- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-982-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00296-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Litagros prekyba“, UAB „Žvalguva“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Romudava“, UAB „Auksarankiai“, UAB „Liagro“
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo antstolės E. M., suinteresuotų asmenų UAB „Litagros prekyba“, UAB „Žvalguva“ atskiruosius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eP2-11-875/2015 pagal išnagrinėtą antstolės E. M. atskirąjį skundą, pateiktą civilinėje byloje, iškeltoje pagal išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti skolininkui G. S. tenkančią bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. S. esančio turto dalį, iškeltoje byloje, kurioje suinteresuoti asmenys UAB „Litagros prekyba“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Romudava“, UAB „Auksarankiai“, UAB „Žvalguva“, UAB „Liagro“ ir antstolės E. M. kontora, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
VMI kreipėsi su prašymu į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti sutuoktinių G. S. ir D. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti G. S. teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S. gautų pajamų. Nurodoma, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko G. S. pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tarp jų – ir pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723 išieškoti 46.086,13 Lt (13.347,47 €) mokestinę nepriemoką iš turto. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų. Iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, liko 1.309,43 €. 2014-06-16 antstolis areštavo 10.758,98 € sumą, kurią G. S. išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi netenkino išieškotojo VMI prašymo dėl skolininko G. S. turto dalies nustatymo, nurodydamas, kad išieškojimas vykdomas iš nurodyto sutuoktinių bendro turto, be to, patenkino išieškotojo UAB „Žvalguva“ prašymą dėl išieškojimo nukreipimo į abiejų sutuoktinių bendrą turtą ir nustatė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas valstybės naudai pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723 bei skolos ir palūkanų išieškojimas UAB „Žvalguva“ naudai pagal Šiaulių miesto 6-o notarų biuro 2014-09-10 vykdomąjį įrašą Nr. 4019 turi būti vykdomi iš sutuoktinių G. S. ir D. S. bendru turtu esančių 1.309,43 €, likusių realizavus grūdinių kultūrų derlių, ir 10.758,98 €, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi išaiškino savo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį tokiu būdu, kad išieškojimas iš sutuoktinių bendro turto vykdomas tik tų išieškotojų naudai, kurių naudai taip išieškoti nurodyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, ir nustatė, kad skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimas UAB „Litagros prekyba“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-05-09 vykdomąjį raštą Nr. 2-4085-653/2014 taip pat turi būti vykdomas iš sutuoktinių G. S. ir D. S. bendru turtu esančių 1.309,43 €, likusių realizavus grūdinių kultūrų derlių, ir 10.758,98 €, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus.
Antstolė E. M. pateikė atskirąjį skundą nurodydama, kad Akmenės rajono apylinkės teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas įnešė visišką sumaištį ir tolimesnis vykdymas tapo neįmanomas, nutartimi nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo ir procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutai. Todėl antstolė E. M. prašė panaikinti arba pakeisti 2015-06-10 ir 2015-04-01 nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi patenkino antstolės E. M. 2015-06-15 atskirąjį skundą Nr. S3e-28993 ir panaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-01 ir 2015-06-10 nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. eP2-11-875/2015.
Netenkino išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl skolininko G. S. turto dalies nustatymo.
Atmetė UAB „Litagros prekyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas pripažino, kad teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl skolininkui G. S. tenkančios bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine D. S. esančio turto dalies nustatymo, negalėjo būti sprendžiami suinteresuotų asmenų UAB „Žvalguva“ ir UAB „Litagros prekyba“ prašymai dėl išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto. Todėl teismas pasinaikino 2015-04-01 nutartį, ir ją aiškinančią 2015-06-10 nutartį, nes neliko aiškinimo objekto.
UAB „Žvalguva“ ir UAB „Litagros prekyba“ prašymus nukreipti išieškojimą į abiejų sutuoktinių bendrą turtą vykdymo procese teismas paliko nenagrinėtus.
Motyvuojamoji dalis
VMI prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkintino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad vykdydamas nurodytus vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų. Iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, liko 1.309,43 €. Be to, 2014-06-16 antstolis areštavo 10.758,98 € sumą, kurią kaip tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus ūkininkui G. S. išmokėjo Agentūra. 2015-02-13 raštu Nr. 0009/14/01984/S3e-7281 antstolė E. M., atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta skolininkui priklausanti konkreti nuosavybės dalis, pasiūlė skolininkui, jo sutuoktinei ir anksčiau nurodytiems išieškotojams per 20 dienų nuo nurodyto rašto gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik VMI.
