Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-62-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14920-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.20.3.; 1.1.7.2.5.(S)

2016 m. rugsėjo 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, septynių klasių išsilavinimo, nedirbanti, teista: 1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 2) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė su bendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, 2016 m. balandžio 26 d. išbraukta iš Probacijos skyriaus registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. kovo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis tiksliai dienomis ir nenustatytu laiku, ne mažiau kaip vieną kartą susitikdama su nukentėjusiąja R. Č. Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, esančiuose Bokšto g. 21, Paketurių kaime Kupiškio rajone, prašydama, įkalbinėdama ir grasindama atsisakyti nukentėjusiosios kaip dukros, siekė paveikti nukentėjusiąją R. Č., kad ji ikiteisminio tyrimo dėl išžaginimo metu duotų melagingus parodymus kaltinamojo V. K. naudai, t. y., nurodytų, kad nukentėjusioji pati norėjo lytiškai santykiauti su V. K..

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad kuo yra kaltinama supranta, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Parodo teismui, jog 2015 metų gruodžio mėnesį jos vyrą V. K. suėmė už tai, kad jis išprievartavo jos dukrą R. Č.. Iki suėmimo jos santykiai su vyru V. K. buvo geri, ji labai jį mylėjo. Ji norėjo savo vyrą V. K. ištraukti iš kalėjimo, nusamdyti gerą advokatą. Tuo metu jai buvo svarbiau jos vyras V. K., nei dukra R. Č.. Dabar galvoja kitaip, t. y., savo vyro V. K. nekenčia, planuoja su juo skirtis. Parodo teismui, kad ji buvo nuvykusi į Panevėžį pas advokatą ir advokatas jai davė lapelį, kuriame buvo užrašyta „Aš, R. Č., su patėviu santykiavau savo noru“ ir pasakė, kad R. Č. taip pasakytų per apklausas ir teisme. Tuo metu R. Č. gyveno Paketurių globos namuose. Iš pradžių jai leido matytis su R. Č., o paskui nebeleido, todėl ji lankydavo tik globos namuose gyvenančius savo sesers vaikus. Ji buvo nuvykusi į globos namus ir susitiko su R. Č.. Ji R. Č. prašė, kad R. Č. per apklausas pasakytų, jog pati norėjo santykiauti su V. K., kad apsiimtų kaltę. Su R. Č. bendravo kelias minutes, pasakė R. Č. žodžius iš advokato duoto lapelio. R. Č. nesakė, kad jos išsižadės. Parodo teismui, kad R. Č. tai pasakė tik vieną kartą, daugiau kartų nebuvo. Savo vyrui V. K., kai jis buvo suimtas, rašydavo laiškus, kuriuose minėjo, kad kalbėjo su R. Č. apie kaltės apsiėmimą. Laiškuose V. K. rašė apie tą vienintelį kartą, kai buvo susitikusi su R. Č. ir prašė jos duoti atitinkamus parodymus. Mano, kad advokatas ją „pakišo“ su tuo lapeliu, kad daro R. Č. poveikį nesuprato.

Nukentėjusioji R. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 25 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, yra R. Č., jai 17 metų sueis balandžio 30 d. Atvyko su direktoriumi, VTAS atstovu. Jai pasakė Kristina Vyčaitė, kad atvažiavo pasakyti tiesą dėl vaiko. Apie tėvą V. K. turi papasakoti, praeitą kartą ne viską papasakojo. Bijo mamos, nes mama sakė jos atsisakys, kai jai sueis 18 metų, jeigu ji neprisiims kaltės. Savo kaltę prisiimti ant savęs dėl tetės, kad pati norėjo meilės. Jis buvo pagėręs. Vaikas nuo V. K.. Jis atsirado iš to, kad buvo keturis kartus su Valeriku. Norėjo pasimylėti. Pasimylėjo 4 kartus. Su burna lietė vietą iš „b“ raidės keturis kartus. Tai buvo seniai, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Niekas apie tai nežinojo. Mama, kai sužinojo, ant jos rėkė. Tėvas yra pasodintas, sakė I. Mama irgi žino, kad pasodintas. Prieš kelis mėnesius mama sakė, kai buvo susitikusi kieme vaikų namuose. Ji sakė, kad tada bus viskas gerai, jeigu prisiims kaltę. Ji nori grįžti namo, brolio pasiilgo. Dabar blogai jaučiasi. Lietė su burna, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Lietė tą vietą būdama (duomenys neskelbtini) tetės kambaryje, pirmame aukšte. Pirmas kartas buvo anksčiau, kai buvo 9 klasėje su V. Tėtis jai nieko nesakė. (b. l. 8-10)

