Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-01 · Byla Nr. N1-24-659/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-01
Bylos Nr.
N1-24-659/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55657-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis
E. K.
Civilinis ieškovas
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-24-659/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55657-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2.8; 1.2.14.5.1; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,

kaltinamajai E. K., jos atstovei pagal įstatymą I. K., gynėjoms advokatei N. F., advokato padėjėjai I. M.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., turinti pradinį išsilavinimą, dirbanti I. G. privačioje įmonėje, teista: 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą paskirtos bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 07 val., jei tai nesusiję su darbu; mokytis ar dirbti ar registruotis darbo biržoje (nuosprendis įsiteisėjęs); teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji 2016 m. lapkričio mėnesį, laikotarpiu nuo 18 iki 20 dienos, iš nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pagrobė vaikiško vežimo vokelį 109 Eur vertės, pakuotę, kurią sudarė 10 vnt. pakelių drėgnų servetėlių „Huggest”, bendros 30 Eur vertės. Viso pagrobė M. K. priklausančio turto už 139 Eur sumą.

Be to, E. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tyčia įgyti svetimą turtą, 2016-11-22 apie 17.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudodamasi internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), patalpino iš savo sukurtos anketos „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklapyje www.musumazyliai.lt tikrovės neatitinkantį skelbimą, jog parduoda vaikišką vežimėlį už 370 Eur, kurio ji iš tiesų neturėjo. Po ko I. P. atsiliepusi į skelbimą ir E. K. patikinta, jog vežimėlis bus pristatytas iki 2016-11-28, pastaroji 2016-11-25 apie 11.00 val. iš savo AB „DNB“ banke turimos sąskaitos pervedė 331 Eur į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu E. K. iš I. P. apgaule savo naudai įgijo turto už 331 Eur.

Be to, E. K., turėdama išankstinį tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą - pinigus, internetinėje tinklalapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamą vaikišką vežimėlį 350 Eur vertės, realiai jo neturėdama ir neketindama jo parduoti. Nukentėjusioji E. K., 2016-11-24 perskaičiusi skelbimą, buvo suklaidinta E. K. skalbime nurodyta melaginga informacija, 2016-11-23 ir 2016-11-24 per du kartus į E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ pervedė 100 Eur ir 250 Eur. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, E. K. melagingai nurodė savo gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios E. K. įgijo 350 Eur, tokiu būdu jai padarydama turtinę žalą.

Be to, E. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji 2017-03-28 apie 17.10 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur prižiūrėjo vaiką, pagrobė smulkintuvą 54 Eur vertės, 3 vnt. skalbiklio „Balance“ bendros 18 Eur vertės, butelį su alkoholiniu gėrimu „Jack Daniels“ 26 Eur vertės, 2 butelius su alkoholiniu gėrimu „Red Label“ bendros 28 Eur vertės, butelį su alkoholiniu gėrimu „Finlandia“ 12 Eur vertės. Viso pagrobė Ž. L. priklausančio turto už 138 Eur sumą.

Be to, E. K. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

ji 2017-07-18 laikotarpiu nuo 08.30 val. iki 17.30 val. būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kur buvo palikta prižiūrėti vaikus, iš svetainėje esančios spintos pagrobė 110 Eur grynųjų pinigų, taip pat nuo šaldytuvo pagrobė prisegtą UAB „Gera dovana“ dovanų kuponą 86,25 Eur vertės priklausantį A. B.. Tokiu būdu E. K. pagrobė A. B. priklausančio turto už 196,25 Eur vertės.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, duoti parodymus atsisakė. Nurodė, kad norėjo užsidirbti pinigų, todėl taip pasielgė. Šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena byla, buvo padaryta turtinė žala. Sutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, išskyrus su nukentėjusiojo A. B. pateiktu civiliniu ieškiniu. Sutinka tik dėl 110 Eur vagystės. Būdama A. B. bute, prižiūrėdama vaiką, paėmė pinigus - 110 Eur ir kuponą 86 Eur vertės. Kuponą iškeitė į kitus kuponus, tačiau jų panaudoti negalėjo, jie buvo negaliojantys. Nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu. A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad jo žmona nedirbo, nepateikė darbo sutarties, todėl su moraline žala nesutinka. Supranta, kad palikdama vaikus vienus namie pasielge negerai, labai gailisi dėl to. Dabar, turėdama vaiką, viską vertina kitaip. Šiuo metu dirba, civilinius ieškinius atlygins.

Kaltinamoji E. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų padarymo nurodė, kad su įtarimu susipažino, viskas aišku ir suprantama, ir ji savo kaltę pripažįsta visiškai.

Dėl vagystės iš M. K.buto, E. K. nurodė, kad kai ji buvo apsistojusi jos bute, apžiūrėjo šiame bute buvusias spintas ir aptikusi vaikiškų daiktų, t. y. vaikišką vokelį ir „Huggest‘ drėgnų servetėlių. Paėmusi šiuos daiktus, ji buto duris užrakino, o po kurio laiko jau po bendravimo su buto šeimininke turguje, ji raktą nuo jos buto atidavė, jį įmesdama į pašto dėžutę. Pavogtus daiktus ji pardavė nepažįstamiems asmenims.

