Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės V. Chodorcevičienės apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. buvo pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat uždraudžiant jai visą bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąją R. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. K. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. kovo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą susitikdama su nukentėjusiąja R. Č., prašydama, įkalbinėdama ir grasindama atsisakyti nukentėjusiosios kaip dukros, siekė paveikti nukentėjusiąją, kad ji ikiteisminio tyrimo dėl išžaginimo metu duotų melagingus parodymus kaltinamojo V. K. naudai, t. y. nurodytų, jog nukentėjusioji pati norėjo lytiškai santykiauti su V. K..

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį: skirti nuteistajai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti L. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams. Ji cituoja skundžiamą nuosprendį ir teigia, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Nurodo, kad nuteistoji net du kartus buvo nuteista už smurto vartojimą prieš savo vaikus, naują nusikalstamą veiką ji padarė veikdama tiesiogine tyčia, byloje esantys duomenys atskleidė niekinantį nuteistosios požiūrį į nukentėjusiąją – protinę negalią turinčią jos dukrą. Be to, nuteistoji charakterizuojama išskirtinai neigiamai, anksčiau jai buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Kartu prokurorė teigia, kad nuteistoji L. K. naują nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nubausta skundžiamu nuosprendžiu, padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, todėl apylinkės teismas nepagrįstai už naują nusikalstamą veiką paskirtos bausmės nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgdama į tai prokurorė mano, jog skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę ir nesubendrindamas jos su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė nuteistajai neteisingą bausmę.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjas – atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Prokurorė apeliaciniu skundu ginčija tik nuteistajai L. K. paskirtą ir su ankstesniu nuosprendžiu nesubendrintą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo, kurį jis padarė būdamas pilnamečiu, padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog veiką padarė recidyvistas.

7. Skirdamas nuteistajai L. K. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas teisingumui), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo buvo bejėgiškoje būklėje, o taip pat nepilnametis ir veika padaryta pasinaudojant jo priklausomumu). Taip pat apylinkės teismas įvertino nuteistosios asmenybę (anksčiau ji teista; bausta administracine tvarka; naują nusikaltimą padarė anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; nuteistoji yra konfliktiško charakterio; jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas neįvertino kitų nuteistosios atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčių svarbių aplinkybių: anksčiau nuteistoji L. K. buvo nuteista 2 kartus; abu kartus ji buvo nuteista už fizinio smurto panaudojimą prieš tris savo mažamečius vaikus; vienas iš šių vaikų buvo šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta R. Č.; antrą kartą nuteistoji L. K. nusikalto Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, o naują nusikaltimą, už kurį ji buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, ji padarė to paties apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu (128–140 b. l.); naują tyčinį nusikaltimą nuteistoji L. K. padarė būdama recidyviste, kas pripažintina antra jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte; nuteistoji L. K. administracine tvarka bausta 4 kartus ir visus kartus už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą bei tinkamos vaikų priežiūros ir auklėjimo neužtikrinimą (121–123 b. l.). Visos šios aplinkybės nuteistąją L. K. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad ji išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nedaro, ji nesitaiso ir nenori to daryti, anksčiau jai taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jos nuo naujų teisės pažeidimų darymo. Todėl šįkart apylinkės teismo nuteistajai L. K. paskirta bausme, kuri yra gerokai švelnesnė už ankstesniais nuosprendžiais jai paskirtas bausmes, negalima pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmių tikslų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tik griežčiausios BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas padės įgyvendinti bausmių tikslus, todėl, įvertinus visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, nuteistajai L. K. paskiriant prokurorės apeliaciniu skundu prašomą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams (BPK 328 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu).

8. BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu <…> naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą <…> bausmes subendrina. Pagal šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis seka, kad nuteistoji L. K. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę turėjo subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. To nepadaręs apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas nuteistajai L. K. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu).

9. Spręsdama dėl nuteistajai L. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo tvarkos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, be pirmiau jau paminėtų aplinkybių, vertina ir tai, jog nuteistosios L. K. šeimoje auga daug vaikų. Tačiau iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų seka tai, kad jos mažametę dukrą J. K. seksualiai išnaudojo kartu su ja gyvenę jos brolis V. K. ir pusbrolis A. Č. (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-134/2016). Be to, L. K. dukrą iš jos pirmosios santuokos R. Č. seksualiai išnaudojo L. K. vyras V. K. (Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-1005/2015). Iš nuteistosios L. K. apklausos protokolo matyti, jog jos vyro V. K. seksualiai išnaudota jos dukra R. Č. susilaukė nuo jo vaiko (108 b. l.). Pati nuteistoji L. K. charakterizuojama kaip aštraus, konfliktiško charakterio, neinanti į kompromisus, pripažįstanti tik savo nuomonę, stokojanti socialinių įgūdžių, neatsižvelgianti į pamokymus ir pastabas, po jos vyro V. K. įkalinimo nebesugebanti tinkamai auklėti vaikų ir pasirūpinti buitimi (115 b. l.). Be to, kaip jau buvo paminėta pirmiau, nuteistoji anksčiau ne kartą teista už fizinio smurto panaudojimą prieš kartu su ja gyvenančius vaikus, ji ne vieną kartą bausta administracine tvarka už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą bei tinkamos vaikų priežiūros ir auklėjimo neužtikrinimą. Būtina paminėti pačios nuteistosios požiūrį į kartu su ja gyvenančių vaikų interesų apsaugą ir jų auklėjimą – sužinojusi apie jos dukros R. Č. seksualinį išnaudojimą, vietoje to, kad gintų nukentėjusios dukros interesus, nuteistoji L. K. elgėsi atvirkščiai – siekė nuslėpti tokius faktus ir darė atitinkamą poveikį dukrai R. Č.. Ir nors nuteistoji deklaruoja iš esmės pasikeitusį savo požiūrį į vaikų interesus ir tai, kad vaikas svarbiau už jos vyrą, kad ji nori su juo skirtis ir tvarkosi dokumentus (108, 165–167 b. l.), nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra jokių tokius nuteistosios teiginius patvirtinančių duomenų – duomenų apie pradėtą nuteistosios L. K. ir jos vyro V. K. santuokos nutraukimo procesą.

10. Įvertinusi tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L. K. buvimas laisvėje kartu su vaikais negarantuoja jiems saugesnės aplinkos, tinkamos jų priežiūros, auklėjimo ir interesų gynimo, o nuteistajai L. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vykdant realiai, kartu su ja gyvenančių vaikų padėtis labiau nepablogėtų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, jog tik realus nuteistajai L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti nuteistąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti L. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog ji veiką padarė būdama recidyviste.

Nubausti L. K. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir L. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuteistosios L. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kitą skundžiamo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.