Liudytoja Sandra Kirkilienė teismo posėdžio metu parodė, kad L. K. yra vaikų globos namų globotinės R. Č. motina, o R. Č. yra jos šeimynėlės auklėtinė. Žino, kad yra pakviesta į teismą liudyti dėl poveikio nukentėjusiajai R. Č., kuris jai buvo daromas 2015 metų rudenį, kai R. Č. gyveno globos namuose. Apie įvykį nelabai atsimena, nes daug laiko praėjo. Teisėjui pagarsinus Sandros Kirkilienės ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 26-28), Sandra Kirkilienė parodė, kad R. Č. į globos namus su vaiku atvežė 2015 metų spalio mėnesį. Nuo tada iki 2015 m. gruodžio 2 d. L. K. nerodė iniciatyvos bendrauti su R. Č., o kai 2015 m. gruodžio 3 d. joms buvo uždrausta bendrauti, L. K. labai norėjo bendrauti su R. Č. L. Kucinienė skambindavo į globos namus, klausdavo, žurnale buvo atžymima, kada L. K. skambindavo. Nepamena ar L. K. bendravo su R. Č., kai joms buvo uždrausta bendrauti. Parodo teismui, kad R. Č. yra sakiusi, kad „mama nepriims manęs namo, nes aš neapsiėmiau kaltės“, o kokios kaltės ji nesigilino. R. Č. nemelavo taip sakydama, nes kai R. meluoja matosi: dengia akis, ausis, pabėga. Parodo, kad berods, gruodžio mėnesį, buvo toks įvykis, apie kurį jai pasakojo kita vaikų globos namų darbuotoja. Paskambino moteris, kuri prisistatė teta A. ir kalbėjosi su R. Č.. Buvo tokia kalba „padėkime tetei, ištraukime tetę“. R. Č. tada buvo labai susinervinusi, sakė, kad skambino teta A., sakė, kad „gelbėkime tetę, ištraukime tetę“.

Liudytoja Kristina Vičaitė teismo posėdžio metu parodė, kad dirba vaikų globos namuose. L. K. yra pažįstamas asmuo, R. Č. yra vaikų globos namų globotinė. Parodo, kad apie L. K. daromą poveikį žino iš pačios R. Č. žodžių. 2015 m. gruodžio mėnesį R. Č. pradėjo kalbėti, kad ji prisiims kaltę. Ji pradėjo klausinėti kokią kaltę, ji pasakė, kad mama sakė. Kaltė buvo dėl D., nes R. Č. turėjo santykius su V. K. ir gimė D.. Kad V. K. yra suimtas R. Č. buvo žinoma. 2015 m. gruodžio 7 ar 8 dieną buvo atvežti V. K. vaikai į globos namus, jie pasikalbėjo ir R. Č. sužinojo, kad V. K. yra suimtas. Kiek atsimena, L. K. kelis sykius R. Č. aplankė iki gruodžio mėnesio, o 2016 metais aplankė tik vieną kartą. Iš kitų globos namų darbuotojų žino, tai L. K. bandė skambinti, kalbėti su R. Č., kai joms buvo uždrausta bendrauti. Po uždraudimo bendrauti su R. Č. L. K. buvo globos namuose, o ar jos bendravo, nežino. R. Č. buvo daryta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė. Buvo pasakyta R. Č., kad reikės vykti į ekspertizę, ji kalbėjo su R. Č., aiškino, kad reikės atsakyti į klausimus, nemeluoti, neslėpti ir pasakyti tiesą. Tada R. Č. kalbėjo, kad vis tiek prisiims kaltę, o ji R. Č. aiškino, kad jos kaltės nėra. Ji klausė R. Č. kur yra ta jos kaltė, R. Č. įvardijo santykius ir pasekmę - sūnų. Buvo tokie R. Č. žodžiai, kad jei ji neprisiims kaltės, mama jos atsižadės, tačiau kada buvo tokia kalba ar prieš ekspertizę, ar po jos, neprisimena. Parodo, kad R. Č. sunku, jai ir šiandien reikia mamos, ji nori bendrauti, susitikti. Pati R. Č. skambina mamai, bet L. K. arba nekelia ragelio, arba laiko neturi.