Dėl I. P. ir E. K. turto įgijimo apgaulės būdu, E. K. nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu, tikslios datos nepamena, norėdama gauti lėšų, internetiniame tinklalapyje melagingai įdėjo skelbimą apie tariamai parduodamą vežimėlį. Parduodamo vežimėlio nuotraukas ji įdėjo iš kitų skelbimų. Per tinklapį „Mūsų mažyliai“ su ja susisiekė moteris, kuri susidomėjo jos skelbimu ir jos susitarėme, kad ji jai perves pinigus - 330 Eur, o ji jai pristatys vežimėlį. Kokiu būdu pažadėjo pristatyti vežimėlį, šiuo metu nepamena. Kai minėta moteris, kaip žinoma šiuo metu I. P., jai pervedė pinigus į jos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, ši moteris dar kelis kartus bandė su ja susisiekti, tačiau ji su ja jau nebendravo, kadangi jokio vežimėlio iš tiesų neturėjo. Į tą patį skelbimą apie parduodamą vežimėlį atsiliepė ir kita moteris, kaip žinoma šiuo metu E. K., kuri taip pat, panoro įsigyti tariamai parduodamą vaikišką vežimėlį. Bendraudamos per tinklapį „Mūsų mažyliai“, jos susitarė, kad E. K. iš jos vežimėlį pirks už 350 Eur. Ji šiai moteriai nurodė savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ numerį ir ji jai per du kartus pervedė 350 Eur, t. y. 100 Eur ir 250 Eur. Ji pažadėjo vežimėlį atsiųsti, tačiau sutartu laiku to nepadarė, kadangi, kaip minėjo, jokio vežimėlio neturėjo. Be to, ji melagingai pirkėjai nurodė savo gyvenamosios vietos adresą V., sugalvojusi adresą (duomenys neskelbtini). Be to, pirkėjai ji buvo nurodžiusi ir savo telefoną, kuriuo jos kurį laiką bendravo, tačiau, gavusi pinigus ji su E. K. nebebendravo. Gavusi pinigus, juos išleido savo reikmėms.

Dėl vagystės iš Ž. L., E. K. nurodė, kad ji norėdama užsidirbti pinigų, pradėjo dirbti aukle. Buvo priimta dirbti į šeimą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir prižiūrėjo 2 metų mergaitę. Jai darbas sekėsi gerai, ji puikiai sutarė ir su mama ir su mergaite. Po kurio laiko, ji sugalvojo iš šio buto paimti mikserį, skalbiklio ir alkoholinių gėrimų. Šiuos daiktus ji susidėjo į maišelį. Kai ji išeidinėjo iš buto apie 16 val., mergaitė – (duomenys neskelbtini), kurią ji prižiūrėjo, tuo metu nemiegojo. Ji užrakino buto duris, o raktą nuo buto įmetė į pašto dėžutę. Pavogtus daiktus ji pardavė, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Dėl padarytos veikos ji gailisi, šiuo metu suvokia, kad pasielgė neatsakingai. Savo veiksmais padarytą žalą ji pasistengs kuo greičiau atlyginti.

Dėl vagystės iš A. B., E. K. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, prižiūrėjo du vaikus, berniukas 5-6 metų, mergaitė apie 3 metų. Vaikus prižiūrėjo nuo gegužės mėnesio galo. Už vaikų priežiūrą vaikų tėvai atlyginimą mokėdavo kas savaitę laiko. Visada atsiskaitydavo laiku. Su vaikų tėvais sutardavo gerai, jokių konfliktų nebuvo. 2017-07-18 atėjusi prižiūrėti vaikus ryte apie 08.00 val., liko namie su vaikais. Apie 11.00 val. ar 12.00 val., kadangi žinojo, kad virtuvėje ant šaldytuvo yra dovanų kuponas, tai jį nuo šaldytuvo pasiėmė. Jis buvo pirktas iš parduotuvės „Gera dovana“, ten buvo poilsis Birštono viešbutyje. Ant čekio, kokios vertės jis buvo, nebuvo parašyta. Tada, kartu su vaikais nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“ pasikeisti dovanų kupono. Nuėjus ten šį čekį iškeitė į kitus 3 kuponus, į ką juos iškeitė neprisimena. Iškeitė kuponą į tos pačios vertės tris skirtingus kuponus. Kitą dieną bandė kuponais pasinaudoti, tačiau jie buvo negaliojantys. Dėl to, kad iškeisti kuponai negaliojantys nesiaiškino ir nesidomėjo. 2017-07-18 apie 13.00 val. su vaikais grįžo namo ir su jais dar buvo iki 15.00 val. ar 16.00 val., kadangi reikėjo duoti vaistus vaikui, tai ėjo ieškoti vaistų. Vaistai buvo padėti svetainėje, spintutėje, dėžutėje. Tada pamatė spintelėje voką. Atidariusi voką pastebėjo, kad jame yra grynieji pinigai. Iš viso buvo 110 Eur grynųjų pinigų, kupiūromis 2 vienetai po 50 Eur ir viena kupiūra 10 Eur. Pasižiūrėjusi kiek ten pinigų, juos pasiėmė, vokelį paliko ten pat spintelėje. Davusi vaikams vaistus, apsirengė ir tiesiog išėjo iš namų. Vaikams pasakė, kad išeina į parduotuvę. Užrakino duris ir durų raktą įmetė į pašto dėžutę. Žinojo, kad pas vaikus į namus nebegrįš. Berniukas tuo metu žaidė planšetiniu kompiuteriu, o mergaitė su žaislais. Visą dieną jie buvo kartu, vaikus prižiūrėjo. Tą dieną, kaip ir kiekvieną dieną vaikų tėvai jai rašė trumpąsias SMS žinutes, klausdami kaip sekasi. Tai galėjo būti apie 16.00 val. Vaikų tėvai iš darbo turėjo grįžti apie 17.30 val. Kai vaikų tėvai grįžo namo, jie skambino į telefoną, tačiau ji nekėlė ragelio ir su jais daugiau nebendravo. (2, b .l. 114-115; 3 t., b. l. 77-78)

