- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2155-169/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir AB „Lietuvos geležinkeliai“) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama iš atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ (toliau – ir AB „ORLEN Lietuva“) priteisti 1 306,48 € skolos, 74,03 € delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 metų rugsėjo mėnesį iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Kenos pasienio geležinkelio stotį atvyko kliento AB „ORLEN Lietuva“ vagonai su naftos produktais. Vagonams važiuojant per dinamines svarstykles 13-ai vagonų (Nr. 50017540, Nr. 51161586-20, Nr. 51276889-20, Nr. 51225456-20, Nr. 54407549-20, Nr. 54576210-20, Nr. 57353450-20, Nr. 52094091-20, Nr. 51216901-20, Nr. 70727102-20, Nr. 51225423-20, Nr. 50687565-20, Nr. 57210130-20) buvo nustatytas svorio skirtumas (viršijimas), lyginant su važtaraščiuose nurodytu vagonų ir krovinio bendru svoriu. Šie vagonai buvo atkabinti nuo bendro traukinio sąstato ir pakartotinai persverti Kenos geležinkelio stotyje esančiomis stacionariomis vagonų svarstyklėmis. Buvo nustatytas žymus 13-os vagonų svorių skirtumas, t. y. 2–6 tonomis mažiau nei nurodyta važtaraštyje. Dėl paminėtų aplinkybių buvo surašyti bendrosios formos aktai Nr. 19-1400601; 19-1400610; 14-1400645; 19-1400645-K1, o už vagonų persvėrimą atsakovei buvo priskaičiuoti mokesčiai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014-09-22 FCBF Nr. 003925 (1 205,98 € sumai) ir 2014-09-27 FCBF Nr. 003930 (100,50 € sumai).
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė turi prievolę atsiskaityti už vagonų persvėrimo paslaugą, nes atsakovę su ieškove sieja sutartiniai santykiai, kilę iš Geležinkelių transporto paslaugų sutarties SP-13 (toliau – Sutartis), kurios 8.2 punkte numatyta, jog už papildomas paslaugas ir kitų produktų vežimą Klientas (atsakovė) atsiskaito su Bendrove (ieškove) pagal įkainius, nurodytus lokaliniuose teisės aktuose, jeigu šioje Sutartyje ar atskiruose susitarimuose nenumatyta kitaip. Sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta, kad lokaliniai teisės aktai – Bendrovės priimti vidaus aktai, susiję ir/ar turintys įtakos Sutarties vykdymui, įskaitant Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyną PP-LG (toliau – Kainynas PP-LG). Kainyno PP-LG 25 lentelės 104 punkte numatyta, jog už Kenos geležinkelio stotyje atliekamą vagonų persvėrimą, kai yra užfiksuojamas vežamo krovinio svorio neatitikimas, už kiekvieną persvertą vagoną imamas 347,00 Lt (100,50 €) mokestis, išskyrus atvejus, kai krovinio svorio nuostolis (natūralus sumažėjimas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytas normas.
Ieškovė ieškinį taip pat motyvavo ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992-10-12 Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – BMKĮN) 199 straipsnio 1 dalimi, 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, (toliau – BMK) 37 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 201–216 straipsniais, 217–232 straipsniais, pagal kuriuos AB „Lietuvos geležinkeliai“, būdama krovinio deklarantu, yra atsakinga už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, už viso krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraštyje, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą, o jeigu deklarantas neįvykdo įsipareigojimo į muitinės paskirties vietą pristatyti visas prekes, gabentas taikant supaprastinto tranzito procedūrą, muitinė informuoja deklarantą apie galimą skolą muitinei už nustatytą prekių trūkumo atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, prieš pradėdama prekių gabenimą pagal SMGS važtaraštį, privalėjo įsitikinti dėl tikrojo jai pateiktų prekių kiekio, todėl persvėrė vagonus. Vadovaujantis 2004-06-07 LR MD generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-615 „Dėl leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka, deklarantas (ieškovė), įformindamas atitinkamą muitinės procedūrą, turi teisę prekes apžiūrėti, suskaičiuoti, sverti ir t. t. SMGS 7 straipsnio 1 paragrafe siuntėjui įtvirtinta pareiga pradinėje stotyje kartu su kiekviena pateikiama vežti krovinio siunta pateikti taisyklingai užpildytą ir pasirašytą važtaraštį, o SMGS 12 straipsnio 1 paragrafe numatyta atsakomybė už važtaraštyje jo nurodytus duomenis ir pareiškimus. Teisė patikrinti važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų ir pareiškimų tikslumą numatyta ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) 12 straipsnio 2 paragrafe. SMGS 13 straipsnio 4 paragrafe įtvirtina, jog geležinkeliui (ieškovei) turi būti padengtos jo patirtos vežimo išlaidos, nenumatytos taikomuose tarifuose. Į šias išlaidas taip pat patenka ir krovinių persvėrimas, kai geležinkeliai persveria vagoną, siekdami įsitikinti SMGS važtaraštyje nurodytų duomenų tikslumu. Taigi ieškovė, vadovaudamasi Kenos geležinkelio stotyje surašytais aktais, Sutarties 8.2 punktu, 1.1.9 punktu, Kainyno PP-LG 25 lentelės 104 punktu bei paminėtų teisės aktų nuostatomis, už suteiktas vagonų persvėrimo paslaugas prašo priteisti iš atsakovės 1 306,48 € skolos bei 74,03 € delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti. Akcentavo, jog šalys 2009-01-19 Sutartyje susitarė, jog Papildomas paslaugas Vežėjas (ieškovė) teikia Klientui (atsakovei), kai tai yra būtina tinkamam šios Sutarties vykdymui arba kai tokias paslaugas užsako pats Klientas, t. y. atsakovė. Vagonų persvėrimas nebuvo būtinas tinkamam vežimo Sutarties ir joje numatytų vežėjo (ieškovės) įsipareigojimų vykdymui ir atsakovė tokios papildomos paslaugos neužsakė. Lokaliniame teisės akte – kainyne PP-LG, kurio XXV skirsnio 104 punkte (25 lentelė) numatyta, jog už Kenos geležinkelio stotyje atliekamą vagonų persvėrimą imamas atitinkamas mokestis, yra numatytas tik atsiskaitymo už papildomas paslaugas dydis, bet ne Papildomų paslaugų teikimo tvarka, todėl tai negali suponuoti išvados, kad bet kokia ieškovės paslauga, įtraukta į jo lokalinį teisės aktą, yra laikoma savaime (be suderinimo su ieškove ir be jo žinios) teikiama papildoma paslauga, už kurią atsakovė privalo susimokėti.
