Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui G. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri nepažeistų vaiko interesų. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovės apskaičiuota reikalinga mėnesio išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, o ieškovė skirtina vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas G. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. B. nurodė, jog palaiko pateiktą preliminarią išvadą. Atstovas nurodė, kad ieškovė tinkamai prižiūri vaiką, suteikia tinkamas gyvenimo sąlygas. Atstovas nurodė, kad reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini, o bendravimo tvarką nustatyti platesnę nei prašo ieškovė, nurodant, kad atsakovas gali dažniau bendrauti su vaiku, tačiau iš anksto suderinęs su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo

Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką G. J., gim. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas vaiko gimimo liudijimas. Ieškovė nurodė, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ja, o atsakovas niekada nepageidavo, kad vaikas gyventų su juo. Kaip nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vaikas gyvena su ieškove nuomojamame dviejų kambarių su virtuve bute, kuriame nepilnamečiui vaikui skirtas apie 12 kv. m bendro ploto kambarys. Naudojamas būstas yra tinkamas vaiko poreikiams patenkinti, nes jame yra visi komunaliniai patogumai, namuose švaru ir tvarkinga. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Todėl darytina išvada, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos visos sąlygos sveikai augti, vystytis, žaisti, ilsėtis, o ieškovė patvirtino, kad tarp jos ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai bei į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko G. J. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CK 3.169 str., 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J. po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo ieškinyje, nurodydama, jog sūnaus reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga suma yra 280,00 Eur: maistui – 70,00 Eur, sveikatai – 30,00 Eur, mokslo reikmėms – 30,00 Eur, asmens higienai – 10,00 Eur, komunaliniams mokesčiams – 60,00 Eur, laisvalaikiui – 25,00 Eur, telefonui – 5,00 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sūnus turi specialių poreikių ar kad dažnai serga. Teismo vertinimu, ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos sūnaus išlaikymui, yra pagrįstos. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma – kas mėnesį po 140,00 Eur, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 gavo apie 544,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Pagal ieškovės pateiktus VĮ Registrų centro Šiaulių filialo duomenis 2016-02-10 būklei ieškovė nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą bei turi automobilį. Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovas šiuo metu niekur nedirba. Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Gyventojų registro duomenimis atsakovas nevedęs, kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Pagal ieškovės pateiktus VĮ Registrų centro Šiaulių filialo duomenis 2016-02-10 būklei atsakovas nekilnojamojo turto neturėjo, o pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis atsakovas nėra įregistravęs savo vardu transporto priemonių.

Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą nuo 2013 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas, o nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės priteisiamas išlaikymas. Be to, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą, bet ne periodinėmis išmokomis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. J. periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 16 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio G. J. motina –ieškovė S. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str. 1 d., 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Kaip minėta, teismas turi teisę nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisti išlaikymo įsiskolinimą, o ne išlaikymą. Ieškovė prašo priteisti sūnui išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, todėl vertintina, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki kreipimosi į teismą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo neprisidėjo prie sūnaus poreikių tenkinimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie vaikui teiktą išlaikymą. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui. Kaip minėta, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl, darytina išvada, kad už trejus metus, t. y. nuo 2013-03-16 iki ieškinio pateikimo 2016-03-16, susidarė 5 040,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (36 mėn. skolos laikotarpis x 140,00 Eur tėvo mokėtina dalis per mėn.) ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, teigdama, kad atsakovas nereguliariai bendrauja su vaiku ir tai sudaro problemą planuoti laiką.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2006).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo vertinimu, sūnaus ir tėvo bendravimas yra ne mažiau svarbus vaiko vystymuisi, augantis berniukas privalo bendrauti su tėvu tam, kad formuotųsi jo pasaulėžiūra. Ieškovės siūloma nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią tėvas bendrauja su vaiku kas antrą šeštadienį nuo 9 iki 16 val., Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nuo 9 iki 16 val., sūnaus gimtadienio dieną nuo 9 iki 13 val. bei vaiko atostogų metu kiekvieną šeštadienį nuo 9 iki 18 val., laikytina minimalia. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad būtų pagrindas vaiko interesais riboti vaiko ir tėvo bendravimą ir nustatyti minimalią bendravimo tvarką, nes šioje byloje nustatyta, kad vaiko ir tėvo santykiai yra geri, vaikas nori bendrauti su tėvu. Pati ieškovė patirtino, kad nesiekia nustatyti minimalaus vaiko bendravimo su tėvu, pageidauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, tačiau nori apibrėžtumo. Todėl pritariant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadai, nustatytina ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, tačiau nustatant, kad šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos nei nustatyta teismo sprendimu bei, siekiant užtikrinti sklandų atsakovo ir vaiko bendravimą, laiko planavimą, dėl bendravimo su vaiku atsakovas privalo iš anksto informuoti ieškovę abiems šalims patogiu būdu. Be to, nustatytinos sąlygos, kad ieškovė iš anksto per protingą terminą informuoja atsakovą apie gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą bei kad, kai vaikas serga, atsakovas jo pasiimti negali. Nors atsakovė nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį, tačiau byloje nėra duomenų, kad kada nors atsakovas vaiką pasiėmė apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl teismas nenustato sąlygos, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku tik blaivus, nes nėra objektyvios galimybės ieškovei to patikrinti, tačiau kiekvienu atveju ieškovė turi pati įsitikinti, ar nepilnamečiui vaikui yra saugu bendrauti su atsakovu ir turi teisę neleisti bendrauti, jei atsakovas būtų apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-16-T-21-395 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2016 m. balandžio 29 d. pažymą Nr. (2.19)NTP-7-4863 išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 104,22 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, taip pat 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Todėl iš atsakovo valstybei priteisinas ir 243,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 85 str. 1 d. 1 ir 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovė šioje byloje sumokėjo 74,76 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo mokėti 41,00 Eur, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovei grąžintina 33,76 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio, o jos sumokėtas 41,00 Eur žyminis mokestis ieškovei priteistinas iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove S. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), pagal kurią:

Nepilnametis vaikas G. J. su atsakovu G. J. praleidžia kas antrą šeštadienį nuo 9 iki 16 val., pradedant skaičiuoti nuo antro savaitgalio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nepilnametis vaikas G. J. su atsakovu G. J. praleidžia Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą dieną nuo 9 iki 16 val.Nepilnametis vaikas G. J. su atsakovu G. J. praleidžia vaiko gimimo dieną nuo 9 iki 13 val.Nepilnametis vaikas G. J. su atsakovu G. J. praleidžia per vaiko mokslo atostogas kiekvieną šeštadienį nuo 9 iki 18 val.Nurodytomis dienomis ieškovė perduoda vaiką atsakovui ieškovės gyvenamojoje vietoje ir atsakovas grąžina vaiką ieškovei ieškovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovui G. J. pageidaujant bendrauti su vaiku kitu laiku nei nustatyta šiuo teismo sprendimu, atsakovas apie tai iš anksto informuoja ieškovę abiems šalims patogiu būdu ir bendrauja su nepilnamečiu vaiku.Ieškovė S. B. iš anksto per protingą terminą informuoja atsakovą apie gyvenamosios vietos ir kontaktinių duomenų pasikeitimą.Kai vaikas serga, atsakovas jo pasiimti negali.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 16 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 040,00 Eur (penkių tūkstančių keturiasdešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui G. J., gim. 2010-08-07, a. k. (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 104,22 Eur (vieno šimto keturių eurų 22 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 243,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Grąžinti ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 33,76 Eur (trisdešimt trijų eurų 76 ct) žyminį mokestį.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.