Teismas, siekdamas pašalinti iškilusias abejones dėl pareikšto civilinio ieškinio sumos, savo iniciatyva nutaria apklausti nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąją E. K. pažįsta, su ja susipažino savo namuose. Kartu su žmona ieškojo auklės prižiūrėti jų vaikus. Žmonos bendradarbė pasiūlė jai E. K.. Žmona susiderino laiką ir E. K. atėjo pas juos. E. K. vaikus prižiūrėjo jų darbo metu, bet ne kiekvieną dieną. Tačiau atsitiko taip, kad vaikai buvo palikti namuose vieni. Jie, palikę E. K. namuose su vaikais, išvažiavo į darbus. Vakare, apie 18 val., žmona grįžo iš darbo ir rado vaikus vienus. Pusantrų metų dukra miegojo ant grindų, o šešiametis sūnus visą dieną verkė. Buvo emocinis šokas. Sūnus pasakė, kad kai jie išėjo į darbą, neužilgo E. K. išėjo į Maxim’ą nupirkti ledų ir nebegrįžo. Į policiją kreipėsi tą pačią dieną. Iš namų dingo gryni pinigai - 120 ar 140 Eur, ir dovanų kuponas, kurį E. K. bandė iškeisti apie 9.30-10.00 val. Kuponas jiems grąžintas, todėl, išminusavus jo vertę – 90 Eur, iš viso jiems pdaryta 2050 Eur turtinė žala. Apie 2000 Eur sumą sudaro žmonos negautos pajamos, nes po streso ji negalėjo eiti į darbą, turėjo būti su vaikais, jie buvo sutrikę. Žmona ėmė neapmokamas atostogas, nedirbo apie 4 mėn. Todėl jiems paėmus jos vidutinį atlyginimą ir jį padalinus iš 4 mėn., gavosi 2000 Eur negautų pajamų. Taip pat ir jis negalėjo dirbti, turėjo prižiūrėti vaikus. Dėl ko neteko dalį pajamų. Vaikus vežė pas gydytojus, bet receptų pateikti negali, nes pas gydytojus kreipėsi privačiai. Be to, ir jam pačiam teko kreiptis pas gydytoją. Neturtinę žalą sudaro 5000 Eur. Tą įvykį tiek jie, tiek jų sūnus atsimins visą gyvenimą. Turėjo gerti vaistus, buvo bemiegių naktų. Sūnaus nebegali palikti su svetimu žmogumi, dėl ko jaučia nepatogumų. Vaikai tą dieną buvo išbadėję, dukra buvo nevalgiusi visą dieną. Žmonai buvo šokas. Buto durys buvo atrakintos, vaikai galėjo išeiti, ar kažkas ateiti. Visi labai jautriai sureagavo į tą įvykį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai, jos gynėjai ir prokurorei pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Dėl M. K. turto pagrobimo

Nukentėjusioji M. K. apklausos metu nurodė, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bet ji dažnai būna išvykusi į užsienį, todėl pastoviai bute negyvena. Tuo metu kai būna išvykusi, butą prižiūri mama R. B.. Jos prašymu 2016 metų lapkričio mėn. mama internetiniame skelbimų portale skelbiu.lt buvo įdėjusi skelbimą apie tai, kad trumpam laikui nuomoja jai priklausantį butą. Pagal minėtą skelbimą atsiliepė ir mamai priklausančiu telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino mergina, kuri savaitgaliui norėjo išsinuomoti butą. 2016 m. lapkričio 18-20 dienomis mama minėtą butą išnuomojo nepažįstamai merginai, kurios duomenų nežino, dokumentų jokių savo ji nebuvo pateikusi, tik žinojo jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis pasirašyta nebuvo. Žodiniu susitarimu 20 dieną (sekmadienį) mergina turėjo buto raktus atnešti mamai į namus, nes ji gyvena gretimame name. Kaip pasakojo mama, mergina jai rašė SMS žinutę, kad raktų atnešti nespėjo, juos įmetė į pašto dėžutę, tačiau to padariusi nebuvo. Neradusi raktų pašto dėžutėje mama bandė skambinti minėtai merginai, kuri 2016-11-20 parašė SMS žinutę, kad raktus grąžins su sąlyga, jei R. B. atiduos 100 Eur. Po to mergina dar rašė SMS žinutes, kad ji praneš, jog neturime verslo liudijimo ir apie tai perduos M. D. vardu. Ankstesnė jos pavardė buvo (duomenys neskelbtini), kas rodė, kad mergina apžiūrinėjo jos asmeninius daiktus bei dokumentus, kurie buvo dėžėse spintos antresolėse. Praėjus keletui dienų, greičiausiai lapkričio 25 dieną, jos prašymu mama nuvyko į jos butą paimti šiltų rūbų ir daiktų, po ko pastebėjo, kad buvo naršyta jos daiktuose, kurie buvo spintos antresolėse, nes kai kas buvo iškritę iš maišų. Tada R. B. aptiko, kad nėra kailinių, tačiau juos rado kitoje spintoje. O iš miegamojo spintos antresolių buvo pavogtas naujas rudas į pilkumą spalvos vaikiškas pašiltintas vokelis, atskirai įsikiša vaiko kojytės, viduje su pašiltinimu, skirtas prie sportinės dalies vežimo, „Stokke“ firmos, kuris buvo įsigytas kaip vežimėlio priedas, jo vertė 109 Eur. Taip pat 2016-12-17 apie 04 val. grįžusi iš užsienio ir apžiūrėjusi atidžiau butą, aptiko, kad dar iš tos pačios spintos antresolių buvo pavogta pakuotė vaikiškų drėgnų servetėlių „Huggest“ firmos, kurią sudarė 10 vnt. 30 Eur vertės. Ta pakuotė buvo nepraplėšta, nauja. Viso buvo pavogta jai priklausančio turto už 139 Eur. Vagystę galėjo įvykdyti tik minėta butą išsinuomojusi mergina, nes daugiau niekas to buto išsinuomoję nebuvo, jokių pašalinių asmenų jame nesilankė, nebent kažką buvo atsivedusi minėta mergina. (1 t., b. l. 123-124)

