Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. E., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teisme 2022 m. gruodžio 6 d. gauti papildomi pareiškėjo E. G. paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad antstolė netinkamai išaiškino įskaitomų reikalavimų „lygiavertiškumo“ kriterijų. E. G. įskaityti reikalavimai atitinka teismų praktikoje suformuluotus „lygiavertiškumo“ kriterijus, nes: pirma, dėl E. G. įskaityto reikalavimo yra priimtas res judicata galią turintis įsiteisėję teismo sprendimai, t. y. jis nėra grindžiamas „vien materialiosios teisės normomis“; antra, dėl įskaityto reikalavimo priimti teismo sprendimai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 str. 1 dalies 1 punktas); trečia, dėl įskaityto reikalavimo 2021 m. birželio 18 d. yra išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas pateikė Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo E. G. naudai pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą.

3. Antstolė I. E. 2022 m. lapkričio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė jį nagrinėti teismui. Atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą antstolė nurodė:

3.1. Antstolės kontoroje vykdomas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3574,58 Eur skolos (3207,60 Eur žalos ir 366,98 Eur bylinėjimosi išlaidų) išieškojimo išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (pradinis išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“). 2022 m. spalio 17 d. skolininkas pranešimu dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomame 2021 m. kovo 23 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai, todėl skolininkas E. G. praneša, kad įskaito savo 3 574,58 Eur dydžio reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius perleidęs reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikus įskaitymą visas skolininko reikalavimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, atsiradęs Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendime ir 2021 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo pagrindu, pasibaigia įskaitymu.

3.2. 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko E. G. pranešimas dėl vienašališko įskaitymo netenkintas, nurodant, kad CPK 687 straipsnyje nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Kadangi nėra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl priešpriešinių reikalavimų, todėl antstolio įskaitymas vykdymo procese negalimas.

3.3. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamas patvarkymas, kuriuo antstolė vykdymo procese atsisakė įskaityti 4 684,00 Eur sumą, kai vykdymo procese perleidžiamas reikalavimas ir abu priešpriešiniai reikalavimai teismo procesinio sprendimo priėmimo metu nebuvo lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo prasme, t. y. dėl abiejų reikalavimų nebuvo išduoti vykdomieji dokumentai – išduotas tik vienas vykdomasis dokumentas.

3.4. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, 2022 m. spalio 25 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė I. E. 2021 m. gruodžio 2 d. patvarkymu priėmė vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3207,60 Eur skolos ir 366,98 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2022 m. rugpjūčio 26 d. antstolės patvarkymu (duomenys neskelbtini) pirminis išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas nauju išieškotoju UAB„(duomenys neskelbtini)“ (2022 m. liepos 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu). 2022 m. spalio 18 d. antstolės kontoroje gautas skolininko E. G. 2022 m. spalio 17 d. pranešimas, kad: Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimu ir to paties teismo 2021 m. kovo 23 d. papildomu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. naudai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 4684 Eur bylinėjimosi išlaidų; šie sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi; E. G. praneša, kad įskaito savo 4684 Eur dydžio reikalavimą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (pradinis kreditorius perleidęs reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikus įskaitymą visas skolininko reikalavimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, atsiradęs Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo pagrindu, pasibaigia įskaitymu. Antstolė 2022 m. spalio 25 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad skolininko E. G. pranešimas dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo negali būti tenkinamas ir vykdomas motyvuodama tuo, kad nėra pateikti vykdyti skolų išieškojimai (vykdomieji raštai) iš skolininko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo E. G. naudai.

6. Pareiškėjas nesutinka su antstolės 2022 m. spalio 25 d. patvarkymu argumentuodamas, kad antstolė nepagrįstai vadovavosi CPK 687 straipsniu, nes šiuo atveju vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas vadovaujantis CK 6.130 straipsnio pagrindu.

7. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

8. Tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

9. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl antstolio vykdomo tarpusavio reikalavimų įskaitymo, pažymėjo, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką vykdymo procese lygiaverčiais ir akivaizdžiais laikomi reikalavimai, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

10. CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019).

11. Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

12. Iš aptarto matyti, kad įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo.

13. Pažymėtina, kad CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį. Antstolio veiksmų atlikimą tokiu atveju lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiu atveju, kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, o esant abejonių, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).

15. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju negalima atlikti įskaitymo CPK 687 straipsnio pagrindu, kadangi visų pirma, nėra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl E. G. nurodytų piniginių sumų priteisimo jo naudai iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimo ir šio teismo 2021 m. kovo 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindais. Tačiau, teismo vertinimu, antstolė nepagrįstai skolininko pateiktą informaciją ir duomenis įvertino tik CPK 687 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, iš esmės apsiribojusi vieninteliu argumentu ir aplinkybe, kad šiuo atveju nėra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pirmiau nurodytų procesinių sprendimų pagrindu skolininkui priteistų piniginių sumų. Kaip aptarta pirmiau, įskaitymą galima atlikti CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, kas ir buvo nurodoma skolininko pranešime antstolei, tačiau iš antstolės patvarkymo turinio matyti, kad skolininko pateikti duomenys šių nuostatų kontekste net nebuvo patikrinti, įvertinti. Minėta, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kai vykdymo proceso metu antstolis gauna informaciją apie skolininko atliktą įskaitymą, jis turi įvertinti gautą informaciją ir įsitikinti, ar skolininko prievolė (jos dalis) yra pasibaigusi CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė, gavusi minėtą skolininko pranešimą ir duomenis, neatliko jokių veiksmų gautos informacijos patikrinimui, nesikreipė į išieškotoją su prašymu pateikti motyvuotą poziciją nagrinėjamu klausimu ar kt., o kaip minėta, priėmė patvarkymą pasiremdama tik CPK 687 straipsnio nuostatomis nurodydama, jog nėra pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas. Juolab, kaip matyti iš skolininko pranešimo antstolei bei skundo, jis savo prašymą grindė ne CPK 687 straipsnio nuostatų taikymu, o būtent CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Taip pat šiuo atveju svarbu ir tai, kad teismui buvo pateikti papildomi duomenys, jog E. G. yra išduotas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo E. G. naudai pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. papildomą sprendimą. Kaip matyti, antstolei priimant skundžiamą patvarkymą šie duomenys nebuvo pateikti, taigi ir nebuvo įvertinti. Taip pat, kaip minėta, antstolė, gavusi skolininko pranešimą, nesikreipė į išieškotoją, priimant patvarkymą nebuvo žinoma jos pozicija nagrinėjamu klausimu.

16. Pirmiau aptartos aplinkybės duodą pagrindą išvadai, kad antstolė, priimdama 2022 m. spalio 25 d. patvarkymą dėl skolininko E. G. pranešimo apie vienarūšių reikalavimų įskaitymo, jo prašymą atmesdama CPK 687 straipsnio pagrindu, tačiau nieko nepasisakydama, nevertindama ir neatlikdama jokių gautos informacijos ir skolininko pateiktų duomenų patikslinimo veiksmų dėl skolininko dėstomų aplinkybių, susijusių su įskaitymu CK 6.130 straipsnio 1 dalies pagrindu, galimo išieškomos sumos sumažinimo ir kt., pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo iš esmės. Todėl pareiškėjo pranešimas turi būti iš naujo svarstomas ir įvertinamas, pateikiant motyvuotas, pagrįstas išvadas dėl jo, ir atliekant kitus, su šio klausimo išsprendimu susijusius ir antstolės diskrecijai priskirtinus veiksmus, be kita ko, įvertinus ir papildomai teismui pateiktus duomenis – vykdomąjį raštą, išieškotojo poziciją nagrinėjamu klausimu. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų tenkinamas, panaikinant skundžiamą antstolės patvarkymą bei įpareigojant iš naujo motyvuotai išspręsti pareiškėjo pateiktą prašymą (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 613 straipsnio 2 dalis, 634 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. G. skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės I. E. 2022 m. spalio 25 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti antstolę iš naujo spręsti klausimą dėl E. G. 2022 m. spalio 17 d. pranešimo dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.