Petras Remeikis teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju parodė, kad yra Šv. Kazimiero vaikų globos namų direktorius. Savo darbe, šioje ir kitoje byloje teko bendrauti su R. Č.. Vežant į ekspertizę R. Č. sakė, kad pasakys tiesą, tiesą ir pasakė ekspertams. Po ekspertizės atsidususi pasakė, kad pasakiusi ekspertams teisybę. Teko bendrauti ir su „teta A.“, nes ji skambino R. Č.. Jis pats bendravo su „teta A.“ telefonu ir pasakė, kad ji negalinti bendrauti su R. Č., ir tada liovėsi skambučiai. Parodo, kad labai epizodiškai L. K. lankė R. Č.. Bendravo ligoninėje, vieną kartą buvo atvažiavusi į globos namus, pati R. Č. vaikui vardą išrinko. Kad L. K. liepė R. Č. apsiimti kaltę, jis pats tiesiogiai negirdėjo, žino tai tik iš Sandros Kirkilienės ir Kristinos Vičaitės žodžių. L. K. buvo aiškinta, kad ji negali bendrauti su R. Č. tiesiogiai, gali bendrauti socialinio darbuotojo akivaizdoje, bet tada L. K. nebeatvažiavo. Parodo, kad L. K. vaikų globos namuose atvykdavo lankyti kitų savo vaikų, todėl neatmeta galimybės, kad ji galėjo su R. Č. keletui minučių susitikti kur nors kieme.

Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu R. Č. pripažinta nukentėjusiąja. (b. l. 11)

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu tiriant V. K. galimai padarytą seksualinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją R. Č. buvo gauta duomenų, jog R. Č. motina L. K. darė tiesioginį poveikį R. Č., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotu melagingus parodymus įtariamojo V. K. naudai. (b. l. 1)

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (2016 m. 02-04 – 03-08, Nr. 103MS-15/2016) matyti, kad R. Č. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas F71.8. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad R. Č. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad R. Č. parodymų nenuoseklumą taip pat gali sąlygoti jai nustatyti raidos sutrikimai, žinių stoka apie su ja atliktų veiksmų esmę, bei kiti jai būdingi individualūs psichologiniai sunkumai. R. Č. nustatyti pažintinių funkcijų sutrikimai, tačiau net ir esant šiems sutrikimams ji gali atgaminti esmines įvykių aplinkybes, tik ji teisingai nenurodys tikslaus įvykių laiko, nuoseklios įvykių sekos bei sunkiai atgamins mažiau reikšmingas aplinkybes. R. Č. yra būdingas padidintas įtaigumas, ypatingai situacijose, kurių ji nesupranta ir kuriose ji yra labiau pažeidžiama. Padidintas polinkis fantazuoti ekspertizės metu R. Č. nenustatytas. (b. l. 16-24)

Iš specialisto išvados Nr. S 356/15 (01) matyti, kad V. K. yra R. Č. kūdikio D. Č., gimusio 2015 m. spalio 7 d. tėvas su 99,999999999998% tikimybe. (b. l. 13-15)