Liudytoja R. B. apklausos metu nurodė, kad 2016-11-25 apie 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., aptiko, kad apvogtas dukrai - M. K. priklausantis butas, kurį, dukros leidimu buvo išnuomojusi nepažįstamai merginai (kaip nustatyta E. K.), kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuri pasišalinusi iš buto negrąžino raktų bei reikalavo grąžinti pinigus už nuomą (1 t., b. l. 122). R. B. pateikė susirašinėjimo su E. K. išrašus (1 t., b. l. 118-120).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei paimta - kojinių (1 pora), 2 rankos pėdsakai bei biologinis pėdsakas (1 t., b. l. 103-110).

Dėl I. P. turto įgijimo apgaulės būdu

Nukentėjusioji I. P. apklausos metu nurodė, kad 2016-11-24 apie 14 val. internetinėje svetainėje musumazyliai.lt aptiko skelbimą, kuriame nurodoma, kad parduodamas vaikiškas vežimėlis, kurio kaina 370 Eur, be siuntimo mokesčių. Svetainėje pradėjo susirašinėti su skelbimo autore, domėjosi vežimėliu, derėjosi dėl kainos. 2016-11-25 į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) E. L. vardu pervedė 330 Eur. Vežimėlį pardavėja pažadėjo pristatyti 2016-11-28, tačiau vežimėlio nesulaukė. Pabandžius telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekti su pardavėja ir paklausus kur yra vežimėlis, ši nutraukia pokalbį, į žinutes neatsako. Susisiekus su tinklapio musumazyliai.lr administracija, buvo pranešta, kad ji ne pirma, kuri skundžiasi šia vartotoja, todėl skelbimas buvo užblokuotas ir jai buvo patarta kreiptis į policiją. Padaryta 331 Eur žala (1 t., b. l. 165-166). Prie bylos I. P. pridėjo lėšų pervedimo nurodimo kopiją, kurioje matoma, jog I. P. pervedė 331 Eur E. L. (1 t., b. l. 167), išrašus ir internetinio puslapio, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas su pardavėja (E. K.) (1 t., b. l. 168-171).

AB „Swedbank“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta E. K. vardu, patvirtina, kad I. P. 2016-11-25 į minėtą sąskaitą pervedė 331 Eur (2 t., b. l. 28).

2017-01-11 E. K. paaiškinime nurodyta, kad paskyroje „mažyliai.lt“ ji yra pasivadinusi „(duomenys neskelbtini)“ bei nurodyta gyvenamoji vieta V.. 2016 m. lapkričio pabaigoje ji patalpino skelbimą, jog parduoda vežimėlį „Stokke“. Moteris, kuri norėjo jį pirkti pervedė į jos banko sąskaitą 330 Eur. Ji vežimėlio neturėjo ir neketino jo parduoti. Tiesiog tuo metu jai reikėjo pinigų. (2 t., b. l. 30)

