėsi pas medikus, kurie skyrė vaistus nuo depresijos. Ieškovas nurodė, kad ir šiuo metu jaučia to įvykio pasekmes, bijo, kad jam ir ateityje atsilieps sveikatos būklei, kadangi jis yra neįgalus dėl regėjimo, o po šuns apkandžiojimo, nuo patirto streso jo regėjimas dar pablogėjo. Atsižvelgdamas į visa tai, jis mano, kad patirti išgyvenimai neįkainojami, tačiau iš atsakovės prašo priteisti 5000,00 Lt neturtinę žalą.

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Nagrinėjamu sveikatos sužalojimo atveju neturtinės žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos CK 6.267 straipsnis, 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu.

Kaip jau minėta, vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Šiuo atveju, atsakovė pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-13 patvirtintų „Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Klaipėdos rajone taisykles“, nes laikė neregistruotą, neskiepytą mišrūnų veislės šunį, kuris lakstė palaidas. Atsakovė privalėjo elgtis rūpestingai, gyvūną auklėti ir prižiūrėti taip, kad jis nepadarytų žalos kitiems. Todėl darytina išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė teisės aktuose įtvirtintas naminio gyvūno savininko pareigas. Ieškovo iškviestų liudytojų parodymai ir išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas jautė sveikatos pablogėjimą, po įvykio jis teigė pablogėjo regėjimas, taip pat gydytojas rekomendavo randų mažinimo bei šalinimo operacijas, gydytojų skiriami vaistai nuo nemigos, bei depresijos, todėl visos minimos aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl atsakovės šuns padaryto sužalojimo ieškovui teko patirti ir fizinių ir moralinių skausmų.

Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, svarbi yra atsakovų turtinė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė oficialių duomenų apie turimą nekilnojamąją ir kilnojamąjį turtą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis yra bloga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes ir abiejų šalių veiksmus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad nenustatyta, jog ieškovui sumažėjo bendravimo galimybės, kad pasikeitė gyvenimo kokybė, į tai, kad ieškovas neįrodė, objektyviais įrodymais, kad jo lėtinės ligos paūmėjo po išgąsčio ir patirtas išgąstis turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, į tai, kad dėl sužalojimų jam nebuvo atliktos jokios operacijos, specialios procedūros, bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo mažinamas iki 2000,00 Lt (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.267 str., 6.282 str., 6.283 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus sprendimu patenkintą ieškovo reikalavimą, tai yra tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 960,00 Lt advokato išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei 87,00 Lt žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1d. 1p., ir 93 str., 96 str. 1 d.), nes ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 4 p.). ir 83,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės O. J., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 900,00 Lt (devynis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos, bei 960,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisines paslaugas) ieškovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės O. J., a.k (duomenys neskelbtini) 87,00 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio ir 83,43 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 43 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.