Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. I. (toliau tekste – pareiškėja) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja 2017-05-17 skundu kreipėsi į Valstybinės duomenų apsaugos inspekciją (toliau tekste – Inspekcija), prašydama įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų galimai padarytus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau tekste – ADTAĮ) pažeidimus.

Inspekcija 2017-05-25 sprendimu Nr. 3R-239(2.13.-1) (toliau tekste – Sprendimas) atsisakė nagrinėti pareiškėjos A. I. 2017-05-19 skundo dalį dėl asmens duomenų tvarkymo Lietuvos apeliaciniame teisme, kadangi nuo šioje skundo dalyje nurodyto galimo pažeidimo padarymo iki skundo padavimo Inspekcijai yra praėję daugiau kaip 1 metai, be to skundo dalies dėl asmens duomenų tvarkymo Lietuvos apeliaciniame teisme nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Sprendime nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos sprendimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – išnagrinėti 2017-05-17 Inspekcijai pateiktą skundą. Savo poziciją A. I. pagrindė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens teises į teisminę gynybą, taip pat nurodydama faktines kreipimosi į Inspekciją aplinkybes.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-12 nutartimi pareiškėjos 2017-06-15 skundą atsisakė priimti, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad Inspekcija, nagrinėdama asmenų pateiktus skundus, vykdo jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. veikia kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, kurio sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Apylinkės teismas pažymėjo, jog Inspekcijos sprendime netinkamai išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kas suklaidino pareiškėją.

Nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, A. I. atskiruoju skundu kreipėsi Vilniaus apygardos teismą prašydama: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nutartį ir skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo; 2) paskirti baudą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl vengimo atlikti veiksmus; 3) priteisti iš Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos 100 milijonų eurų mažamečio V. B. ir jo motinos A. I. naudai padarytai žalai atlyginti.

2017-08-04 Vilniaus apygardos teisme gautas Inspekcijos atsiliepimas į A. I. atskirąjį skundą, kuriuo prašoma: 1) tenkinti pareiškėjos skundą dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos 2017-06-13 sprendimo Nr. 3R-259(2.13-1.); 2) atmesti pareiškėjos skundą dalį dėl baudos skyrimo Inspekcijai ir materialinės bei moralinės žalos iš Inspekcijos priteisimo kaip nepagrįstą.

A. I. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nutartis, kuria atsisakyta priimti A. I. skundą, naikintina, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-06-19 gauto pareiškėjos 2017-06-15 skundo priėmimo klausimas spręstinas iš esmės.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos A. I. skundą, netinkamai aiškino teisės normas ir nutolo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose (specialios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartys Nr. T-10/2015, T-30/2016). Nagrinėjamo skundo kontekste aukštesnės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Inspekcija, nagrinėdama asmenų pateiktus skundus, vykdo jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. veikia kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas, kita vertus, nesutinka, jog šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos sprendimas turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš pareiškėjos Inspekcijai pateikto 2017-05-17 skundo turinio, jo esmės seka, kad juo yra siekiama inicijuoti administracinio teisės nusižengimo teiseną dėl skunde įvardytų pareiškėjos teigimu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos padarytų ADTAĮ pažeidimų, ką padaryti ginčijamu Inspekcijos 2017-05-25 sprendimu Nr. 3R-239(2.13-1.) buvo atsisakyta. Taigi, ginčijamas sprendimas buvo priimtas Inspekcijai veikiant kaip institucijai, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 589 straipsnio 29 punktą įgaliotai surašyti administracinių nusižengimų protokolus už šiame straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų, susijusių su neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, padarymą.

Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1142), Teismų įstatymo 12, 15, 23 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1145), Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1143), 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią įgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas institucijų nutarimai šiose bylose yra skundžiami nebe administraciniams, o bendrosios kompetencijos teismams. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, tik iki 2011 m. sausio 1 d. pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų teisena toliau vyksta pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką.

Taigi, administracinių teisės pažeidimų bylos administraciniuose teismuose po 2011 m. sausio 1 d. turi būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jeigu jos buvo pradėtos iki šios datos.

Nuo 2017-01-01 galiojančiame ANK įgaliotų nagrinėti administracinių nusižengimų bylas institucijų nutarimų apskundimas bendrosios kompetencijos (apylinkės) teismams yra išlikęs (ANK 621 straipsnis).

Iš to spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo būtent ta teisminė institucija, kuriai įstatymas yra priskyręs nagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą, o priešinga teismo išvada yra nepagrįsta. Todėl 2017-07-12 nutartis yra naikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas sprendžiamas iš esmės.

Pareiškėjos skundo turinys ir forma turi atitikti įstatymo reikalavimus.

Pagal ANK 656 straipsnio 2 dalį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.

ANK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas raštu, pasirašytas skundą paduodančio asmens (ar jo atstovo). Apeliacinis skundas apygardos teismui gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliacinis skundas, paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Apeliacinių skundų padavimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

2017-07-19 Vilniaus apylinkės teisme gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-12 nutarties, kuris nepatvirtintas pareiškėjos parašu.

Jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų ir dėl to neįmanoma suprasti, koks apylinkės teismo nutarimas (nutartis) skundžiamas, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas apeliacinis skundas, arba jeigu apeliacinis skundas nepasirašytas, apylinkės teismas priima nutartį ir nustato pakankamą, tačiau ne trumpesnį kaip septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, terminą šiems trūkumams pašalinti. Ši nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos (ANK 648 straipsnio 6 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, A. I. nustatytinas terminas atskirojo skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant pareiškėją pateikti Vilniaus apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka pasirašytą atskirąjį skundą.

Vadovaujantis ANK 656 straipsnio 1 dalies nuostatomis atskiraisiais skundais yra skundžiamos tos apylinkės teismo nutartys, priimtos administracinių nusižengimų teisenoje, kurių apskundimą atskiruoju skundu reglamentuoja ANK. Pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimai paskirti baudą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl vengimo atlikti veiksmus, priteisti iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 100 milijonų eurų mažamečio V. B. ir jo motinos A. I. naudai padarytai žalai atlyginti yra naujai iškelti ir neatitinka minėtų įstatymo nuostatų, tad jie negali būti sprendžiami revizuojant atskiruoju skundu ginčijamos 2017-07-12 teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl paliekami nenagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 648 straipsnio 6 dalimi, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti dešimties dienų nuo šios nutarties išsiuntimo dienos terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui atskirąjį skundą pasirašytą saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtintais kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistravus teismų informacinėje sistemoje, arba pateikti pasirašytą atskirąjį skundą tiesiogiai Vilniaus apygardos teismui.

Išaiškinti A. I., kad nepašalinus per nustatytą terminą nurodyto trūkumo, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Atskirojo skundo reikalavimus paskirti baudą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl vengimo atlikti veiksmus, priteisti iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 100 milijonų eurų mažamečio V. B. ir jo motinos A. I. naudai padarytai žalai atlyginti palikti nenagrinėtus.

Nutartis neskundžiama.