Dėl E. K. turto įgijimo apgaulės būdu

Nukentėjusioji E. K. apklausos metu nurodė, kad 2016-11-24 internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamą kūdikio vežimėlį. Skelbime nurodyta vežimėlio kaina buvo 350 Eur. Tą pačią dieną telefonu susisiekė su vežimėlio pardavėja skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini). Pardavėja nurodė, kad gyvena V., tačiau vežimėlį gali atsiųsti. Tolimesnio susirašinėjimo metu su pardavėja susitarė dėl vežimėlio pirkimo ir pardavėja atsiuntė sąskaitą į kurią turėjo pervesti pinigus už vežimėlį. Nurodyta AB „Swedbank“ sąskaita priklausė E. L., sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini). Pinigus pervedė tą pačią dieną per du kartus, t.y. pirmą kartą pervedė 100 Eur, antrąjį- 250 Eur. Prieš pervedant pinigus su pardavėja susitarė, kad 2016-11-27 dieną ji vežimėlį perduos U. mieste, nes ten planavo vykti. Pinigus pervedė iš savo Nordea banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-11-24 ryte parašiusi pardavėjai, paklausė ar ji gavo pervestus pinigus. Taip pat pasiteiravo, kodėl vis dar nėra ištrintas skelbimas internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt, už kurį ji jau pervedė pinigus. Pardavėja atsakė, kad neturi galimybės pasinaudoti internetu. Tą pačią dieną ji minėtu telefono numeriu paskambino. Atsiliepusios moters paklausė ar dar turi vežimėlį. Ji atsakė teigiamai. Tuomet ji paklausė, kodėl ji toliau pardavinėja vežimėlį, jei jai pervedė pinigus. Pardavėja padėjo ragelį nieko neatsakiusi. Vėliau rašė minėtai pardavėjai ir susitarė, kad ji atvyks pasiimti vežimėlio iš jos namų. Pardavėja sutiko ir nurodė adresą, (duomenys neskelbtini). Šį adresą patikrino internete ir rado informaciją, jog tai nėra gyvenamasis namas, o baldų parduotuvė. Kilus įtarimui, jog yra apgaudinėjama, parašė pardavėjai į skelbime nurodytą numerį, iš kito numerio, paklausė apie parduodamą vežimėlį, t. y. paklausė ar dar turi - pardavėja atsakė teigiamai, kalbėjo apie vežimėlio pirkimą. Pardavėja į skambučius neatsiliepia, su ja susisiekti negali. Padaryta 350 Eur žala. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2016-11-25 dieną ji ir vėl susisiekė su vežimėlio pardavėja ir ji parašė, kad vežimėlį įdės į autobusą su siuntom. Nurodė, kad galės jį pasiimti iš U. autobusų stoties. Apie 17 val. ji paskambino į autobusų stotį, kur jai paaiškino, jog siuntos nebuvo gabenamos ir jos ieškomos siuntos jie neturi. (1 t., b. l. 27-28, 30-31)

Ikiteisminio tyrimo byloje gavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, kad telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini) veikė celių veikimo zonose, kurios yra Klaipėdos mieste (1 t., b. l. 53).

Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“ priklauso E. K.. Šios sąskaitos išrašas patvirtina, kad E. K. į E. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-11-23 pervedė 100 Eur ir 2016-11-24 pervedė 250 Eur, nurodydama paskirtį - už Stokke vežimėlį (1 t., b. l. 62-64).

E. K. banko sąskaitos išraše matyti, jog E. K. 2016-11-23 pervedė 100 Eur bei 2016-11-24 – 250 Eur (1 t., b. l. 68).

Liudytoja I. K. apklausos metu patvirtino, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos dukra - E. K.. Nors E. ir yra nepilnametė, tačiau jau kurį mėnesį E. gyvena savarankiškai. Su E. bendrauja per Skype, arba parašo žinutę per "Facebook'ą". Paskutiniu metu E. skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) arba iš nežinomų numerių. E.susisiekia tik tuomet, kai pati užsinori pabendrauti, o kad jai skambintų, ji nepageidauja ir prašo nesikišti į jos gyvenimą. Kur E. gyvena ji nesakė. Kai E. teiravosi iš kokių lėšų ji gyvena, ji tik pasakė, kad ji yra soti ir turi stogą virš galvos. Iš jos ir tėvo lėšų ji nereikalauja ir iš ko ji gyvena, jai yra nežinoma. Apie E. daromas nusikalstamas veikas, sužino tik socialinių darbuotojų arba iškviesta į apklausą policijoje. Pati E. apie daromas nusikalstamas veikas nieko nepasakojo ir ji nieko nežino. Už E. nepriežiūrą ne kartą buvo bausta administracine tvarka ir su E. kalbėjosi dėl jos elgesio, tačiau E. jaučiasi suaugusi ir auklėjimui nepasiduoda. Dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra įtariama E., jai nieko nežinoma. Kiek žinoma, E. turėjo tik vieną banko sąskaitą AB „Swedbanke“, tačiau kai buvo iškviesta į apklausą dėl E. daromos nusikalstamos veikos, supykusi šią E. sąskaitą užblokavo. Sąskaitą E.vardu buvo atidariusi tuomet, kai ji važiavo į Austriją dirbti. E. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, negyvena. (1 t., b. l. 75, 76)

Dėl Ž. L. turto pagrobimo

Nukentėjusioji Ž. L. apklausos metu nurodė, kad 2017 metų kovo mėnesį, internetiniame tinklapyje www.superaukle.lt paskelbė skelbimą apie tai, kad ieško auklės vaikui. Iš numerio (duomenys neskelbtini), sulaukė skambučio su pasiūlymu prižiūrėti vaiką. Skambinusi mergina prisistatė esanti E. K.. Kovo mėn. 16, 17, 20 ir 27 dienomis minėta mergina buvo pas juos bute, padėjo prižiūrėti dukrą. Jokių nesklandumų nebuvo. 2017-03-26 apie 17.10 val. grįžusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pastebėjo, kad pašto dėžutėje yra buto durų raktas. Buto durys buvo užrakintos. Atrakinusi butą, rado savo dukrą vieną bute, ji buvo nuoga, apsišlapinusi, nusiverkusi. Auklės bute nebuvo. Apžiūrėjusi butą, aptiko, kad yra pavogtas plaktuvas 54 Eur vertės, 3 vnt. skalbiklio „Balance“ už 18 Eur, alkoholinis gėrimas „Jack Daniels“ 26 Eur vertės, 2 buteliai alkoholinio gėrimo „Red Label“ po 14 Eur, viso už 28 Eur sumą, alkoholinis gėrimas „Finlandia“ 12 Eur vertės. Padaryta turtinė žala 138 Eur. (2 t., b. l. 54-56)

