Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu gautos piniginės lėšos yra to sutuoktinio asmeninis turtas;

1.3. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „Š“.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalims po santuokos sudarymo pradėjus gyventi kartu, ieškovės ir atsakovo vertybės, požiūris į šeimą, bendrą ūkį, buitį, laisvalaikį kardinaliai išsiskyrė. Šalių santykiai buvo konfliktiški, kartu gyventi buvo neįmanoma ir nepraėjus nė mėnesiui po santuokos sudarymo ieškovė išsikėlė iš atsakovo namų. Nuo 2024 m. liepos 15 d. šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė tikėjosi, kad šalims pagyvenus atskirai nurims emocijos ir pavyks pradėti bendrauti konstruktyviai bei išspręsti tarpusavio konfliktus, tačiau atsakovas nerodė iniciatyvos susitaikyti su ieškove. Ieškovė socialiniuose tinkluose pamatė, kad atsakovas įsikėlė nuotraukas su kita moterimi pranešdamas, kad jie laukiasi pirmagimio, šį faktą ieškovei patvirtino ir bendri pažįstami. Ieškovė suprato, kad atsakovas dar santuokos metu ir iki jos sudarymo ieškovei buvo neištikimas. Todėl ieškovė nemato galimybių susitaikyti su atsakovu, santuoka faktiškai yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, nesusilaukė vaikų, neįgijo prievolių kreditoriams.

3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024 m. gruodžio 14 d. registruotu paštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu bendrą ūkį vedė tik tris savaites. Atsakovas buvo neištikimas ieškovei dar iki santuokos. Tarp šalių yra sudaryta ikivedybinė sutartis. Atsakovas pripažįsta esantis laimingas su kita moterimi. Neištikimybė yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

5. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad jo atstovaujamasis ieškinį pripažįsta pilnai. Išsaugoti santuoką nėra net teorinės galimybės, atsakovas su kita moterimi laukiasi naujagimio. Atsakovas neginčija savo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad santuokoje sutuoktiniai susilauktų vaikų, nėra. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra ginčo nagrinėjamoje byloje, atsakovas su ieškiniu sutinka pilna apimtimi, todėl CPK 268 straipsnio 5 dalies pagrindu surašomi sutrumpinti motyvai. Išaiškintina, kad surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

8. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas.

9. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Pagal CK 3.64 straipsnį teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54, 3.64 straipsniai). Ieškovė akcentuoja, kad jos ir atsakovo santykiai yra nutrūkę, šalys kuria gyvenimą atskirai vienas nuo kito, tad galimybių susitaikyti nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikino, kad išsaugoti santuoką nėra net teorinės galimybes, atsakovas su kita moterimi laukia naujagimio. Dėl minėtų aplinkybių, teismo vertinimu, nėra tikslinga skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti.

11. Ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovės teigimu, sudarius santuoką, ji sužinojo, kad atsakovas laukiasi pirmagimio su kita moterimi; šiltuoju metų laiku darytos nuotraukos įrodo, kad dar iki santuokos atsakovas buvo neištikimas ir gyveno dvigubą gyvenimą, apgaudinėjo ieškovę. Toks sutuoktinio elgesys negali būti laikomas lojaliu ir pagarbiu elgesiu ieškovės atžvilgiu. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Todėl akivaizdu, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, sumenkino ieškovę, pakirto jos pasitikėjimą.

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

13. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų, įtvirtintų CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimas iš esmės. Aiškinant CK 3.60 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu pastarasis nepaneigia kaltės prezumpcijos.

14. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas pripažįsta neištikimybės faktą, t. y. kaltės prezumpcijos neginčija, sutinka su pareikštu reikalavimu.

15. Nesant ginčo dėl šio reikalavimo bei įvertinus ieškovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, spręstina, kad šalių santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

16. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

17. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

18. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę.

19. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo jai grąžinama iki santuokos buvusi pavardė – „Š.“, atsakovui paliekama jo turima pavardė – „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

20. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, be kita ko, ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

21. Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK Trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, neturi būti taikomos arba taikomos tiek, kiek dėl tam tikrų klausimų sutuoktiniai nėra susitarę.

22. Byloje esanti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis patvirtina, kad šalys susitarė, jog bet koks turtas (įskaitant, bei neapsiribojant, kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės, prievolės, pinigai, bei bet kokios pajamos, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamos iš darbo santykių, akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, įskaitant už juos gaunamus dividendus, išdėliai kredito įstaigose, įskaitant gaunamas palūkanas ir visa kita), kuris bus įgytas po šios Vedybų sutarties įsigaliojimo vienos iš šalių vardu ir / arba registruotas viešuose registruose vienos iš šalių vardu, bus atitinkamai tos šalies, kurios vardu bus įgytas ir / ar registruotas, asmeninė nuosavybė (2.2 punktas). Sutarties 2.2.2 punkte numatyta, kad vienai iš šalių iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gautos pajamos ir vaisiai bus atitinkamai kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė. Tos pačios sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad kiekvienos iš šalių iki santuokos įregistravimo įgytas bet koks turtas yra ir bus atitinkamai tos iš šalių, kurios vardu yra ir bus įregistruotas, asmeninė nuosavybė. Pagal sutarties 4.1 punktą, nutraukus santuoką ar šalims pradėjus gyventi skyrium (separacija), kiekvienai iš jų ir toliau asmeninės nuosavybės teise priklausys tas turtas, kuris joms priklausė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium pradžios, o turtas, jų įgytas asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir toliau priklausys šalims nustatytomis dalimis.

23. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendrąja jungtine nuosavybe jiems priklausančio ir dalintino turto neturi. Ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ pažyma). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jos akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra; atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 16 d. yra mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) narys, jo piniginis įnašas yra 20 Eur.

24. Taigi, vedybų sutartimi šalys išsprendė turtinius klausimus, dėl to ieškovės reikalavimas pripažinti, kad kiekvieno iš sutuoktinių santuokos metu gautos lėšos yra to sutuoktinio asmeninis turtas, jau yra sureguliuotas vedybų (ikivedybine) sutartimi, todėl teismas šio turto, nutraukiant santuoką, nedalina ir byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovės atstovė teisme taip pat pažymėjo, kad šalys pasirašė vedybų sutartį, ieškovės pozicija atitinka šios sutarties esmę, jai neprieštarauja. Dar daugiau, ieškovės teigimu, su atsakovu santuokoje jie gyveno apie tris savaites, nei vienas iš jų neįrodinėja, kad jų turimos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko negalima būtų vadovautis šalių sudarytu ir notaro patvirtintu susitarimu.

Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo

25. Ieškovė nurodė neturinti neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams.

26. Vadovaudamasis Hipotekos registro duomenimis, teismas nustatė, kad atsakovo vardu yra registruota sutartinė hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data – 2021 m. gegužės 27 d. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Vedybų (ikivedybinė) sutartis numato, kad pagal savo prievoles šalys atsako tik savo asmeniniu turtu (3.3 punktas). Todėl teismui nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo turimos prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo ir plačiau pasisakyti šiuo klausimu.

27. Antstolių registro duomenimis, šalių atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose, informacijos apie įsiskolinimus taip pat nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

29. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Byloje nei viena šalis nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos šalies, todėl šalių patirtų išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

30. Nagrinėdamas civilinę bylą, teismas patyrė 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), šios išlaidos nėra priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270, 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį, civilinę bylą dalyje dėl santuokos metu gautų lėšų pripažinimo asmenine kiekvieno sutuoktinio nuosavybe nutraukti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „Š.“, atsakovui D. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.