Atsakovė atsiliepime taip pat akcentavo, jog ji, vadovaudamasi PP-LG XX skirsnio „Krovinio deklaravimas (LG deklaranto paslaugos)“ 87 punktu (20 lentelė), moka mokestį ieškovei už muitinio tranzito procedūros įforminimą ir mokėdama tokį mokestį pagrįstai tikisi, jog visi su muitinės tranzito procedūros įforminimu susiję mokėjimai yra įtraukti į šį mokestį, tad išlaidos, patirtos persveriant vagonus, turi įeiti į bendrą mokestį už muitinio tranzito įforminimą, nes jos patirtos ieškovei vykdant savo kaip deklaranto ir muitinio tranzito procedūros vykdytojo pareigas. Vagonų persvėrimo išlaidos yra susijusios su ieškovės kaip deklaranto atsakomybe, bet ne su kaip vežėjo atsakomybe, todėl negali būti laikomos vežimo išlaidomis. Nurodė, jog BMK ir BMKĮN nuostatose, 2004-06-07 LR MD generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-615 nėra nustatyta deklaranto (ieškovės) prievolės nustatyti tikslų krovinio svorį prieš įforminant supaprastinto tranzito procedūrą, tad tokie veiksmai nėra būtini (privalomi) ir tai yra ieškovės kaip deklaranto diskrecija. Pagal BMKĮN 199 straipsnio 1 dalį, 416 straipsnio 1 dalį geležinkelio įmonė yra muitinio tranzito procedūros vykdytojas ir deklarantas, o pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas (ieškovė) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą. Jeigu į paskirties muitinės įstaigą nepateikiamos visos prekės (prekių kiekis), vadovaujantis BMK 204 straipsniu, atsiranda skola muitinei, o skolininku laikomas muitinio tranzito procedūros vykdytojas, t. y. ieškovė, tad ieškinyje nurodytos ieškovės pareigos muitinei nėra susijusios su atsakovės, kaip prekių gavėjos pareigomis, todėl neturi būti taikomos tarp šalių kilusiam ginčui spręsti.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog pagal SMGS 12 straipsnio 2 paragrafą kelyje (šiuo atveju Kenos geležinkelio stotyje) krovinį galima (bet neprivaloma) tikrinti tik dviem atvejais: 1) jeigu tai būtina pagal muitinės taisykles; 2) dėl kelyje kilusios grėsmes traukinių eismo saugumui ir krovinio sveikumui. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kelyje tarp Kenos ir Bugenių geležinkelio stočių tokio krovinio tikrinimas (persvėrimas) buvo reikalingas ir/ar būtinas norint užtikrinti traukinių eismo saugumą ir krovinio sveikumą, todėl toks tikrinimas buvo atliktas savavališkai bei nesant tam teisinio pagrindo. Be to nėra ir SMGS 13 straipsnio 4 paragrafe nurodytų aplinkybių, nes šiame paragrafe minimos išlaidos yra susijusios išimtinai su geležinkelio kaip vežėjo atsakomybe siuntėjui/gavėjui bei jo pareigomis pristatyti tinkamai perduotą vežti krovinį, atvejais, kai būtina jį išsaugoti, o ne su tinkamu svorio deklaravimu. Atsakomybė už važtaraščio duomenis pagal SMGS yra krovinio siuntėjo, bet ne gavėjo (atsakovės), todėl nėra jokio teisinio pagrindo pagal SMGS 12 straipsnio 1 paragrafą atsakomybę už važtaraštyje nurodytų duomenų neatitikimą perkelti gavėjui (atsakovei). Taip pat atsakovei abejonių kelia vagonų svėrimo Kenos geležinkelio stotyje metodas ir rezultatų patikimumas. Galinėje Bugenių geležinkelio stotyje komerciniai aktai įforminti tik keturiems vagonams Nr. 54407549, Nr. 51225456, Nr. 51276889, Nr. 51161586. Atsakovės teigimu, ieškovės dinaminės svarstyklės Kenoje nėra metrologiškai patikrintos, tad svėrimas statinėmis svarstyklėmis buvo pirminis, o ne pakartotinis vagonų svėrimas. Sverdama vagonus stacionariomis svarstyklėmis ieškovė nustato ne faktinę krovinio masę, bet tik vagono su kroviniu svorį bruto, tad Kenos geležinkelio sotyje nustatytos neto krovinio masės negalima laikyti tikslia, galutine bei neginčytina. Atsižvelgiant į tai ieškovė teigia, jog 2014-09-22 ir 2014-09-27 atsakovė nepagrįstai išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras FCBF Nr. 003925 ir FCBF NR. 003930.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog krovinių persvėrimas yra viena iš papildomų paslaugų, kurios turi būti atlygintos geležinkelio įmonei kaip tiesiogiai susijusios su jos teikiamomis paslaugomis. AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip deklarantas, turi pareigą nurodyti tikslų svorį, tad visi atvykę vagonai sveriami dinaminėmis svarstyklėmis. Jei važtos dokumentuose nurodyti duomenys sutampa su dinaminių svarstyklių duomenimis, tuomet vagonai nėra papildomai sveriami statinėmis svarstyklėmis. Jei pastebimi svorio neatitikimai, tuomet atitinkami vagonai atkabinami ir persveriami statinėmis svarstyklėmis, nes jų duomenys tikslesni nei dinaminių svarstyklių. Pasvėrus statinėmis svarstyklėmis iš bendro svorio (bruto) atimamas taros svoris, nurodytas ant vagono, ir gautas skirtumas laikomas krovinio svoriu neto. Važiuojant dinaminėmis svarstyklėmis, galima paklaida, lyginant su statinių svarstyklių duomenimis. Visi atvažiavę vagonai buvo privatūs, o privataus vagono savininkas privalo tiksliai nurodyti ant vagono jo svorį, todėl koks taros svoris yra nurodytas ant vagono, tokiu yra ir remiamasi skaičiuojant neto svorį. Krovinys Kenos stotyje nėra iškraunamas ir tuščias vagonas šioje stotyje nėra sveriamas. Bugenių stotyje nėra svarstyklių, svorio duomenys yra gaunami iš Kenos stoties. Atsakovė buvo prekių gavėja, persvėrimo paslaugos yra teikiamos jai, todėl už jas būtina susimokėti. Pažymėjo, jog atsakovei buvo siųsti raginimai, priminimai dėl skolos apmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovai teismo posėdyje paaiškino, jog ginčas yra dėl atsakovės prievolės mokėti už vagono persvėrimą, nes šis mokestis yra nepagrįstas, be to santykinai didelis ir smarkiai didina pervežimo kaštus. Svorio paklaida krovinio dokumentuose atsiranda dėl skirtingo tuščios taros svorio, nes sveriant Kenos stotyje bendrą krovinio su tara masę, iš jos atimamas ant vagono nurodytas tuščio vagono svoris, ir gaunamas rezultatas, kuris nesutampa su tais rezultatais, kurie gaunami pasvėrus atskirai krovinį ir tuščią vagoną. AB „ORLEN Lietuva“ savo vagonus tvarko Lietuvos geležinkelių Radviliškio depe. Vagonų svoris nuo vieno remonto iki kito remonto gali kisti iki 800 kg, todėl svoris, nurodytas techniniuose pasuose ar ant vagono, gali neatitikti realaus vagono svorio. 2014-01-08 ieškovės įsakymu Nr. I-18 yra patvirtintos taisyklės dėl svorio, masės nustatymo, kuriose įtvirtinta, jog krovinio masė nustatoma taikant tūrio metodą, todėl taikant ne tą metodą, atsiranda paklaida. Kenos stotyje esančios dinaminės svarstyklės yra nepatikrintos metrologiškai, tad jų duomenys netikslūs, o vagonų svėrimas statinėmis svarstyklėmis iš tiesų yra pirminis svėrimas, o ne persvėrimas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ sveria vagonus tik todėl, kad yra krovinio deklarantas, o ne todėl, kad yra vežėjas. Jei svėrimo tikslas yra pateikti tikslius duomenis muitinei, tuomet ir svėrimo mokestį turi mokėti ieškovė, nes ji yra krovinio deklarantas. Ieškovės pateiktuose dokumentuose yra daug neatitikimų, nurodyti neteisingi svoriai važtaraščiuose, bendruosiuose aktuose. Už vagoną Nr. 50017540 svorio skirtumas nesiekia 2 proc., todėl nepagrįstai paskaičiuotas svėrimo mokestis. SMGS 18 straipsnis numato, jog persvėrimo atveju privalo būti sudaryti komerciniai aktai, tačiau komerciniai aktai yra surašyti 2014-09-05 keturiems vagonams, vėliau buvo rašomi tik bendrieji aktai, atsakovės atstovai surašant aktus nedalyvavo. AB „ORLEN Lietuva“ neužsakė paslaugų, apie tokių paslaugų suteikimą sužinojo tik po krovinio pristatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2009 m. sausio 19 d. ieškovė su atsakove sudarė Geležinkelių transporto paslaugų sutartį Nr. SP-13 (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.1, 2.2 punktų nuostatas ieškovė (Vežėjas) įsipareigojo teikti atsakovei (Klientui) produktų vežimo paslaugas, papildomas paslaugas, kurių teikimo tvarka numatyta Sutarties 8 dalyje nustatyta tvarka, bei atlikti kitus būtinus veiksmus, kurie susiję su paslaugų ar papildomų paslaugų teikimu, arba kuriuos užsakė Klientas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti šalių sutartą kainą. Sutarties 8.2 punkte įtvirtinta, jog už papildomas paslaugas ir kitų produktų vežimą Klientas atsiskaito su Bendrove (ieškove) pagal įkainius, nurodytus lokaliniuose teisės aktuose, jeigu šioje Sutartyje ar atskiruose susitarimuose nenumatyta kitaip. Sutarties 1.1.9 punkte įtvirtinta, kad lokaliniai teisės aktai – Bendrovės priimti vidaus aktai, susiję ir/ar turintys įtakos Sutarties vykdymui, įskaitant Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainyną PP-LG (toliau – Kainynas PP-LG) ir jo pakeitimus bei jį pakeisiančius aktus. 2013-11-29 AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. Į-1065 buvo patvirtintas papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynas PP-LG, kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01, ir kurio 25 skirsnyje 25 lentelės 104 punkte numatyta, jog už Kenos ir Kybartų pasienio stotyse atliekamą vagonų persvėrimą, kai užfiksuotas vežamo krovinio svorio neatitikimas, už kiekvieną persvertą vagoną taikomas 347,00 Lt (100,50 €) įkainis, išskyrus atvejus, kai krovinio svorio nuostolis (natūralus sumažėjimas) atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytas normas. Remiantis šia nuostata už vagonų persvėrimą atsakovei buvo priskaičiuoti mokesčiai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2014-09-22 FCBF Nr. 003925 (1 205,98 €) sumai ir 2014-09-27 FCBF Nr. 003930 (200,99 €) sumai. 2015-10-16 raštu ieškovė pakoregavo 2014-09-27 PVM sąskaitos faktūros sumą, sumažino ją 347,00 Lt, nes vagono Nr. 57511297 pasvėrimo paslauga neapmokestinama, todėl pagal šią sąskaitą prašoma priteisti suma sudaro 100,50 €. Ieškovės prašoma priteisti suma (1 306,48 €) iš viso yra paskaičiuota už 13 vagonų (Nr. 50017540, Nr. 51161586-20, Nr. 51276889-20, Nr. 51225456-20, Nr. 54407549-20, Nr. 54576210-20, Nr. 57353450-20, Nr. 52094091-20, Nr. 51216901-20, Nr. 70727102-20, Nr. 51225423-20, Nr. 50687565-20, Nr. 57210130-20) persvėrimą.
Byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės (Kliento) pareigos mokėti ieškovei (Vežėjui) vagonų persvėrimo mokestį, įtvirtintą Kainyne PP-LG. Sutarties sudarymo metu galiojo kita Kainyno PP-LG redakcija, tad tokio pobūdžio mokesčio nebuvo, jis įtvirtintas Kainyne PP-LG, įsigaliojusiame nuo 2014-01-01. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Iš ginčo šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, jog atsakovė įsipareigojo laikytis ieškovės (Vežėjo) priimtų lokalinių aktų, t. y. vidaus aktų, įskaitant ir Kainyno PP-LG (1.1.9, 2.2, 13.6.2 punktai); sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia (3.1.4 punktas), atsakovė aiškiai suprato, kad lokaliniai teisės aktai gali būti keičiami juos parengusios ir patvirtinusios šalies be atskiro kitos šalies sutikimo (3.1.5 punktas), todėl atsakovė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu prisiėmė riziką dėl galimo vienašališko Kainyno PP-LG pakeitimo ateityje ir įgijo prievolę atsiskaityti už suteiktas papildomas paslaugas pagal Kainyną (8.2 punktą), kuris yra viešai skelbiamas ieškovės interneto svetainėje www.litrail.lt. Byloje nėra reiškiamas priešieškinys dėl Kainyno PP-LG25 lentelės 104 punkto panaikinimo, pakeitimo, todėl šalims nei Sutartyje, nei kituose aktuose nenumačius detalios persvėrimo paslaugos teikimo tvarkos, šio mokesčio pagrįstumo nustatymas įmanomas tik įvertinus šias aplinkybes: 1) ar vagonų persvėrimas buvo būtinas vežimo paslaugų teikimui; 2) ar buvo faktiškai suteikta ši paslauga; 3) ar atsakovei kyla pareiga mokėti tokio pobūdžio mokestį.
Dėl ieškovės teisės (pareigos) persverti vagonus Kenos stotyje atliekant Vežėjo funkcijas
Sutarties 2.2.2. punkte numatyta, jog sutarties dalyku taip pat yra Vežėjo veiksmai, susiję su Paslaugų ar Papildomų paslaugų teikimu, kurie yra būtini Sutarties vykdymui arba kuriuos Klientas užsakė. Remdamasi šia nuostata atsakovė nurodo, jog neužsakė persvėrimo paslaugos ir jog ji nebuvo būtina sutarties vykdymui. Teisinius santykius, susiklosčiusius vežant ginčo vagonus, reglamentuoja ne tik šalių sudaryta sutartis, bet ir Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (toliau – SMGS) nuostatos, nes vagonai buvo vežami Kazachstano Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijos, Lietuvos Respublikos geležinkelių. Lietuva yra SMGS susitarimo dalyvė. 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26 straipsnyje, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas pacta sunt servanda, pagal kurį kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma, ir šalys privalo sąžiningai ją vykdyti. Šio principo svarbą ne kartą yra pabrėžęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Japan Tobacco Inc. (Japonija) v. Schrader-Bridgeport International Inc. (Jungtinės Amerikos Valstijos), byla Nr. 3K-3-1191/2003; 2010 m. gruodžio 10 d. civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ (AB „ORLEN Lietuva“) v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-513/2010). Lietuva turi pareigą laikytis SMGS susitarimo nuostatų spręsdama klausimus, patenkančius į šio susitarimo reguliavimo sritį. Pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl tarptautinės sutarties nesilaikymo. CK 1.13 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos (CK 1.125 straipsnio 11 dalis). Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad nacionalinės teisės normos negali prieštarauti SMGS susitarimo nuostatoms, o esant nacionalinės teisės ir SMGS susitarimo normų kolizijai, šis turi prioritetą prieš nacionalinę teisę. Be to, SMGS susitarimo 36 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu šiame susitarime, taikomuose tarifuose ir Tarnybinėje SMGS instrukcijoje nėra reikiamų teiginių, taikomos nuostatos, kurias nustato atitinkamos šalies, kurios geležinkelis yra šio Susitarimo dalyvis, vidaus įstatymai ir taisyklės. Tai reiškia, kad SMGS susitarimu nereglamentuoti klausimai turi būti sprendžiami pagal nacionalinės teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Ieškovė krovinio persvėrimą grindžia SMGS 12 straipsnio 2 paragrafu, kuris numato teisę geležinkeliui patikrinti važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų ir pareiškimų tikslumą, SMGS 13 straipsnio 4 paragrafu, numatančiu, kad geležinkeliui turi būti padengtos vežimo išlaidos, nenuma-tytos taikomuose tarifuose. Atsakovė ginčija šiuos argumentus teigdama, jog SGMS 12 straipsnio 2 paragrafas už važtaraštyje pateiktų duomenų tikrumą atsakomybę nustato siuntėjui, o ne gavėjui, o SMGS 13 straipsnio 4 paragrafas numato pareigą padengti vežimo išlaidas, susijusias su geležinkelio pareiga tinkamai pristatyti krovinį. Įvertindamas šias aplinkybes bei SMGS teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, jog SMGS 7 straipsnio 1 dalis nustato siuntėjui pareigą pradinėje stotyje pateikti taisyklingai užpildytą ir pasirašytą važtaraštį; SMGS Tarnybinės 8 straipsnio instrukcijos 8.1 punkte numatyta, jog pradinė stotis prieš priimdama krovinį vežti turi patikrinti, ar siuntėjas įvykdė tuos SMGS reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti iki krovinio pateikimo vežti arba pateikiant ji vežti; jeigu pradinė stotis nustatys, kad siuntėjas neįvykdė atitinkamų SMGS reikalavimų (įskaitant ir pareigą tinkamai užpildyti važtaraštį), ji turi atsisakyti priimti krovinį vežti. Nagrinėjamu atveju pradinė stotis priėmė vežti krovinį tuo patvirtindama, jog siuntėjas įvykdė visus SMGS reikalavimus. Krovinio svėrimas buvo atliktas kelyje – Kenos stotyje, todėl ieškovas pagrįstai remiasi SMGS 12 straipsnio 2 dalies nuostata, nes ji reglamentuoja procedūrą, atliekamą tuo atveju, jei kelyje paaiškėja, kad važtaraštyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės.
Nors atsakovė nurodo, jog krovinio masės patikrinimas nėra būtinas vežimo paslaugų teikimui, vis tik iš SMGS nuostatų matyti, jog geležinkelio įmonė atsako už masės trūkumą per visą laiką nuo krovinio priėmimo vežti momento iki jo išdavimo galinėje stotyje (SMGS 23 straipsnio 1 dalis), geležinkelis atleidžiamas nuo atsakomybės už viso arba dalies priimto vežti krovinio praradimą, krovinio masės sumažėjimą, jeigu viso arba dalies krovinio praradimas, krovinio masės sumažėjimas kilo dėl ypatingų natūralių savybių, t. y. natūralaus sumažėjimo (SMGS 23 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo vežami naftos produktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimo Nr. 909 1.2 punkte nurodyta, jog vežant krovinius į šalis (iš šalių), kurios yra SMGS susitariančiosios šalys narės, pagal SMGS važtaraštį krovinių svorio nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normos nustatomos vadovaujantis SMGS 24 straipsniu, tad šiuo atveju leistinas masės trūkumas pagal SMGS 24 straipsnio 1 dalį buvo 2 procentai. Kaip matyti, krovinio masės nustatymas, nustatytos masės palyginimas su krovinio dokumentuose pateiktais duomenimis ir natūralaus sumažėjimo normos apskaičiavimas yra neatsiejamai susijęs su tinkamu vežimo sutarties įvykdymu, nes geležinkelio įmonė atsako už krovinio masės trūkumą, viršijantį natūralaus sumažėjimo normas.
Iš ieškovės atstovo paaiškinimų ir byloje esančių bendrųjų aktų nustatyta, jog visi į Kenos stotį atvykę vagonai yra persveriami dinaminėmis svarstyklėmis, už šį persvėrimą nėra imamas papildomas mokestis. Jei yra pastebimas natūralaus sumažėjimo procentą viršijantis skirtumas, vagonai yra atkabinami nuo bendro sąstato ir persveriami statinėmis svarstyklėmis. Jei pasvėrus statinėmis svarstyklėmis paaiškėja, jog skirtumas tarp siuntimo dokumentuose nurodytos masės ir faktinės masės neviršija natūralaus sumažėjimo normos, mokestis už persvėrimą nėra imamas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė piktnaudžiautų savo teise ir krovinio svėrimą atliktų tyčia, siekdama gauti papildomų pajamų, todėl laikytina, jog krovinio masės nustatymas ir palyginimas su siuntimo dokumentuose nurodytais duomenimis yra būtinas tinkamam vežimo sutarties vykdymui.
Atsakovė taip pat ginčija ieškinį motyvuodama tuo, jog krovinio persvėrimo išlaidos turėtų būti įskaičiuotos į AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamų muitinės tarpininko (krovinio deklaranto) paslaugų apimtį, nes ieškovė teikė atsakovei ne tik Vežėjo funkcijas, bet ir muitinės deklaranto paslaugas, o krovinio svėrimas ir tikslaus svorio nustatymas yra viena iš muitinės deklaranto (ieškovės) pareigų ir atsakomybių. Kiekviena ginčo šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra pateikta jokių duomenų (pavyzdžiui, muitinės tarpininko (deklaranto) paslaugų teikimo sutarties, šalių susirašinėjimo dokumentų ar kitokių duomenų), įrodančių, jog į krovinio deklaravimo paslaugą yra įskaičiuotas svėrimo mokestis, tuo labiau, jog Kainyne PP-LG krovinio deklaravimas ir vagono svėrimas yra įtvirtintas skirtinguose skirsniuose (XX ir XXV skirsniai). Iš 2014-09-27 PVM sąskaitos faktūros FCBC Nr. 003930 taip pat matyti, jog už krovinio deklaravimą yra taikomas kitas mokestis ir jis yra santykinai nedidelis (104,55 €), todėl mažai tikėtina, jog į jį yra įskaičiuotas svėrimo mokestis. Aiškinant sutartį pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys), tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar svėrimo mokestis yra įskaičiuotas į deklaravimo paslaugą. Pažymėtina, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atmestinas ir atsakovės teiginys, jog krovinio persvėrimas yra būtinas ieškovei kaip muitinės tarpininkui (krovinio deklarantui), tad ji nepagrįstai siekia perkelti mokesčio mokėjimo ir atsakomybės naštą prekių gavėjai – atsakovei. Iš bylos duomenų iš tikro nustatyta, jog krovinio persvėrimas ir tikslaus svorio nustatymas yra būtinas muitinės procedūroms atlikti, abi šalys su tuo sutinka, tačiau byloje taip pat nustatyta, jog krovinio persvėrimo paslauga yra būtina ir vežimo sutarties vykdymui. Šiuo atveju tiek vežimo santykiuose, tiek muitinės tarpininko santykiuose dalyvauja tos pačios šalys – ieškovė ir atsakovė, tačiau ginčas vyksta dėl vežimo santykių, todėl byloje nesant įrodymų, jog į krovinio deklaravimo paslaugą yra įskaičiuotas svėrimo mokestis, laikytina, jog ieškovė kaip Vežėjas turėjo teisę skaičiuoti atskirą mokestį už persvėrimą.
Dėl faktinio svėrimo paslaugos suteikimo
Faktinę aplinkybę, jog svėrimo paslaugos buvo iš tikro suteiktos, ieškovė įrodinėja siuntų važtaraščiais, bendraisiais, komerciniais aktais. SMGS 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiškėjo, kad važtaraštyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikusi patikrinimą stotis, vadovaudamasi 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktą ir važtaraščio skiltyje „Komercinis aktas“ padaryti žymą apie aktą. SMGS 18 straipsnyje, reglamentuojančiame komercinio akto įforminimo tvarką, nurodyta, jog geležinkelis turi įforminti komercinį aktą, jeigu veždamas arba išduodamas krovinį jis patikrina krovinio būklę, masę arba vienetų skaičių bei važtaraštį ir nustato visišką arba dalinį krovinio praradimą, masės trūkumą, duomenų, nurodytų važtaraštyje, ir faktiškų krovinio duomenų apie masę neatitikimą.
Komerciniai aktai yra surašyti tik dėl vagonų Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, visais kitais atvejais yra surašyti bendrieji aktai. Nors atsakovas nurodo, jog komercinių aktų nebuvimas ar netinkamas jų surašymas yra esminė kliūtis svėrimo mokesčiui skaičiuoti, teismas su šiais argumentais nesutinka – komercinis aktas yra dokumentas, kuriame užfiksuojamos aplinkybės, galinčios būti geležinkelio įmonės ar krovinio siuntėjo (gavėjo) atsakomybės pagrindas. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės pateikti komerciniai ar bendrieji aktai būtų užginčyti, negaliojantys, todėl nėra pagrindo nesiremti juose nurodytais duomenimis. Nors komercinio ir bendrojo aktų formos yra įtvirtintos skirtinguose SMGS instrukcijos prieduose (komercinio akto forma – 16 priede, bendrojo akto – 34 priede), vis tik svarbiausia yra tai, ar šiuose aktuose, nepriklausomai nuo jų pavadinimo, yra nurodyta visa šiam ginčui reikiama informacija: t. y., ar juose įrašytos informacijos užtenka atlikto persvėrimo faktui nustatyti ir ar tarp siuntos dokumentuose nurodyto krovinio svorio ir faktinio svorio buvo nustatytas natūralaus sumažėjimo normą viršijantis skirtumas.
Iš siuntos Nr. XKO0103564 važtaraščio bei susijusių dokumentų, t. y. iš 2014-09-05 bendrojo akto Nr. 2337-K, matyti, jog 2014-09-05 į Kenos geležinkelio stotį atvyko vagonai Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, kuriuos pasvėrus Kenos stoties dinaminėmis svarstyklėmis susidarė skirtumas tarp krovinio dokumentuose nurodyto svorio ir šių svarstyklių duomenų, atitinkamai: – 6 200 kg, – 3 960 kg, – 5 300 kg, – 8 300 kg. Krovinys sulaikytas svorio patikslinimui. 2014-09-06 vagonai persverti elektroninėmis statinėmis svarstyklėmis, surašytas bendrasis aktas Nr. 194-T, kuriame nurodyta, jog vagonus persvėrus vagono Nr. 51161586 trūkumas neto yra 4 714 kg, vagono Nr. 51225456 – 3 690 kg, vagono Nr. 51276889 – 4 741 kg, vagono Nr. 54407549 – 7 038 kg. Galinėje Bugenių stotyje šiems vagonams buvo papildomai užpildyti Komerciniai aktai, juose nurodyta, jog pakrauti vagonai buvo sveriami Kenos stotyje elektroninėmis dinaminėmis svarstyklėmis ir nustatyta, jog vagono Nr. 51225456 bruto masė yra 84 300 kg, vagono Nr. 51161586 – 84 500 kg, vagono Nr. 51276889 – 85 500 kg, vagono Nr. 54407549 – 81 850 kg. Taip pat nurodyta, jog po iškrovimo tušti vagonai buvo sveriami tomis pačiomis svarstyklėmis, nustatyta, jog vagono Nr. 51225456 taros svoris 28 800 kg, neto masė 55 500 kg, pagal dokumentą neto masė 61 940 kg, tad krovinio trūkumas vagone sudarė 6 440 kg; vagono Nr. 51161586 taros svoris 28 500 kg, neto masė 56 000 kg, pagal dokumentą neto masė 62 064 kg, tad krovinio trūkumas vagone sudarė 6 064 kg; vagono Nr. 51276889 taros svoris 28 700 kg, neto masė 56 800 kg, pagal dokumentą neto masė 61 991 kg, tad krovinio trūkumas vagone sudarė 5 191 kg; vagono Nr. 54407549 taros svoris 28 850 kg, neto masė 53 000 kg, pagal dokumentą neto masė 61 788 kg, tad krovinio trūkumas vagone sudarė 8 788 kg. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog Bugenių stotyje nėra svarstyklių, o Kenos stotyje vagonai nėra iškraunami prieš svėrimą, tiesiog yra pasveriamas vagonas su kroviniu, tuomet iš bendros masės atimamas vagono svoris, nurodytas ant vagono, ir likęs svoris laikomas krovinio svoriu. Iš atsakovės pateiktų prekių priėmimo aktų matyti, jog realus krovinio svoris neto vagonui Nr. 51225456 buvo 55 575 kg (trūkumas – 6 365 kg), vagonui Nr. 51161586 – 56 072 kg (trūkumas – 5 988 kg), vagonui Nr. 51276889 – 56 877 kg (trūkumas – 5 114 kg). 2014-09-06 bendruoju aktu Nr. 19-1400601 įforminta, jog mokesčius už persvėrimą (1 388,00 Lt) išieškoti galinėje stotyje.
Kaip matyti iš 2014-09-12 bendrojo akto Nr. 2399-K, 2014-09-12 į Kenos stotį atvyko vagonai Nr. 57353450 (užfiksuotas trūkumas pasvėrus dinaminėmis svarstyklėmis – 3,6 t), Nr. 54576210 (5,5 t), Nr. 52094091 (6,95 t), Nr. 51216901 (5,95 t), Nr. 70727102 (6,35 t), 51225423 (6,3 t), Nr. 50687565 (4,4 t), Nr. 57210130 (5,0 t). Iš 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 198-T matyti, jog persvėrus vagonus statinėmis svarstyklėmis, vagonui Nr. 57353450 užfiksuotas trūkumas – 3 747 kg, vagonui Nr. 54576210 – 4 873 kg, vagonui Nr. 52094091 – 5 488 kg, vagonui Nr. 51216901 – 5 335 kg. Iš 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 199-T matyti, jog vagonui Nr. 70727102 užfiksuotas 5 501 kg svorio trūkumas, Nr. 51225423 – 6 083 kg, Nr. 50687565 – 5 070 kg, Nr. 57210130 – 5 733 kg. Iš atsakovės pateiktų priėmimo aktų matyti, jog vagonui Nr. 57353450 realus krovinio trūkumas sudarė 3 676 kg, Nr. 54576210 – 4 696 kg, Nr. 52094091 – 6 462 kg, Nr. 51216901 – 5 710 kg, Nr. 70727102 – 5 284 kg, 51225423 – 7 011 kg, Nr. 50687565 – 4 944 kg, Nr. 57210130 – 5 607 kg. Iš 2014-09-13 bendrojo akto Nr. 19-1400610 matyti, jog už išvardintų 8 vagonų persvėrimą priskaičiuoti mokesčiai (2 776 Lt), kuriuos nurodyta išieškoti Bugenių stotyje.
Iš 2014-09-26 bendrojo akto Nr. 2557-T matyti, jog 2014-09-26 į Kenos stotį atvyko vagonai Nr. 50017540, kuriam dinaminėmis svarstyklėmis užfiksuotas 2,05 t trūkumas, vagonui 57511297 – 2,8 t trūkumas. Iš 2014-09-27 bendrojo akto Nr. 209-T matyti, jog persvėrus vagonus statinėmis svarstyklėmis vagonui Nr. 50017540 užfiksuotas 1 470 kg mažesnis svoris nei siuntos dokumentuose, vagonui Nr. 57511297 – 1 022 kg mažesnis svoris. Iš 2014-09-27 bendrojo akto Nr. 19-1400645 matyti, jog už persvėrimą priskaičiuota 694,00 Lt suma. Iš bendrojo akto (kreditinio) Nr. 19-1400645-K1 matyti, jog mokesčiai už pervėrimą buvo perskaičiuoti, nes vagone Nr. 57511297 svoris neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 patvirtintų normų. Iš AB „ORLEN Lietuva“ 2014-10-01 priėmimo akto Nr. 17 matyti, jog faktiškai priimtas krovinio svoris neto vagone Nr. 50017540 buvo 60 494 kg. Kadangi siuntimo dokumentuose nurodytas svoris buvo 60 670 kg, natūralaus sumažėjimo norma buvo 1 213,40 kg. Taigi, pasvėrus tiek dinaminėmis, tiek statinėmis svarstyklėmis, tiek nustačius faktinį svorį, vagono Nr. 50017540 krovinio svoris viršijo natūralaus sumažėjimo normą (2 proc.), tad šis vagonas pasvertas pagrįstai.
Kaip matyti, krovinio persvėrimai vagonuose Nr. 51225456, 51161586, 51276889, 54407549, 57353450, 54576210, 52094091, 51216901, 70727102, 51225423, 50687565, 57210130, 50017540 iš tikro buvo atlikti, o svorio skirtumai tarp važtaraštyje nurodyto ir realaus svorio, nepriklausomai nuo to, jog svėrimo rezultatuose galima paklaida dėl netikslaus taros (vagono) svorio, vis tik gan žymiai viršijo leistiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytą 2 procentų normą, todėl darytina išvada, jog mokestis už krovinio persvėrimą paskaičiuotas pagrįstai.
Dėl atsakovės pareigos mokėti krovinio persvėrimo mokestį
Nagrinėjamu atveju krovinio persvėrimas vyko Kenos stotyje, priklausančioje Lietuvos Respublikos geležinkeliams. SMGS 12 straipsnio 2 paragrafas nustato, jog „jeigu kelyje arba galinėje stotyje patikrinus krovinį paaiškėjo, kad važtaraštyje siuntėjo nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tai atlikusi patikrinimą stotis, vadovaudamasi 18 straipsniu, turi įforminti komercinį aktą ir važtaraščio skiltyje „Komercinis aktas“ padaryti žymą apie aktą. Šiuo atveju susijusi su patikrinimu išlaidų suma įrašoma į važtaraštį ir išieškoma iš siuntėjo, jeigu patikrinimą atliko pradinis geležinkelis, arba iš gavėjo, jeigu patikrinimą atliko galinis geležinkelis“. Nagrinėjamu atveju patikrinimą atliko galinis geležinkelis – Lietuvos geležinkeliai, todėl su patikrinimu susijusi išlaidų suma išieškotina iš gavėjo – atsakovės.
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovė, vykdydama Vežėjo funkcijas, pagrįstai atliko krovinio svorio tikrinimą, faktiškai atliko trylikos vagonų persvėrimą, tinkamai nustatė, jog krovinio neto svorio skirtumai tarp važtaraštyje nurodyto ir realaus viršijo leistiną Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-09-10 nutarimu Nr. 909 nustatytą normą, teisėtai išrašė 2014-09-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FCBF Nr. 003925 ir 2014-09-27 PVM sąskaitą faktūrą FCBF Nr. 003930, todėl ieškovės ieškinys dėl 1 306,48 € skolos priteisimo tenkintinas, priteisiant skolos sumą ieškovės naudai iš atsakovės.
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 74,03 € delspinigių priteisimo. Iš pateiktų 2014-11-03, 2014-12-01, 2014-12-31 ir 2015-02-02 delspinigių sąskaitų matyti, jog už vėluojamą apmokėti 2014-09-22 PVM sąskaitą faktūrą FCBF Nr. 003925 yra priskaičiuota 68,60 € delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-10 iki 2015-01-31, o už vėluojamą apmokėti 2014-09-27 PVM sąskaitą faktūrą FCBF Nr. 003930 yra priskaičiuota 5,43 € delspinigių už laikotarpį nuo 2014-10-14 iki 2015-01-31, iš viso priskaičiuota 74,03 € delspinigių. Ieškovė 2014-10-16 raštu Nr. 2(BgGS)-1113 ir 2014-11-12 raštu Nr. 2(BgGS)-1213 informavo atsakovę, jog ši privalo atsiskaityti su ieškove už krovinių persvėrimo paslaugas, tačiau atsakovė 2014-11-13 raštu Nr. D2(11.6-9)-9962, 2015-04-17 raštu Nr. D2(11.6-9)-2335 nurodė, kad nesutinka apmokėti susidariusios skolos, nes tokių paslaugų neužsakė. 2014-12-01 raštu Nr. 2(BgGS)-1283 atsakovei buvo išaiškintas suteiktų paslaugų turinys, tačiau sąskaitos nebuvo apmokėtos. Sutarties 7.4 punktas numato, jog iš Vežėjo gautas PVM sąskaitas faktūras ir delspinigių sąskaitas Klientas įsipareigoja apmokėti per 10 kalendorinių dienų nuo atitinkamos PVM sąskaitos faktūros ir delspinigių sąskaitos išsiuntimo dienos. Sutarties 9.1 punkte įtvirtinta, jog už bet kokį piniginių prievolių, kylančių iš šios sutarties ar su ja susijusių, pažeidimą kaltoji šalis įsipareigoja mokėti nukentėjusiai šaliai 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną piniginės prievolės neįvykdymo dieną. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į šias nuostatas ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 74,03 € delspinigių.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-05-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 31 € žyminio mokesčio ir 119,15 € vertimo išlaidų, iš viso 150,15 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“, į. k. 166451720, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, į. k. 110053842:
1 306,48 € (vieną tūkstantį tris šimtus šešis eurus 48 ct) skolos;
74,03 € (septyniasdešimt keturis eurus 3 ct) delspinigių;
6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 380,51 € sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
150,15 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.