Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus apskrities skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei, nedalyvaujant atsakovui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: D. P. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jo auklėjime; D. P. turi teisę kartu su savo sūnumi, esant jo sutikimui ir norui (vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jo mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui; D. P. savo nepilnametį sūnų šalių sutarimu gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su juo išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas apie išvykimą suderinęs su ieškove; D. P. nepilnametį sūnų, šalių sutarimu, gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar 14 dienų per atostogas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko, sulaukusio (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jo ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui; visais atvejais nepilnamečio vaiko lankymas ar išvykimas prieš dvi dienas yra suderinamas su ieškove, be to, jo išvykimo atveju sūnaus buvimo vieta turėtų būti žinoma jo motinai R. P., su kuria gyvena sūnus; priteisti iš atsakovo sūnui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 (du šimtai) eurų dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, jas indeksuojant LRV nustatyta tvarka; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. P.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2021 m. balandžio mėnesio po 200 EUR/ mėn., viso 2 200,00 (du tūkstančiai du šimtai) eurų (200 EUR * 11 mėnesių = 2 200 EUR); priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismo posėdyje ieškovė bei jos atstovė palaikė ieškinį, prašė visiškai jį tenkinti. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu nebuvo sudarę santuokos, kartu gyveno apie du metus, o nuo 2021 m. balandžio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Atsakovas sūnumi nesidomi ir juo nesirūpina, nebendrauja. Šalių sūnus gyvena su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė šiuo metu nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomojasi. Turi automobilį. Jos pajamos kas mėnesį sudaro 250 EUR, t. y., 110 EUR išmoka vaikui ir pašalpa 140 EUR. Jai pragyventi padeda ir paramą skiria tėvai. Kadangi atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi, išlaikymo neteikia, nesidomi juo, prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį jam įteikti asmeniškai. Į teismo posėdžius atsakovas taip pat neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuotas, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta.

Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Alytaus apskrities skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad R. P. šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas: A. P., gim. (duomenys neskelbtini). VTAS šeima nėra žinoma. VTAS nėra gavęs pranešimų, kad šioje šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės, teisėti interesai ar tėvai netinkamai prižiūrėtų vaiką. Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis R. P. su nepilnamečiu vaiku deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis D. P. deklaravęs gyvenamąją vietą Raseinių rajono savivaldybėje, paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, D. P. turi 3 nepilnamečius vaikus. 2022-03-22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) VTAS kreipėsi j gydymo įstaigas dėl informacijos pateikimo apie nepilnamečio vaiko sveikatą, užduodant klausimus ar vaiko sveikata yra tinkamai rūpinamasi, ar vaikas atvedamas profilaktiniams patikrinimams, vykdomi gydytojų nurodymai. 2022-03-25 (duomenys neskelbtini) poliklinikos administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad mažamečio vaiko A. P. sveikata rūpinamasi tinkamai. 2022-03-22 Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis už 1 metus R. P. bausta už administracinius nusižengimus, tačiau nusižengimai nėra susiję su vaiko teisių pažeidimais. 2022-03-23 Administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis už 1 metus D. P. už administracinius nusižengimus baustas, tačiau nusižengimai nėra susiję su vaiko teisių pažeidimais. Užimtumo tarnybos - duomenų bazės išrašo duomenimis R. P. ir D. P. Užimtumo tarnyboje neregistruoti. Sodra - duomenų bazės išrašo duomenimis, nuo 2020-04-03 iki 2022-02-07 R. P. buvo vaiko priežiūros atostogose. Moters pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka ir nedarbo draudimo išmoka. D. P. nuo 2015-03-31 savarankiškai dirbantis asmuo ir vykdantis individualią veiklą, tačiau VTAS neturi informacijos apie asmens gaunamas, su darbu susijusias, pajamas. Apie kitas R. P. ir D. P. gaunamas pajamas ir/ar kitą turtą VTAS duomenų neturi. 2022-03-25 VTAS specialistė bendravo su R. P.. Moteris informavo, kad šiuo metu gyvena Vilniaus mieste. 2022-03-28 Vilniaus m. VTAS specialistai lankėsi R. P. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu ištirti šeimos aplinkos sąlygas. Lankantis R. P. šeimoje nustatyta, kad būstas ir sanitarinės sąlygos tinkamos vaikui augti, šeimoje vaiko fiziniai poreikiai atliepiami ir sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams tenkinti. Iš ieškinyje pateiktų duomenų ir kitos turimos informacijos D. P. paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). 2022-03-28 Kauno VTAS raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad su D. P. nepavyko susisiekti telefonu. Kauno VTAS specialistams 2022-03-25 nuvykus į D. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), asmens rasti nepavyko. Buvo paliktas informacinis pranešimas, tačiau D. P. su VTAS specialistais nesusisiekė. Vyras verčiasi individualia veikla, todėl duomenų, kurie padėtų susisiekti su asmeniu nėra. Esant tokiai situacijai VTAS specialistams nepavyko ištirti D. P. šeimos aplinkos sąlygas ir negalima pateikti vertinimo ar D. P. užtikrintų mažamečio A. P. saugias aplinkos sąlygas, ar būtų tenkinami vaiko fiziniai poreikiai. Nepilnamečio A. P. nuomonė, dėl jo mažo amžiaus neišklausyta. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko A. P. interesus, siekiant, kad vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humaniškas bei doras visuomenės narys, bei nesant duomenų, jog R. P. negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, o vaikų tėvas D. P. kuris laikas gyvena skyrium yra tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su motina. Ieškovė prašo priteisti iš D. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, laikytina, kad ši suma šiuo metu atitinka nepilnamečio vaiko A. P. teises ir teisėtus interesus. Tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti nustatoma maksimali, jeigu bendravimas su tėvu vaikui žalos nedaro. VTAS susipažinęs su pateiktu R. P. ieškiniu atsakovui D. P., pateiktais dokumentais bei įvertinęs žinomas aplinkybes, teikia išvadą, kad ieškinio reikalavimai atitinka nepilnamečio vaiko A. P. teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė poziciją, nurodytą išvadoje. Prašė tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė R. P. ir atsakovas D. P. yra mažamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis R. P. su nepilnamečiu vaiku deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro - duomenų bazės išrašo duomenimis D. P. deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, paskutinė žinoma faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Užimtumo tarnybos - duomenų bazės išrašo duomenimis R. P. ir D. P. Užimtumo tarnyboje neregistruoti. Sodra - duomenų bazės išrašo duomenimis, nuo 2020-04-03 iki 2022-02-07 R. P. buvo vaiko priežiūros atostogose. Jos pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka ir nedarbo draudimo išmoka, viso 250 EUR. Nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) D. P. nuo 2015-03-31 savarankiškai dirbantis asmuo ir vykdantis individualią veiklą, tačiau nėra pateikta duomenų apie jo gaunamas pajamas, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto jo vardu neregistruota.

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovės nurodo, kad atsakovas išlaikymo sūnui neskiria, juo nesidomi, nesirūpina. Išlaidas vaiko išlaikymui sudaro išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, vaistams, vitaminams ir kt. Ieškovė viena augina sūnų, rūpinasi jo išlaikymu, todėl jos pasirinkta išlaikymo forma periodinėmis išmokomis yra teisinga ir atitinka vaiko interesus.

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Ieškovė nedirbanti, nuo 2020-04-03 iki 2022-02-07 R. P. buvo vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka ir nedarbo draudimo išmoka, viso 250 EUR, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota transporto priemonė, su sūnumi gyvena nuomojamajame būste, (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neregistruota, atsakovas dirba pagal individualią veiklą, kokias pajamas gauna teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra panaši.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.).

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau vien ta aplinkybė, kad atsakovas oficialiai niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalaus mėnesinio algos dydžio išlaikymas vienam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–259/2004). Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 200,00 EUR nepilnamečiui vaikui yra pagrįstas, kadangi neprieštarauja įstatymų nustatytiems reikalavimams bei įgyvendina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą (CK 3.200 str.). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinas prašomas išlaikymas (CK 3.194 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 11 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos, iš viso 2200 EUR. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pareigos prisidėti prie sūnaus išlaikymo nevykdo. Atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikė, prie jo išlaikymo neprisideda. Atsakovas duomenų, jog teikė nepilnamečiui sūnui išlaikymą, nepateikė.

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytomis formomis, t. y., konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Įvertinus šalių turtinę padėtį konstatuotina, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, tiek atsakovo, tiek ieškovės dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra 200 EUR. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus asmuo, dirba pagal individualią veiklą. Duomenų apie savo gaunamas pajamas atsakovas teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartas civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Remiantis byloje esančiais duomenis, teismas daro išvadą, kad nėra priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pastovias pajamas, materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į vaiko amžių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovas privalėjo teikti po 200 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį sūnui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už praėjusius 11 mėnesių po 200 EUR sūnui kas mėnesį, iš viso 2200 EUR.

Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė R. P. (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnametis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove (motina), jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas į ieškinio reikalavimus atsiliepimų nepateikė. Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. P., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Jie šią pareigą ir teisę įgyvendina visų pirma bendraudami su vaiku. Tėvų gyvenimas skyrium nepanaikina jų konstitucinės pareigos rūpintis vaikais, juos auklėti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis) ir neatleidžia nuo Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos abiejų tėvų pareigos vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Analogiškos tėvų pareigos įtvirtintos ir CK 3.165 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi: D. P. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jo auklėjime; D. P. turi teisę kartu su savo sūnumi, esant jo sutikimui ir norui (vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jo mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui; D. P. savo nepilnametį sūnų šalių sutarimu gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su juo išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas apie išvykimą suderinęs su ieškove; D. P. nepilnametį sūnų, šalių sutarimu, gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar 14 dienų per atostogas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko, sulaukusio (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jo ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui; visais atvejais nepilnamečio vaiko lankymas ar išvykimas prieš dvi dienas yra suderinamas su ieškove, be to, jo išvykimo atveju sūnaus buvimo vieta turėtų būti žinoma jo motinai R. P., su kuria gyvena sūnus.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus, į CK ir kituose įstatymuose įtvirtintas vaikų teises, tėvų valdžios turinį, ir sprendžia, jog ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atitinka vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, atitinka įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaiką (CK 3.170 straipsnis).

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Už turtinio pobūdžio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p. taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu ieškinys patenkinamas visiškai, vadovaujantis CPK 79 str., 80 str. 1 d., 82 str., 83 str. 1 d., 85 str. 1 d., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 99 str., iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų – 198,00 EUR žyminio mokesčio bei 22,40 EUR pašto išlaidų.

Ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 365,60 EUR. Ieškinį patenkinus, šios antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 200,00 EUR (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2022-03-14) iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2200,00 EUR (du tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200 EUR už vienuolika mėnesių.

Nepilnamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. P., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio A. P. bendravimo tvarką su tėvais pagal kurią: D. P. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jo auklėjime; D. P. turi teisę kartu su savo sūnumi, esant jo sutikimui ir norui (vaikui sulaukus (duomenys neskelbtini) m. amžiaus), išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam jo mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui; D. P. savo nepilnametį sūnų šalių sutarimu gali pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę kartu su juo išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas apie išvykimą suderinęs su ieškove; D. P. nepilnametį sūnų, šalių sutarimu, gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių ar 14 dienų per atostogas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko, sulaukusio (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jo ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui; visais atvejais nepilnamečio vaiko lankymas ar išvykimas prieš dvi dienas yra suderinamas su ieškove; sūnaus buvimo vietą pranešti jo motinai R. P., su kuria gyvena sūnus.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 198,00 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 365,60 EUR (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 60 ct) išlaidų susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 22,40 EUR (dvidešimt du eurus 40 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išaiškinti šalims, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms arba pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvų (tėvo ar motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.