Iš tyrėjo N. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykęs pagal iškvietimą į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pranešėjai pateikė atpažinti E. K. nuotrauką. Ši patvirtino, kad tai ta pati mergina, kuri buvo palikta prižiūrėti jos dukros (2 t., b. l. 72).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei paimti rankų pėdsakai nuo orkaitės viryklės rankenos bei stiklinės talpos (2 t., b. l. 67-71).

Dėl A. B. turto pagrobimo

Nukentėjusysis A. B. apklausos metu nurodė, kad nuo 2017-05-24 pas jį namuose dirbo auklė - E. K., kuri prižiūrėjo jo vaikus. Sutarties dėl būvimo su jų vaikais, nesurašė. Dokumentų ji nepateikė. 2017-07-18 apie 17.30 val. parėjęs namo aptiko, kad iš spintos pavogti 110 Eur, kurie buvo dovanų vokelyje, kuris buvo padėtas dokumentų portfelyje, o portfelis sekcijoje, be to pavogtas „Gera dovana“ kuponas 86,25 Eur vertės. Iki tol jokių problemų su aukle nebuvo. Jį dovanų buvo gavusi jo žmona M. B., kuponą jai padovanojo sesuo I. V.. Tą pačią dieną jo žmona paskambino sesei, ir papasakojo, kad buvo pavogtas kuponas. Kiek žinoma žmonos sesuo I., kaip kupono pirkėja, informavo el. paštu „Gera Dovana“ ir pateikė kupono duomenis, prašė, kad juo neleistų pasinaudoti kitiems asmenims. Tada sekančią dieną žmona iš įmonės „Gera dovana“ gavo skambutį, kur jai pasakė, kad kuponas sustabdytas ir juo niekas negalės pasinaudoti. Taip pat, nurodė, kad jau iki to laiko įtariamoji sugebėjo tą kuponą iškeisti į kitus 4 mažesnės vertės kuponus. Jie dar pasakė, kad sekančią dieną kuponais buvo bandyta pasinaudoti ir įtariamoji kelis kartus kreipėsi į „Gera dovana“, kad negali jais pasinaudoti. Tada informavo apie tai policiją, ir perdavė el. paštu kupono informaciją. Dėl šio įvykio padaryta ir moralinė žala, kadangi mažamečiai vaikai buvo palikti vieni namuose visą dieną, nuo 09.00 val. iki 18.00 val. Vyresnysis vaikas dėl šio įvykio prabunda naktį, verkia, klausia ką jis blogo padarė, kad jį paliko vieną patį su mažamete sese. Patirtą moralinę žalą vertina 5000 Eur suma. Dėl šio įvykio žmona pasiėmė neapmokamų atostogų, kadangi vaikai su svetimu žmogumi nebegali pasilikti. Dėl to patirs turtinio nuostolio 3000 Eur sumai, kadangi negaus iš žmonos darbo pajamų. Dėl šio įvykio taip pat pakeitė laukinių durų spyną, už kurią sumokėjo 30 Eur. Nors raktai iš namų nebuvo dingę, bet nėra garantuotas, kad raktų kopijos nebuvo pasidarytos, todėl spyną ir keitė. Viso padaryta turtinė 2140 Eur žala, moralinė 5000 Eur žala. Viso jiems padaryta 7140 Eur žala. Šiai sumai ir reikš civilinį ieškinį. Kiek pasakojo mažametis 5 metų vaikas, ryte atėjusi auklė davė jam planšetinį kompiuterį, o dukrytė 1,5 metų amžiaus tuo metu miegojo. Ji vyresniajam davusi planšetinį pasakė, kad išeina į „Maximą“ nusipirkti ledų. Daugiau jis nieko nesakė. Tik minėjo, kad ryte nedavė valgyti, kai įprastai duodavo. Taip pat sakė, kad ji išėjo iškart kai tik jis išėjo iš namų, o jis iš namų išėjo 08.30 val. Su įtariamąja aukle buvo susirašinėjama SMS žinutėmis, ji tiek jam, tiek žmonai į žinutes atrašydavo, teigdama, kad su vaikais viskas gerai. (2, b. l. 125-127, 141-142)

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu, A. B. atpažino E. K. kaip auklę E., apie kurią davė parodymus (2 t., b. l. 148-154).

Liudytoja E. M. apklausos metu nurodė, kad galbūt liepos mėnesį, dirbo UAB „Gera dovana“ prekybos centre „Akropolis“ esančioje salelėje pardavimų vadybininke. Dirbo viena pati. Tikslaus laiko neprisimena, dirbant prie kasos, priėjo mergina, ganėtinai jauna, šviesesniais plaukais, apie 1 m. 70 cm ūgio, išskirtinių požymių neturėjo, daugiau apibūdinti negali. Pamena, kad mergina priėjusi atsinešė dovanų kuponą - nakvynė Birštono mieste, už 86 Eur. Ji paprašė pasikeisti į kažką kitką. Pamena, kad ji iškeitė šį kuponą į kitus 4 kuponus, į atostogų parką, į kiną, o kitų neprisimena. Išsikeitusi dovanų kuponą, primokėjo dar apie 10 Eur. Kadangi čekiai nėra vardiniai, apie klientą jokios informacijos nefiksuoja. Pakeitė kuponą ir jai juos atidavė. Kuponai aktyvuojasi iškarto ir juos iš kart galima naudoti. Tą dieną ji daugiau nebuvo atėjusi. Kiek žino, kitą dieną, mergina atėjo vėl prie salelės, kurioje jau dirbo kita pardavėja. Ji atėjo todėl, kad negalėjo panaudoti išsikeistus čekius. Ji merginai pasakė, kad išsiaiškins su ofisu. Merginai išėjus, kolegė parašė, ar viskas gerai buvo su čekių aktyvavimu. Kolegė informaciją perdavė ofisui. Po to sužinojo, kad tas merginos atsineštas išsikeisti čekis buvo pavogtas, kadangi žmonės greitai kreipėsi, ir jos tas iškeistas krepšelis buvo deaktyvuotas, dėl ko ji pasinaudoti čekiais negalėjo. Paskui bendraujant su administracija sužinojo jos kažkokius duomenis, žinojo, kad ji vis keisdavo elektroninius paštus kuriuose nurodyti vis kiti vardai. Kadangi mergina ofisui rašinėjo laiškus, dėl to, kad galėtų pasinaudoti čekiais. Tuomet minėtą merginą susirado socialiniame tinkle „Facebook“, ji buvo pasivadinusi (duomenys neskelbtini), informacijos jos profilyje daug nebuvo. Pažiūrėjusi jos profilio nuotrauką atpažino, kad tai ta pati mergina, kuri buvo atėjusi išsikeisti čekį. Po kurio laiko jos socialiniame tinkle neberado, turbūt todėl, kad panaikino anketą. Įvedus jos profilio pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“ į socialinio tinklo „Facebook“ paieškos langelį, matė daug informacijos apie tai, kad ji dirbdama aukle asmenis padarydavo nuostolius, palikdavo vaikus, pavogdavo vertingus daiktus. (2 t., b. l. 175-176)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. M. neatpažino E. K., tik nurodė, jog nuotraukoje Nr. 3 (E. K.) yra labai panaši į merginą, kuri buvo atėjusi išgryninti vogtą kuponą. (2 t., b. l. 179-184)

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai įvykdžius vagystes E. K. pasitvirtino, t. y. dėl vienos nusikalstamas veikos ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, įvykdžius nedidelės vertės svetimo turto vagystes. Kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino, jog sumąstė užsidirbti pinigų, todėl taip pasielgė. Kaltinamosios kaltę pagrindžia ir kita bylos medžiaga (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir kt.), todėl teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Nustatyta, kad kaltinamoji suvokė, kad pagrobė jai nepriklausantį, tai yra svetimą turtą, kad tokiais savo veiksmais padarys turtinę žalą A. B., M. K., Ž. L. ir to norėjo. Atsižvelgiant į pagrobtojo turto vertę, kuri iš A. B. yra 196,25 Eur, tai yra didesnė negu 5 MGL (veikos padarymo metu 1 MGL –37,66 Eur) dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš M. K. E. K. pagrobė turto 139 Eur vertės, iš Ž. L. – 138 Eur vertės, t. y. didesnės negu 3 MGL (veikos padarymo metu 1 MGL –37,66 Eur), tačiau mažesnės negu 5 MGL, todėl E. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Be to, kaltinamosios E. K. veikos jos prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, banko sąskaitų išrašais ir kt.) yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi E. K. apgaule, turėdama tyčia įgyti svetimą turtą, tai yra neketindama parduoti vaikišką vežimėlią ir jo neturėdama, suklaidindama I. P., E. K., savo naudai įgijo svetimą turtą – I. P.pinigus - 331 Eur, E. K. pinigus - 350 Eur.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina ir į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 90 straipsnis).

Kaltinamoji E. K., būdama nepilnametė, padarė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, ir du baudžiamuosius nusižengimus, veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų. E. K. yra teista už svetimo turto įgijimą apgaulės būdu, ne kartą bausta už tokio pat pobūdžio neteisėtas veikas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis analogiškus administracinius nusižengimus daro ir šiuo metu. Be to, šiuo metu jos atžvilgiu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai padarytų analogiško pobūdžio veikų. Kaltinamoji nesigaili padariusi nusikalstamas veikas, savo poelgio nevertina kritiškai ir išvadų nedaro, dirba, bet civiliniams ieškovams padarytų žalų neatlygino, jų neatsiprašė.

Įvertinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama nepilnametė, kitas aplinkybes, paminėtas aukščiau, siekiant sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – areštas.

Kaltinamosios E. K. asmenybė, jos gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytų veikų pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu, atsižvelgiant į kaltinamosios jauną amžių, apsaugoti jos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jai realią laisvės atėmimo bausmę, E. K. negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti padarytas žalas, taip būtų pažeisti civilinių ieškovų interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas ir jai, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nuosprendžiu konstatuotos padarytos trys nusikalstamos veikos ir du baudžiamieji nusižengimai, todėl bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu bei nustatytoji bausmė bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-09 nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2018-08-30) paskirta bausme, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimą. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal 2018-08-09 nuosprendį.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 146-147; 2 t., b. l. 51-52), naikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 139 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 129). Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. P. pateikė 331 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 174). Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. L. pateikė 138 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 80). Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 350 Eur turtininės ir 100 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo (1 t., b. l. 35-39). Tarp kaltinamosios nusikalstamos veikos ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkinamas visa apimtimi.

E. K. pateiktame civiliniame iškinyje nurodoma, kad neturtinę žalą sudaro, dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, atsiradę nepatogumai šeimoje, t. y. konfliktinių situacijų su sutuoktiniu, ji patyrė akivaizdžių išgyvenimų, dėl ko jos psichologinė būsena kėlė grėsmę priešlaikiniam gimdymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios E. K. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji (civilinė ieškovė) E. K. galėjo patirti pergyvenimą dėl prarastų pinigų, stresą, nepatogumus, dėl ko galėjo pablogėti jos pcihologinė būsena, atsirasti grėsmė įsčiose esančiam vaisiui. Tačiau, teismas pažymi, nukentėjusioji nepateikė teismui jokių medicinos dokumentų išrašų.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-26 nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004-02-18 nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad kaltinamoji E. K. veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, civilinės ieškovės E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies – 50 Eur sumai.

Taip pat, vertinant E. K. civilinį iškinį dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo lėšų pervedimo dienos kaltinamajai priteisimo, teismas pažymi, kad BPK 109 straipsnio prasme baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, taip pat neturtinė žala ir gali būti negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateiktas turtinės žalos apibrėžimas ją įvardija kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Sutinkamai su teismų praktika atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti priežastiniame ryšyje su nusikalstama veika. Tuo tarpu nukentėjusiosios reikalaujamos palūkanos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamosios E. K. nusikalstama veika.

CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji kaltinamosios atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jos civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą civilinės ieškovės E. K. reikalavimas priteisti iš kaltinamosios E. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo lėšų pervedimo dienos iki visiško lėšų grąžinimo dienos netenkinamas.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 2140 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 145).

Vertindamas A. B. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu iš dalies: nors A. B. pareiškė 2140 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, kad į šią sumą įeina žmonos negautos pajamos – 2000 Eur, nes kaltinamoji paliko vienus vaikus namie, dėl ko buvo patirtas stresas, todėl žmona paėmė neapmokamas atostogas ir keturis mėnesius buvo su vaikais, tačiau teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta žala, kurią sudaro tiesioginė turtinė žala ir materialiniai nuostoliai, t. y. gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013). Tiek iš civilinio ieškinio, tiek iš nukentėjusiojo paaiškinimų teisme nustatyta, kad nukentėjusiojo 2000 Eur patirta žala nėra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios E. K. nusikalstama veika – turto pagrobimu, dėl ko šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Taip pat, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad į šią sumą įeina spynos keitimas, t. y. 30 Eur, tačiau teismas pažymi, kad jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų (kvitų, PVM sąskaitų-faktūrų ir pan.) nukentėjusysis teismui nepateikė. Taip pat, į šią sumą įeina iš buto pagrobti 110 Eur. Civilinis ieškovas A. B. šią žalą patyrė būtent dėl kaltinamosios E. K. neteisėtų veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios E. K. 110 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas neturinę 5000 Eur žalą grindžia patirtu stresu, kad vaikai buvo palikti vieni, jie visą dieną buvo nevalgę, šį įvykį prisimins visą savo gyvenimą. Vertindamas šį reikalavimą, teismas pripažįsta jį nepagrįstu, kadangi patirta neturtinė žala turi kilti dėl nusikalstamos veikos, esant priežastyniam ryšiui, tačiau šiuo atveju priežastinio ryšio tarp patirtos neturtinės žalos ir kaltinamosios nusikalstamos veikos nėra.

Civiliniam ieškovui A. B. išaiškintina, kad jis turi teisę civilinį ieškinį dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos priteisimo pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Rankų pėdsakai, biologiniai pėdsakai, esantys vokuose, baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 109, 110; 2 t., b. l. 71); paketas, kuriame įdėtos pora kojinių, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (1 t., b. l. 107-108), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Skaitmeninės laikmenos (4 vnt. CD), pateiktos teismui kartu su byla, esančios 3-čiojo tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir jai skirti 20 (dvidešimties) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl I. P. turto įgijimo agaulės būdu) ir jai skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl E. K. turto įgijimo agaulės būdu) ir jai skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir jai skirti 20 (dvidešimties) parų areštą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jai skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės vykdymą E. K. atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 07.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2018-08-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš E. K.:

- M. K. naudai 139 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių eurų) turtinės žalos atlyginimo;

- I. P. naudai 331 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos atlyginimo;

- E. K. naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

- Ž. L. naudai 138 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų) turtinės žalos atlyginimo;

- A. B. naudai 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rankų pėdsakus, biologinius pėdsakus, esančius vokuose, baudžiamojoje byloje; paketą, kuriame įdėtos pora kojinių, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; skaitmenines laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė