Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-31-404/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-21Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-01-30Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
1-31-404/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40642-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
R. K.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Marius Gricius, Vladimiras Tiurinas
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-31-404/2019
Proceso Nr. 1-01-1-40642-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.2; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; (S)
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2019 m. kovo 21 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,dalyvaujant prokurorams Mindaugui Vilniui, Vitalijai Gabartienei,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K., jos atstovui advokatui Mariui Griciui,kaltinamajam V. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugpjūčio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, apie 18.00-19.00 valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis V. K. smurtavo prieš savo žmoną R. K. - vieną kartą rankos kumščiu smogdamas į dešinės pusės užpakalinę galvos sritį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, koja spirdamas R. K. į nugaros sritį nukentėjusiajai padarė nugaros juosmeninės dalies sumušimą su III juosmeninio stuburo slankstelio kūno lūžimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino ir parodė, kad apie 18.00 valandą jis nebuvo namuose, nes po darbo su dukra A. važiavo į „Tele 2“ saloną priduoti telefoną remontui, po to abu važiavo į (duomenys neskelbtini) pasveikinti brolį A. su gimtadieniu, o į savo namus grįžo jau po 20.00 valandos. Sukonkretindamas įvykius parodė, kad tą dieną jis darbą baigė 17.30 valandą, į namus nebuvo užėjęs, dukra pagal jo skambutį į kiemą išėjo pati, apie 17.50 valandą abu nuvažiavo į „Tele2“ saloną, kuris yra „Maximoje XX“. Ten dukra A. bendravo su dukra L. susirašinėdamos žinutėmis, kad viena kitos vardu pridavė telefoną remontui. Po 18.00 valandos abu su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasveikinti jo brolį A. su gimtadieniu, kuriam nuvežė iš savo darbovietės nupirkęs dovanų. Ten vyko remontas, buvo uošvis S., keturi darbininkai, todėl ilgai neužsibuvo. Jis visą laiką buvo blaivus, kadangi vairavo automobilį, pas brolį nebaliavojo. Į savo namus grįžo jau po 20.00 valandos, kadangi kitoje gatvės pusėje alaus baras jau buvo uždarytas. Grįžęs niekur iki ryto nebuvo išėjęs, o šeštadienį išėjo į darbą. Be sekmadienio jokių nusiskundimų iš žmonos nebuvo. Teisme pagarsinus įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. K. parodymus, kad <...>2018-08-17, apie 18.00 valandą, buvo namuose (duomenys neskelbtini), buvo ir jo žmona R. K., kuri dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis buvo savo kambaryje, jų dukra A. K. buvo savo kambaryje. Į žmoną R. K. nekreipė dėmesio ir su ja nebendravo. Tarp jų tą vakarą nekilo jokių konfliktų, todėl jai su koja niekur nespyrė ir prie jos nesiartino. Su žmona R. K. mažai bendrauja, kadangi ji labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir turi dėl to problemų. Mano, kad stuburą pati galėjo susižeisti kur nors griūdama, kadangi pavartojusi alkoholinius gėrimus krenta ant žemės ir vartaliojasi<...> (T. 1, b. l. 56, 57, 58, 61, 62, 63, 67, 68), kaltinamasis pripažino, kad tai jo duoti parodymai, tik vėliau po apklausos vyresnioji dukra L. pasakė, kad tada jis nebuvo namuose, todėl teisme pakeitė parodymus ir prašo jais vadovautis. Neginčija, kad nukentėjusiajai buvo padarytas toks sužalojimas, bet ją galėjo ir kas nors kitas sužaloti. Dėl ankstesnio smurto prieš savo sutuoktinę paaiškino, kad per ikiteisminį tyrimą jį liepė pasirašyti popierius pažadėjus nutraukti bylą, taip jis pasielgė vardan santuokos išsaugojimo. Abiejų civilinių ieškinių nepripažįsta, prašo jį išteisinti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. teisme parodė, kad jau keli metai su kaltinamuoju kiekvienas gyvena atskiruose kambariuose, dukra A. turi savo kambarį, dukra L. gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu A. buvo savo kambaryje, todėl įvykio nematė. Neneigia, kad ji buvo lengvai išgėrusi, kaltinamasis taip pat buvo neblaivus, nes geria kiekvieną dieną. Dėl jai nežinomų priežasčių kilo konfliktas, kaltinamasis pirmas jai kumščiu sudavė į galvą, paskui koja spyrė į nugarą, ko pasėkoje jai svaigo galva, skaudėjo nugarą. Gėrė vaistus tikėdamasi, jog skausmas praeis, o pirmadienio rytą išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje išgulėjo savaitę, grįžusi iš ligoninės lankėsi gydytojo D. klinikoje, kurį laiką negalėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar ir dabar negali daugiau dešimt kilogramų kelti, dirbti be nuskausminamųjų vaistų, negali būti stovimoje padėtyje visą darbo dieną, todėl prašo jos ieškinį patenkinti pilnai. Kaltinamasis prieš ją ir anksčiau naudojo smurtą – jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už jos rankos sulaužymą. Tikslaus jos sužalojimo laiko rugpjūčio 17 dieną nepamena, tačiau ir kaltinamasis, ir dukra A. buvo namuose. Ligoninė pati pranešė policijai, kad ji buvo sumušta, jos parodymai duoti ligoninėje yra teisingi.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. K. buvo nustatytas nugaros juosmeninės dalies sumušimas su III juosmeninio stuburo slankstelio kūno lūžimu. Minimą sužalojimą R. K. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nugaros juosmeninę dalį kietu buku daiktu. Dėl stuburo slankstelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - R. K. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neįtikima, kad toks stuburo sužalojimas būtų atsiradęs R. K. krentant ant žemės. Tikimiausia, kad sužalojimas gavosi nuo spyrio į nugarą ar stipraus stuburo persilenkimo juosmens srityje į priekį ir šiek tiek į dešinę (T. 1, b. l. 19-20).

Iš akistatos protokolo matyti, kad R. K. ir įtariamasis V. K. kiekvienas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. K. parodė, kad 2018-08-17, apie 18.00 valandą, jos vyras V. K., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vieną kartą koja spyrė jai į nugarą ir taip sužalojo jai stuburą, vieną kartą rankos kumščiu smogė jai į dešinės pusės užpakalinę galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. V. K. parodė, kad su R. K. parodymais nesutinka, jis nespyrė savo žmonai ir jos nesužalojo, nes jis fiziškai nėra pajėgus iškelti taip aukštai koją, todėl sužaloti negalėjo. Teigė tą vakarą buvęs blaivus, o R. K. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nes ji gėrė apie dvi savaites (T. 1, b. l. 43-44, 45, 46).

Liudytoja L. K. teisme parodė, kad šiaip tėvai sugyvena gerai, tik kai mama užgeria, santykiai būna pakrikę. Mamai per metus po tris kartus būna „daugiadienės“, tada irgi taip buvo, ji gėrė nuo rugpjūčio 11 dienos. Savaitgalį prieš tą įvykį ji buvo grįžusi į namus, nes gyvena (duomenys neskelbtini), su mama bendravo tik pirmadienį telefonu, kuri jai pasakė, kad tėtis kažką jai padarė, tačiau ji nelabai patikėjo, nes tėvas nėra linkęs smurtauti, jo namuose tada nebuvo, nes jai iš susirašinėjimo su seserimi A. yra žinoma, kad rugpjūčio 17 dieną jos garantinį telefoną ji su tėčiu vežė priduoti remontui, kad pagal jos paliktus dokumentus pridavė jos vardu, po to jie važiavo į kaimą pas jos kūmą A. K. sveikinti su gimimo diena, į namus grįžo gal apie 20.20 valandą. Kad tėvo tuo metu nebuvo namuose ji pati jam pasakė, kai važiavo grybauti rugsėjo mėnesį.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad po darbo su tėčiu išvažiavo priduoti remontui sesers sugedusį telefoną, tėvas ją paėmė iš kiemo apie pusę šešių vakare, o po pridavimo važiavo pas tėčio brolį pasveikinti su gimtadieniu. Ten kažkiek pabuvo ir apie 20.00 valandą grįžo į namus. Mama buvo namuose savo kambaryje, neblaivi, nes gėrė jau kelias dienas, tėvas nuėjo į savo kambarį, ji nuėjo į savo kambarį, tą vakarą jokio triukšmo bei konfliktų negirdėjo. Kitą dieną mama jai nieko nesakė, po kelių dienų mama kvietėsi greitąją pagalbą turbūt dėl blogos savijautos nuo girtavimo, jai nežinoma, kodėl tas pareiškimas dėl mamos sužalojimo atsirado. Susimušimų ar susistumdymų tarp mamos ir tėčio nėra pastebėjusi, kartais tik žodžiais susibara. Mama yra įsitikinusi, kad jai tėtis įdaužė, bet ji tuo netiki, nes ji negalėjo negirdėti triukšmo, po sužalojimo gal mama būtų skleidusi kažkokį garsą ar dejavimą, bet buvo tylu.

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad jo gimtadienis yra rugpjūčio 18 dieną, bet brolis jį pasveikino rugpjūčio 17 dienos vakare, kartu su dukra atvažiavęs pas jį į kaimą. Atvažiavo vakare, apie 19.00 valandą, pabuvo gal 15-20 minučių ir išvažiavo. Apie brolio žmonos išgėrimus, jos patekimą į ligoninę girdėjo iš brolio, nes su jo žmona mažai bendrauja. Apie įvykį nagrinėjamoje byloje jam pasakojo brolis.

Ikiteisminis tyrimas inicijuotas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pagrindu, R. K. pranešus apie tai, kad 2018-08-17, apie 18-19 valandą, kartu su vyru V. K. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) .V. K. buvo išgėręs ir pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tada V. K. vieną kartą koja spyrė jai į nugaros sritį. Į policiją nesikreipė, nes pati buvo išgėrusi, į medikus kreipėsi pirmadienį rugpjūčio 20 dieną, nes pradėjo skaudėti nugarą, medikai nustatė slankstelio lūžimą. Konflikto metu namuose buvo jų dukra A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), bet ji konflikto nematė, nes buvo užsidariusi kitame kambaryje (T. 1, b. l. 7-11, 12).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. V. K. yra kaltinamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui – sutuoktinei R. K., t. y. nusikalstamos veikos padarymu, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, kur numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Specialisto išvadoje R. K. konstatuotas nesukus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 19-20).

Kaltinamasis V. K. savo kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė skirtingus parodymus dėl įvykio aplinkybių, teisme iškėlė versiją, kad 18.00 valandą jo namuose nebuvo, todėl nukentėjusioji galėjo susižaloti pati arba tai galėjo padaryti kitas nenustatytas asmuo. Teisme apklausti liudytojais L. ir A. K., A. K. davė parodymus kaltinamojo naudai, kad apytiksliai nuo 17.30 iki 20.00 valandos kaltinamasis važiavo į „TELE 2“ saloną, sveikinti brolį, tuo metu negalėjo būti namuose.

Vertinant kaltinamojo iškeltą bei liudytojų tvirtinamą versiją, kad kaltinime nurodytu laiku V. K. nebuvo namuose ir negalėjo sužaloti R. K., atkeiptinas dėmesys į kitas bylai reikšmingas aplinkybes, o būtent: 1) ikiteisminio tyrimo metu V. K. pareikštame įtarime ydingai nurodytas apibrėžtas nusikalstamos veikos padarymo laikas – apie 18.00 valandą (T. 1, b. l. 1, 64), kai be kita ko, iš pačios nukentėjusiosios R. K. pranešimo apie nusikaltimą nurodytas apytikslis laikas – apie 18-19 valandą (T. 1, b. l. 8), dėl kurio ji ir pati dar galėjo sąžiningai klysti, byloje nustačius aplinkybes, kad įvykio metu buvo neblaivi, prieš tai jau kelias dienas gėrė, o sužalota galėjo būti ir po 20.00 valandos, kadangi ekspertas savo išvadoje konkretaus sužalojimo laiko nenurodė (T. 1, b. l. 20); 2) ikiteisminio tyrimo metu V. K. davė pakankamai išsamius parodymus kaip jis 2018-08-17, apie 18.00 valandą, buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir jo žmona R. K., kuri dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis buvo savo kambaryje, jų dukra A. K. buvo savo kambaryje, jis į žmoną R. K. nekreipė dėmesio ir su ja nebendravo, tarp jų tą vakarą nekilo jokių konfliktų. Mano, kad stuburą ji galėjo susižeisti kur nors griūdama nuo girtumo, jis jos nemušė ir nespyrė (T. 1, b. l. 56, 57, 58). Teisme V. K. pakeitė šiuos savo parodymus motyvuodamas, kad dukters L. dėka jis išsiaiškino, jog tuo laiku nebuvo namuose, nes vežė dukrą priduoti telefoną remontui, važiavo pasveikinti brolį su gimimo diena. Kaltinamojo iškeltą versiją, kad galėjo pati susižaloti griūdama dėl girtumo, paneigia specialisto išvada, kad neįtikima, jog toks stuburo sužalojimas būtų atsiradęs R. K. krentant ant žemės, tikėtina, kad sužalojimas gavosi nuo spyrio į nugarą ar stipraus stuburo persilenkimo juosmens srityje į priekį ir šiek tiek atgal (T. 1, b. l. 20). V. K. nenurodė kitų asmenų, galėjusių sužaloti nukentėjusiąją. Teisme liudytoja L. K. parodė, kad tėvui apie jo nebuvimą kaltinime nurodytu laiku pasakė dar rugsėjo mėnesį, tačiau iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos 2018-10-09 V. K. nepareiškė pageidavimo patikslinti savo anksčiau duotus parodymus, kaip tai padarė teisme, kurie jam ypač aktualūs nepripažįstant kaltės. Kaltinamojo naudai teisme liudijo dvi jo dukros – L. ir A. K., kurios nedviprasmiškai išreiškė didesnį palankumą tėvui, kadangi jis taip negeria kaip mama, eina į darbą, daugiau dėmesio rodo joms, todėl šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai, taip pat kritiškai vertina ir liudytojo A. K. – kaltinamojo brolio – teisme duotus parodymus, kuris gali būti suinteresuotas palankia broliui bylos baigtimi. Visi šie liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teismas neturi galimybės patikrinti jų parodymų objektyvumo, kurie nevisiškai sutampa; 3) iš kaltinamojo gynėjo pateiktų rašytinių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad telefono pridavimo taisyti metu ten buvo ir V. K., telefoninių pokalbių turinys su dukromis ir broliu nežinomas (T. 2, b. l. 3-53); 4) prokurorės teismui pateikto 2017-05-19 nutarimo nuorašas, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. K. susitaikius su R. K., dėl prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio smurto, patvirtina, jog kaltinamasis ir anksčiau smurtaudavo prieš nukentėjusiąją, kas papildomai suteikia pagrindą teismui abejoti liudytojų L. ir A. K. parodymais, kad tėvas nelinkęs prieš mamą smurtauti ir smurto nevartoja.

Nukentėjusios R. K. sužalojimų pobūdis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) – nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekelia abejonių. Nesurinkta duomenų, kad iki šio įvykio nukentėjusioji būtų patyrusi konstatuotus sužalojimus. Kaltinamasis nepateikė įtikinamų įrodymų paneigiančių jo kaltę, abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad ją sužalojo V. K., pagrindo nėra. Tarp kaltinamojo neteisėtos tyčinės veikos ir atsiradusių pasekmių nukentėjusiajai, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamojo V. K. kaltę, kad tyčia įspirdamas nesunkiai sužalojo sutuoktinę R. K., kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, todėl skirtina bausmė.

Netaikant BPK 256 straipsnio nuostatų, teismas patikslina kaltinimo dalį dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, atsižvelgiant į tendencingai nurodytą konkretų laiką – apie 18.00 valandą, dėl vertinant įrodymus nuosprendyje aptartų motyvų.

Bausmės skyrimas. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

V. K. teisiamas už padarytą apysunkį tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinį apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausme, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, V. K. skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Yra pagrindas daryti prielaidą, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimus, tokiu būdu apribojant galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tai neprieštarautų ir BK 75 straipsnio nuostatoms dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Civiliniai ieškiniai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovės R. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė prašo priteisti 270,60 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 14,60 Eur už įsigytus medikamentus, 256,00 Eur negauto darbo užmokesčio skirtumas dėl ligos, pateikė rašytinius įrodymus (T. 1, b. l. 119-123), todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ir neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 10000,00 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos.

Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. R. K. dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, buvo gydoma ligoninėje, nedarbinga, patyrė nepatogumus, skundžiasi esamais liekamaisiais reiškiniais dėl judėjimo, fizinio darbo trukmės ir krūvio, jaučiamų skausmų. Atsižvelgiant į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, atsakovo ir ieškovo interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, Lietuvos Aukščiausiojo teismo šiuo klausimu formuojama vieninga praktika teismams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-36-895/2017; 2K-376-222/2016; 2K-269-697/2016), teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 2000,00 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Proceso išlaidos. Ieškovės reikalavimas dėl priteisimo 1000,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas (BPK 106 straipsnis). Advokatas Marius Gricius R. K. interesus atstovavo faktiškai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo teisme, dalyvavo trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, paruošė civilinį ieškinį, teikė konsultacijas. Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra adekvačios suteiktoms paslaugoms, todėl priteistinos iš atsakovo.

Ieškovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio nuostatas, žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 straipsnis). Ieškovas R. K. išmokėjo 1103,22 Eur ligos išmokų už jos laikiną nedarbingumą nuo 2018-08-22 iki 2018-10-12, dėl patirtų sužalojimų, padarytų V. K. neteisėtais veiksmais.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl jas atlyginti turi V. K. (CK 6.263 straipsnis).

Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1, b. l. 130-132).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 303-305, 307, 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir jam paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš V. K. R. K. 270,60 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 60 centų) turinės žalos, 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 1000,00 Eur (tūkstantį eurų) proceso išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1103,22 Eur (tūkstantį šimtą tris eurus 22 centus) socialinio draudimo biudžetui padarytos turinės žalos.

CD diską su vaido įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis