Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-530-493/2013;

Teisėjas: Raimundas Krušinys Proceso Nr. 1-37-1-00192-2010-7;

2013 m. birželio 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nuteistojo A. L. gynėjui advokatui Romualdui Matoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta iš dalies ją sudedant su 2011-09-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria, subendrinus 2011-01-28 ir 2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžius, buvo paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir paskirta subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš A. S. bei A. L. priteista 5000 (penki tūkstančiai) Lt. turtinės žalos bei iš A. L. 8105 (aštuoni tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt) Lt. turtinės žalos atlyginimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai grupėje su A. S., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , apgaule savo ir kitų asmenų naudai neteisėtai įgijo iš nukentėjusiųjų A. B. ir L. K. joms priklausančius pinigus-10 000 Lt. t. y. A. S. vykdant iš anksto jo paties sugalvotą planą telefoninio sukčiavimo būdu apgaule savo ir kitų naudai įgyti iš nukentėjusiųjų A. B. bei L. K. svetimą turtą iš nelegaliai naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino ir sutarė su A. L., jog šis padės įvykdyti jo planą dėl apgaule savo ir kitų naudai svetimų pinigų įgijimo. Sukčiavimo tikslu tuo pačiu metu, tiksliai nenustatytu laiku, tikslu apgaule užvaldyti svetimą turtą - pinigus, paskambinęs nukentėjusiajai A. B., gyv. (duomenys neskelbtini) į pastarosios telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , pasisavinęs valstybės tarnautojo asmens vardą, t. y., prisistatęs Vidaus reikalų ministerijos Prevencijos skyriaus pareigūnu G. V., melagingai pranešė, kad jos anūkas T. Č. padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę ir už tai, jog nebūtų keliama baudžiamoji byla, jo atsiųstam žmogui reikia perduoti pinigus – 10 000 litų. Tuo metu, tuo pačiu telefonu paskambinęs A. L., liepė nuvykti nukentėjusiosios A. B. nurodytu adresu ir iš jos paimti 10 000 Lt. A. B. patikėjus tokiu A. S., prisistačiusio valstybės tarnautoju ir pareigūnu, pasakojimu, ji 2012-10-07, apie 14.40 val., tiksliau nenustatytu laiku, A. S. atsiųstam nusikalstamos veikos bendrininkui A. L., perdavė 5000 litų. Į A. S. pokalbį telefonu įsiterpusiai ir A. B. dukrai nukentėjusiajai L. K., su ja sutarus, jog ji taip pat dar duos A. S. atsiųstam A. L. dar 5 000 Lt., L. K. kartu su A. L. nuvyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) , kuriuose apie 15 val. A. L. dar perdavė 5 000 litų už tai, jog A. B. anūkui nebūtų keliama baudžiamoji byla. Tokiu būdu A. L. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų asmenų naudai, neteisėtai iš A. B. įgijo 5 000 litų, o iš L. K. dar 5 000 litų. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje;

be to, A. L. nuteistas už tai, kad 2010-10-07, apie 15.00 val., vykdydamas bendrininkų grupėje su A. S. sutartą nusikalstamą sukčiavimą, būdamas L. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , apgaule gavęs iš nukentėjusiosios 5 000 Lt., dar, išeidamas iš susitarimo su A. S. ribų dėl 10 000 Lt. apgaule užvaldymo, pagrobė kambaryje ant lovos padėtus nukentėjusiajai L. K. priklausančius 5 000 litų ir 900 eurų, kas yra 3105 Lt. Viso A. L. iš L. K. pagrobė 8105 Lt. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo A. L. gynėjas advokatas R. Matonis prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltė dėl padarytų nusikaltimų neginčijama, todėl aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad A. L. kaltė padarius LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus neginčijamai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsisakė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe A. L. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kas sąlygojo ir per griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas ir individualizuodamas A. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

A. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule užvaldė nukentėjusiosioms A. B. ir L. K. priklausantį turtą bei pagrobė nukentėjusiajai L. K. priklausančius pinigus. A. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į straipsnio sankcijoje apibrėžtas bausmių už minėtų nusikaltimų padarymą ribas, įvertino kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Už LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o už LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trijų metų. Apylinkės teismas už LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. L. skyrė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, o už LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Aukštesnės instancijos teismo nuomone paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir yra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai A. L. prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau su šiuo motyvu aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra apibrėžtos LR BK 59 straipsnyje. LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatoma bent dar viena iš tokių sąlygų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Jeigu kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir dėl to jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus, toks prisipažinimas paprastai LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nepripažįstamas prisipažinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. įteikus pranešimą apie įtarimą savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (2 t. b. l. 45). Tokios pozicijos laikėsi ir vėlesnės įtariamojo apklausos metu, papildomai paaiškino, kad nusikaltimo įvykdyti negalėjo, kadangi nusikaltimo dieną buvo pas savo seserį, o vėliau pas sugyventinę (2 t. b. l. 53). Pirmą kartą apklausiamas Marijampolės rajono apylinkės teisme A. L. nurodė prisipažįstantis iš dalies, sutiko, kad paprašytas nepažįstamo asmens paėmė pinigus, tačiau nurodė nesupratęs, kad vykdomas nusikaltimas. Dėl pinigų vagystės savo kaltę neigė (2 t. b. l. 116, 117). Perdavus bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti įtariamuoju apklaustas A. L. savo kaltę vėl neigė, paaiškino, kad sakydamas, jog nusikaltimo dieną buvo su seserimi ir sugyventine, susipainiojo, nurodė, kad buvo nuvykęs iš kažkokios tetos apimti pinigus, kad daromas nusikaltimas nesuprato (3 t. b. l. 73, 74). Apklausiamas Marijampolės rajono apylinkės teisme nuteistasis teigė savo kaltę pripažįstantis visiškai, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes laikėsi pozicijos, kad nesuprato, jog daromas nusikaltimas ir tai suprato tik po to, kai nusikaltimas buvo baigtas (3 t. b. l. 148). Apie tai, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, nuteistasis nurodė tik paskutinio žodžio metu (3 t. b. l. 186). Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto skunde nurodomas nuoširdus nuteistojo gailėjimasis yra deklaratyvus, kadangi nuteistojo veiksmai po nusikaltimo padarymo neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog jis supranta savo nusikalstamų veiksmų neigiamas pasekmes nukentėjusiesiems ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, kad išvados dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo gali būti daromos objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą. A. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nukentėjusiųjų neatsiprašė, neatlygino padarytos žalos ir net nesistengė jos atlyginti, duodamas parodymus buvo nenuoseklus, iš pradžių savo kaltę neigė visiškai, vėliau prisipažino iš dalies veikiamas byloje surinktų įrodymų. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. L. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, teisiamas dešimtą kartą neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, yra recidyvistas LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. L. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, padaryta žala neatlyginta. Apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, veikų pavojingumą bei pobūdį, kilusias pasekmes padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės atėmimo bausmę straipsnio sankcijos ribose. Kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas bausmę individualizavo tinkamai. A. L. anksčiau ne kartą teistas, ne kartą jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis nesistengė pasitaisyti, toliau darė nusikaltimus, dėl ko darytina pagrįsta išvada, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nebus užtikrintas teisingumo, proporcingumo bei bausmės įvykdymo realumo principų įgyvendinimas.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas kardomajame kalinime ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką klausimas. Kaip matyti iš advokato skundo, jis ir jo ginamasis prašo į bausmės laiką įskaityti 3 mėn. suėmime išbūtą laiką pagal 2010-11-03 ir 2010-12-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, priimtas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurioje A. L. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 150 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje. Kolegija konstatuoja, kad šis apelianto prašymas yra nepagrįstas. A. L. atžvilgiu už LR BK 150 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, bausmė LR BK 63 straipsnio pagrindu bendrinta su 2011-01-28, 2011-02-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebuvo, todėl įskaityti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-11-03 ir 2010-12-01 nutartimis paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laiko į Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-03-29 nuosprendžiu paskirtą bausmę teismas neturi įstatyminio pagrindo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. L., nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, bausmę tinkamai individualizavo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytiems nusikaltimams. Bendrindamas bausmes pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio nuostatomis, atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nustatė teisingai ir į paskirtą bausmę jį įskaitė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. L. gynėjo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą atmesti.