Nepaneigus, kad ūkininko ūkis buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, teismas sprendė, kad iš tokios veiklos atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Dėl to ir iš ūkininko ūkio, įsteigto santuokos metu, atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, kaip tai nustatyta CK 3.109 straipsnyje.
Teismas akcentavo, kad viena vertus, G. S. neįvykdyta prievolė sumokėti pridėtinės vertės mokestį CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme gali būti laikoma ūkininko ūkio, kaip turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymu, atsiradusiu po turto įsigijimo. Kita vertus, pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka iš esmės taip pat tapo ūkininko G. S. šeimos pajamomis, nes dėl jos nesumokėjimo padidėjo arba bent jos dydžiu nesumažėjo šeimos turtas.
Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 2 dalies nuostatas preziumuojama, kad tokios skolos yra sutuoktinių bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu. Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto pagal CK 3.109 straipsnį nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo.
Kadangi tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų plotus netaikoma CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų UAB „Litagros prekyba“ poziciją ir UAB „Žvalguva“ prašymą, nustatė, kad 13.347,47 € mokestinės nepriemokos išieškojimas valstybės naudai pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723 bei 112.865,21 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimas UAB „Žvalguva“ naudai pagal Šiaulių miesto 6-o notarų biuro 2014-09-10 vykdomąjį įrašą Nr. 4019 yra vykdytini iš abiejų sutuoktinių bendru turtu esančių 1.309,43 €, likusių realizavus grūdinių kultūrų derlių, ir 10.758,98 €, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus.
UAB „Litagros prekyba“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė, nes išieškotojai neturi priešingo materialinio teisinio suinteresuotumo vykdymo procese – visi jie siekia išieškoti skolą, tik skirtingai vertina, kaip efektyviau ir operatyviau tai padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė E. M. prašo panaikinti arba pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, išeidamas už išieškotojo VMI reikalavimo ribų, visiškai nepagrįstai nustatinėjo prievolės pobūdį ir kilmę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas konstatuodamas, kad išieškojimas išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai taip pat yra vykdytinas iš abiejų sutuoktinių bendru turtu esančių 1309,43 Eur, likusių realizavus grūdinių kultūrų ir 10758,97 Eur, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, jog prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Apeliantė akcentuoja tai, kad UAB „Žvalguva“ atskiru ieškiniu neįrodinėjo prievolės pobūdžio ir nereiškė prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atkreipia dėmesį į tai Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, nustačius, jog UAB „Žvalguva“ pareiškimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo vykdymo procese yra nenagrinėtinas teisme.
3. Skundžiamos nutarties dalis, kurioje atsisakyta nustatyti skolininko G. S. turto dalį bei nurodyta, kad iš abiejų sutuoktinių bendro turto likusio realizavus grūdinių kultūrų derlių ir tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, turi būti patenkinama tik dviejų išieškotojų reikalavimai yra nepagrįsta bei užkerta kelią šią sumą paskirstyti pagal įstatymo reikalavimus.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB “Litagros prekybos“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš G. S. bylinėjimosi išlaidas.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 334 str. 2 d. 1 p., kadangi sutikdamas su antstolės 2015 m. birželio 17 d. pateiktu atskiruoju skundu, tik 2015 m. liepos 10 d. priėmė skundžiamą nutartį.
2. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties neskundė nei išieškotojai, nei antstolė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiteisėjusios nutarties nei pakeisti, nei panaikinti.
3. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas panaikindamas 2015 m. balandžio 1 d. nutartį neišsprendė klausimo iš esmės, nes papildomai pasisakė dėl kreditoriaus VMI reikalavimų, tačiau kitų kreditorių prašymai liko neišspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi išaiškino savo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, tačiau apeliantui nutarties panaikinimo motyvai ir argumentai yra visiškai neaiškūs.
5. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nustačius, kad skolininkui priklauso tik ½ dalis NMA išmokėtų/išmokėtinų išmokų, suinteresuoti asmenys prarastų galimybę ir pagrįstą lūkestį kuo greičiau išsiieškoti skolą iš skolininko, o sprendimo įvykdymas užtruktų nepagrįstai ilgą laiką.