Iš siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokolo matyti, kad tikrinant V. K. siunčiamus ir gaunamus laiškus prie bylos medžiagos buvo prijungti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi laiškai: 1) 2015-01-26 Nr. 50-G-4921, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..Zuiki šendie buvau paketuriuos pas J., I., R., L., nuvežiau jiems lauktuvių Po to kalbėjau su R. apie tai kas nutiko R. sakė pasakys, kad sutau pati savo noru santykiavo…..Pupuli aš tai mastau ir galvoju, kad tau pavyks iš to pragaro ištrukti ir dar zuikeli mielas tos kvešos dar nevežė apklausai bet sake kai paskirs tada ir veš, bet ji sakė pasakys kad pati savo noru ir ką ji darė viską suprato...2016-01-19“ (b. l. 66-67); 2) 2016-01-29 Nr. 50-G-5582, V. K. laiško rašyto L. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..gal paleis kovo mėnesį, jeigu laiku sumokėsi advokatui ir jei ta glušė pasakys kaip sakiau, nes ir tikiuosi tavo pagalbos didžiausios...2016-01-24“ (b. l. 79-71); 3) 2016-01-29 Nr. 50-G-5582, V. K. laiško rašyto L. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „2016-01-25...tai gerai kad buvai pas vaikus.., nors tiek gerai kad R. prisipažins vis į geraja puse didesnė galimybė išlysti ir čia..“ (b. l. 73); 4) 2016-02-01 Nr. 50-G-6124, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..Zuika aš tau rašiau kad tavo advokatas stengesi kad gautum liktina tik reikia, kad ta kveša pasakytų kad ji pati tai darę ir dar jei neskyre dar tų tyrimų ir aš jią šnekėjai ir prašiau kad ji pasakytų kad ji pati o ne tu mano mažiuk ir ji per apklausa sakė pasakys..2016-01-22“ (b. l. 76-77); 5) Gautas 2016-02-01 Nr. 50-G-6124, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..Zuika aš pati R. pamokinau, kad sakytų per apklausa, kad ji pati o ne tu ir kad ji suvokia ką dare ir t. t….advokatas sakė dar turi prašyti per teismą anos glušės vaiko globos nes tas labai svarbu yra. Ir dar turi sutikti su išlaikymu vaikui..2016-01-22“ (b. l. 79-80); 6) 2016-02-09 Nr. 50-G-7875, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..trečiadienį R. veš ekspertizen ir apklausai į vilnių ir ji pasakys kad pati lindo ant tau..2016-02-02“ (b. l. 83-84); 7) 2016-02-12 Nr. 50-G-8639, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..Zuikeli kaip pagalvoju apie viską kaip galėjo būti iki šiol jei tu ar ta kvailė būtų pasakus nuo ko laukesi vaiko arba tu, kad nuo tau tai būtų buve kad d. būtų negimes ir niekas nieko būtų nežinojas. Zuika kodėl tu bijojai man pasakyti ankščiau nors tu ir galvojai kad nieko nebuvo bet galėjai pasakyti, kad tau nusitempė į lovą ir t. t. o tu tai nuslepei ir delko mano mielasis taip ir neatsakai ankščiau aš klausinėjau tavęs to paties ką bijojai, kad nepalikčiau ar kad nekesčiau…. Zuiki aš tavo žmona ir bučiau aš tau atleidus jei būtum pasakes kas įvyko..2016-02-06“ (b. l. 87-88); 8) 2016-02-18 Nr. 50-G-9382 , L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..Šenden pasišnekesiu su R. ir sužinosiu ką ji sakė apklausai ir t.t….Su R. pasišnekesiu ką ji šnekejo ir ką sakė ji kai jos tai klausė apie tavę mažiuk….niekaip negaliu susisiekti su paketuriais Tai R. sakė pasakė, kad ji pati su tau buvo ir t.t.“ (b. l. 91-93); 9) 2016-02-25 Nr. 50-G-11098, L. K. laiško rašyto V. K. kopija, kuriame yra teksto dalis „..nes tu iš tos skyles išeisi, nes pirmas dalykas r. pasakė tiesą kad ji pati su tau santikavo savo noru ir ji suprato ką ji dare ir t.t…. bet tu nurimk ir galvok į gerą nes R. pasakė į tavo naudą...tau bus tas pats kaip ir b. dėl i. pameni ar ne kad jis dėl I. 4 men tik prasedejo parų tu pats pamastyk ir pasakė kad ji pati norejo tą patį pasakė ir r. per apklausą..2016-02-19“ (b. l. 96-99). (b. l. 62-63)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja Sandra Kirkilienė 2016 m. kovo 8 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui sąsiuvinį (Dienoraštis R. D., Sandra Kirkilienė), kuriame užfiksuoti rankraštiniai įrašai: „2015-12-05 R. skambino mama, bet neleidau kalbėti“, „2015-12-11 J. R. skambino teta A.“, „2015-12-12 lankėsi K. mama ir sesė I. atnešė lauktuvių“, „2015-12-18 R. skambino mama, perdavė linkėjimus, žadėjo atvažiuoti su lauktuvėmis (kalbėjau, aš R.)“, „2015-12-30 18.30 R. skambino tetai A., bet labai susinervino! Tad daugiau neleisti skambinti“, „Sandra. 2016-02-07 R. skambino mama“, „2016-02-18 skambino R. motina. Sandra“. (b. l. 30-39)

Iš Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namų rašto, matyti, kad R. Č. nuo 2015 m. spalio 16 d. gyvena vaikų globos namuose, jai 2015 m. spalio 19 d. paskirta laikinoji globa globėju paskiriant Šv. Kazimiero vaikų globos namus. Nuo pirmų dienų R. Č. skambino motinai L. K., kuri su ja bendravo nenoriai. Klausiant R. Č., kas yra jos sūnaus D. tėvas, R. neatsakydavo. Gavus raštą iš policijos dėl R. Č. bendravimo su motina apribojimo, L. K. bandė skambinti dukrai, nors žinojo jog bendrauti su dukra negalima. Skambino 2015 m. gruodžio 5 ir 18 dienomis, 2016 m. vasario 7 d., 2015 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. sausio 16 d. R. Č. matė L. K., kuri atnešė lauktuves, bet jos tarpusavyje nebendravo. Nuo 2016 m. sausio 18 d. iki sausio 26 d. R. Č. kartu su sūnumi D. gydėsi Kupiškio ligoninėje, kur ją du kartus aplankė motina L. K.. (b. l. 51-53)

Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Poveikis Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius Lietuvos Respublikos BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad L. K. laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 16 d. iki 2016 m. kovo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis tiksliai dienomis ir nenustatytu laiku ne mažiau, kaip vieną kartą, susitikdama su nukentėjusiąja R. Č. Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namuose, esančiuose Bokšto g. 21, Paketurių kaime Kupiškio rajone, prašydama, įkalbinėdama ir grasindama atsisakyti nukentėjusiosios kaip dukros, siekė paveikti nukentėjusiąją R. Č., kad ji ikiteisminio tyrimo dėl išžaginimo metu duotų melagingus parodymus kaltinamojo V. K. naudai, t. y., nurodytų, kad nukentėjusioji pati norėjo lytiškai santykiauti su V. K.. L. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina jos pačios parodymai, nukentėjusiosios R. Č. parodymai, liudytojų Sandros Kirkilienės, Kristinos Vičaitės ir Petro Remeikio parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, specialisto išvadoje, siunčiamų ir gaunamų laiškų tikrinimo protokole užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti ir teismo aptarti įrodymai. L. K. buvo kaltinama tuo, kad ji ne mažiau, kaip tris kartus buvo susitikusi su nukentėjusiąja R. Č. ir šių susitikimų metu siekė paveikti nukentėjusiąją R. Č., kad ji ikiteisminio tyrimo dėl išžaginimo metu duotų melagingus parodymus. Bylos nagrinėjimo metu L. K. pripažino buvus tik vieną susitikimą, kurio metu siekė paveikti nukentėjusiąją R. Č., ir parodė, kad savo laiškuose V. K. rašė apie tą patį vienintelį pokalbį su R. Č.. Tokios kaltinamosios gynybinės pozicijos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais paneigti nėra įmanoma. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. K. ne vieną kartą lankėsi globos namuose, kuriuose gyveno R. Č., tačiau nustatyti kiek tiksliai kartų jos bendravo, ir kelių bendravimų metu R. Č. buvo daromas neleistinas poveikis, išnagrinėjus bylą, nepavyko. Taigi, esant šioms aplinkybėms iš L. K. inkriminuojamo kaltinimo šalinama aplinkybė, kad L. K. ne mažiau, kaip tris kartus buvo susitikusi su nukentėjusiąja R. Č. ir šių susitikimų metu siekė paveikti nukentėjusiąją R. Č., konstatuojant, jog L. K. buvo ne mažiau kaip vieną kartą susitikusi su nukentėjusiąja R. Č. ir susitikimo metu siekė ją neteisėtai paveikti.

L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta. L. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra, kad nusikalstama veika padaryta asmeniui, kuris dėl vidutinio protinio atsilikimo buvo bejėgiškoje būklėje bei buvo nepilnametis ir veika padaryta pasinaudojant jo priklausomumu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Skirdamas L. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą teisingumui, yra anksčiau teista (b. l. 124-126; 128-133; 136-137), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra bausta administracine tvarka (b. l. 121-123), Kupiškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos duomenimis L. K. šeima yra įrašyta socialinės rizikos šeimų sąrašą, šeimoje dažnai lankosi socialiniai darbuotojai, mokyklos, policijos atstovai, pati L. K. yra konfliktiško charakterio, visas problemas sprendžianti riksmu ir reikalavimais. (b. l. 115)

Atsižvelgęs į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, veikos padarymo motyvus bei ją pačią charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant bausmės vykdymo laikotarpiu atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, kurie teismo įsitikinimu, teigiamai veiks L. K. elgesį. Būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Kaltinamajai L. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Visgi, teismas atsižvelgęs į tai, kad bylos teisme nagrinėjimo metu kaltinamąją teko net du kartus vesdintis į teismo posėdį, sprendžia, kad L. K. iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios yra tikslinga paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tokiu būdu užtikrinant netrukdomą nuosprendžio vykdymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir uždraudžiant jai visą bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąją R. Č..

L. K. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti L. K. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.