6. Apelianto manymu tai, kad UAB „Žvalguva“, UAB „Litagros prekyba“ ir VMI, būdami ne pasyvūs vykdymo proceso stebėtojai, o aktyvūs ir kuo operatyvesniu skolos išieškojimu suinteresuoti vykdymo proceso dalyviai, teikė procesinius dokumentus teismui, kiti kreditoriai galimai žinojo apie vykstančias bylas, apie antstolio pasiūlymą kreiptis į teismą, tačiau elgėsi pasyviai, nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, pažeidė jų teises.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir palikti nepakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Antstolė neskundė Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuri šiai dienai yra įsiteisėjusi, todėl teismas skundžiama nutartimi neturėjo pagrindo nei jos pakeisti, nei jos panaikinti.
2. Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, dviprasmiška ir neaiški.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas skundžiama nutartimi panaikindamas savo ankstesnes dvi nutartis, neišsprendė klausimo iš esmės – rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl išieškojimo vykdymo iš abiejų sutuoktinių bendro turto.
Atsiliepimu į antstolės E. M. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš G. S. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nesutinka su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartimi ir palaiko pateikto atskirojo skundo argumentus ir motyvus.
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Litagros prekyba“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir palikti nepakeistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties panaikinimo motyvai ir argumentai visiškai neaiškūs, be to teismas panaikindamas savo nutartis neišsprendė klausimo iš esmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Žvalguva“ yra pateikusi atsiliepimą į VMI prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir atskirą savo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriuose nurodytos priežastys dėl kurių G. S. skola turi būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto bei pateikė įrodymus, patvirtinančius sutuoktinių skolos bendrumą.
Atsiliepimu į antstolės E. M. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį, remiantis ne antstolės atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o UAB „Žvalguva“ atskirajame skunde bei atsiliepime į UAB „Litagros prekyba“ išdėstytais motyvais.
Atsiliepimu į UAB „Žvalguva“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti iš G. S. bylinėjimosi išlaidas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Dėl antstolės E. M. atskirojo skundo
Nagrinėjamu atveju visiškai teisi apeliantė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, išeidamas už išieškotojo VMI reikalavimo ribų, visiškai nepagrįstai nustatinėjo prievolės pobūdį ir kilmę.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad VMI prašė nustatyti sutuoktinių G. S. ir D. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti G. S. teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S. gautų pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškotojas VMI kreipėsi į teismą ne ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir neįrodinėjo CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas, o CPK 667 straipsnio pagrindu prašė nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe. Šiuo konkrečiu atveju jokio ginčo dėl skolininko sutuoktinio prievolės pobūdžio nustatymo nebuvo ir skolos solidarumo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina tai, kad teisė spręsti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, t. y. nagrinėti prievolės teisinę prigimtį, yra suteikta tik teismui. Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik dėl skolininkų, nurodytų vykdomajame dokumente, o siekiant pripažinti prievolę pagal tokį vykdomąjį dokumentą solidariąja, reikia teikti ieškinį bendra tvarka. Todėl šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo išeiti iš išieškotojo reikalavimų ribų ir nustatinėti prievolės pobūdį ir kilmę. Pažymėtina ir tai, kad neaišku kokiais kriterijais remiantis, skundžiamojoje nutartyje teismas nustatė, kad VMI sprendime Nr. (23.31-08)-320A-30723 nurodyta išieškoma 46086,13 Lt suma susidarė iš G. S. ūkininko ūkio nesumokėtų mokesčių valstybei.
Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino antstolės atskirąjį skundą ir pasinaikino Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-04-01 ir 2015-06-10 nutartis, tačiau visiškai nesuprantamas nutarties motyvuojamojoje dalyje esantis nustatymas, kad išieškojimas išieškotojo UAB „Žvalguva“ naudai taip pat yra vykdytinas iš abiejų sutuoktinių bendru turtu esančių 1309,43 Eur, likusių realizavus grūdinių kultūrų ir 10758,97 Eur, gautų kaip tiesioginė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, jog prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas.
Šioje byloje svarbu ir tai, kad UAB „Žvalguva“ su atskiru prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo nesikreipė, o tik 2015-03-15 atsiliepime į VMI prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, užsiminė, kad ūkininko ūkis, kaip ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu, ir, kad tik nustačius, jog ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, su šia ūkio veikla susijusios išmokoms bus laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau įrodymų, kad šios aplinkybės pareikštu ieškinį ginčo teisenos tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytos, byloje nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad atskirą prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kurioje suinteresuoti asmenys – G. S., D. S., antstolė E. M., UAB „Litagros prekyba“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Romudava“, UAB „Auksarankiai“, UAB „Liagro“ ir VMI, UAB „Žvalguva“ pateikė 2015-03-13 Akmenės rajono apylinkės teismui, tai yra tuomet, kai VMI prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo jau buvo priimtas ir nagrinėjamas teisme. Remiantis Lietuvos Teismų sistemos Liteko duomenimis, Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, nustačius, jog UAB „Žvalguva“ pareiškimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo vykdymo procese yra nenagrinėtinas teisme.
Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kurioje atsisakyta nustatyti skolininko G. S. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte bei nurodyta, kad iš abiejų sutuoktinių bendro turto likusio realizavus grūdinių kultūrų derlių ir tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, turi būti patenkinama tik dviejų išieškotojų reikalavimai yra nepagrįsta bei užkerta kelią antstolei šią sumą paskirstyti pagal įstatymo reikalavimus.
Dėl suinteresuotų asmenų UAB “Litagros prekybos“ ir UAB „Žvalguva“ atskirųjų skundų
Apeliantas UAB “Litagros prekybos“ įsitikinęs, kad teismas pažeidė CPK 334 str. 2 d. 1 p., kadangi pirmosios instancijos teismas sutikdamas su antstolės 2015 m. birželio 17 d. pateiktu atskiruoju skundu, tik 2015 m. liepos 10 d. priėmė skundžiamą nutartį. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai pritartina.
CPK 334 str. 2 d. 1 p. nurodoma, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio kodekso 293 str. numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas arba privalėjo klausimą išspręsti per 3 darbo dienas, arba per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju skundžiamoji teismo nutartis priimta tik 2015 m. liepos 10 d., todėl šis procesinis pažeidimas sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
Nagrinėjamu atveju visiškai teisūs apeliantai teigdami, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties neskundė nei išieškotojai, nei antstolė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo įsiteisėjusios nutarties nei pakeisti, nei panaikinti.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų nuomonei, kad teismas panaikindamas 2015 m. balandžio 1 d. nutartį neišsprendė klausimo iš esmės, tačiau nesutinka su argumentu, kad kitų kreditorių prašymai liko neišspręsti, nes savarankiškų prašymų nei vienas iš išieškotojų šiuo atveju nereiškė.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirųjų skundų argumentais, kad skundžiamos nutarties, kuria panaikintos 2015-04-01 ir 2015-06-10 nutartys, motyvai ir argumentai yra visiškai neaiškūs.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pasikartodamas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.
Atsižvelgus į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, konstatuotina, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo šiuo atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovaujantis CPK 589 straipsniu priimti 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria išaiškino 2015 m. balandžio 1 d. procesinio sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587straipsnio 2–4 punktai). Šios bylos kontekste svarbu, kad išieškojimas yra vykdomas tik skolininko G. S. atžvilgiu ir ši aplinkybė išieškotojų nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, neteisus ir apeliantas UAB „Litagros prekyba“ teigdamas, kad nustačius, jog skolininkui priklauso tik ½ dalis NMA išmokėtų/išmokėtinų išmokų, suinteresuoti asmenys prarastų galimybę ir pagrįstą lūkestį kuo greičiau išsiieškoti skolą iš skolininko, o sprendimo įvykdymas užtruktų nepagrįstai ilgą laiką.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad netinkamas tiek materialinės, ties procesinių teisės normų taikymas, lėmė nepagrįstų Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-07-10, 2015-06-10 nutarčių priėmimą. Nors Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir ji apeliacine tvarka nebuvo apskųsta, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į CPK 329 straipsnio 1 dalies turinį, visų apeliantų poziciją dėl ginčo esmės neišsprendimo, į priimtų nutarčių ydingumą teisiniu aspektu, Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės.
Ginčo esmės aspektai
Kadangi antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko G. S. pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tarp jų – ir pagal VMI viršininko 2014-03-17 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-30723 išieškoti 46.086,13 Lt (13.347,47 €) mokestinę nepriemoką iš turto, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų ir iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, likus 1.309,43 € bei 2014-06-16 antstoliui areštavus 10.758,98 € sumą, kurią G. S. išmokėjo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, VMI vadovaujantis CPK 667 straipsniu prašė nustatyti sutuoktinių G. S. ir D. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti G. S. teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S. gautų pajamų.
Suinteresuotas asmuo UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime prašė atmesti VMI prašymą dėl skolininkui G. S. tenkančios iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautų ar gautinų lėšų dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o taip pat prašė priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Nors skola priteista tik iš vieno sutuoktinio – G. S., tačiau skola suinteresuotam asmeniui priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, todėl UAB „Litagros prekyba“ įsitikinęs, kad išieškojimas privalo būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepime prašė atmesti VMI prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pripažinti, kad G. S. skola UAB „Žvalguva“ už ūkiui įsigytas prekes yra bendra G. S. ir D. S. skola, kuri turi būti išieškoma iš visos antstolei E. M. į depozitinę sąskaitą pervestos 1.309,43 € ir 10.758,98 € sumos. Atsiliepime nurodoma, kad G. S. skola susidarė jam laiku neatsiskaičius už prekes (trąšas, sėklas, pesticidus), todėl padengdamas susidariusią skolą G. S. 2014-08-01 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis įsipareigojo 2014-09-01 sumokėti UAB „Žvalguva“ 112 357,79 € kas atitinka 387.948,98 Lt sumą, bet šio įsipareigojimo neįvykdė.
Iš bylos nustatyta, kad antstolė E. M. vykdo išieškojimą iš skolininko G. S. dėl 22.335,22 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Dotnuvos projektai“ naudai; dėl 13.347,47 € mokestinės nepriemokos išieškojimo valstybės naudai; dėl 2.195,32 € skolos ir 8 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Romudava“ naudai; dėl 88.600,96 € skolos ir 8,75 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Litagros prekyba“ naudai; dėl 6.210,62 € skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Auksarankiai“ naudai; dėl 112.865,21 € skolos ir 6 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Žvalguva“ naudai; dėl 553,79 € skolos ir 8,75 % metinių palūkanų išieškojimo UAB „Liagro“ naudai. 2015-06-26 pateiktas vykdyti Akmenės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1109-672/2015 dėl išlaikymo po 150 € periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2015-02-05 ir 2400 Eur įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko G. S. dukrai V. S..
Vykdydamas nurodytus vykdomuosius dokumentus, antstolis varžytinėse pardavė G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausantį turtą: 9,962 t trečios klasės kviečių, 6,290 t ketvirtos klasės kviečių ir 2,950 t vasarinių rapsų. Iš gautos sumos atskaičiavus grūdinių kultūrų derliaus nuėmimo ir varžytinių išlaidas, liko 1.309,43 €. Be to, 2014-06-16 antstolis areštavo 10.758,98 € sumą, kurią kaip tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus ūkininkui G. S. išmokėjo Agentūra. 2015-02-13 raštu Nr. 0009/14/01984/S3e-7281 antstolė E. M., atsižvelgdama į tai, kad nenustatyta skolininkui priklausanti konkreti nuosavybės dalis, pasiūlė skolininkui, jo sutuoktinei ir anksčiau nurodytiems išieškotojams per 20 dienų nuo nurodyto rašto gavimo kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik VMI.
Prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintinas.
CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 ir 4 d.). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui VMI yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.
Byloje nėra duomenų, kad G. S. ir D. S. santuoka nutraukta. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teisme bylų dėl šių asmenų santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.).
Byloje nustatyta, kad vykdomųjų bylų vykdymo eigoje, areštuotos 1.309,43 € lėšos likusios pardavus grūdines kultūras ir 10.758,98 € suma, kurią kaip tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų plotus išmokėjo agentūra ūkininkui G. S.. Sutinkamai su CK 3.88 str. šios lėšos pripažįstamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. S. ir jo sutuoktinei D. S. priklausančiu turtu įgytu santuokos metu.
Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad nustatytina sutuoktinių G. S. ir D. S. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, pripažįstant G. S. teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S. gautų pajamų.
Suinteresuotų asmenų argumentai, kad G. S. skola turi būti išieškoma iš visos antstolei E. M. į depozitinę sąskaitą pervestos sumos, gautos realizavus grūdinių kultūrų derlių ir tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, atmestini, kadangi prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese yra negalimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
CPK 443 str. 6 d. nustatyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingosios teisenos bylose neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o tokiose bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos nesant nurodytų išimčių, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. birželio 10 d., 2015 m. liepos 10 d. nutartis panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.
Nustatyti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę į ½ dalį su sutuoktine D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gautų pajamų iš abiejų sutuoktinių bendro turto likusio realizavus grūdinių kultūrų derlių ir tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus.