- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- I-1959-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00222-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- D. B.
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei V. V.
-viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) dėl sprendimų panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi su skundu (T I b. l. 1-5) prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. VSAT vado gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE 1636; 2) grąžinti į darbą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) pakeisti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų į švelnesnę – papeikimą; 5) priteisti atstovavimo išlaidas.
2. Skunde dėl nušalinimo nuo pareigų pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. D. B. 2018 m. gruodžio 14 d. atleistas iš Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasieniečio pareigų, už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., 29 str. 6 d. 10 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3, 2.5 ir 9.3 p., Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų tarnybos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 62.1, 62.10, 250.1, 250.2, 250.4, 251.1 pp., Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto tarnybos vado 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-296 „Dėl pareigybių aprašymo patvirtinimo“, 6.2 p. reikalavimų pažeidimus.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas mano, kad įsakymas yra neteisingas, nes paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų akivaizdžiai per griežta, neproporcinga, tarnybinio patikrinimo išvada neteisėta. Skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi būti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai - asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne.
2.3. Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja pačios griežčiausios tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš pareigų - skyrimo sąlygas. Kaip ne kartą nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies esmė - draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš valstybės tarnybos, nesant šioje teisės normoje numatytų sąlygų. Ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę. Atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nustačius, jog valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, parenkant tarnybinę nuobaudą turi būti įvertintos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Ne kiekvienas teisei bei moralei priešingas valstybės tarnautojo veiksmas lemia pažeidimo pripažinimą šiurkščiu, įgalinančiu darbdavį atsisakyti tokio tarnautojo paslaugų. Įstatymų leidėjas nėra numatęs, jog už šiurkštų tarnybinį nusižengimą imperatyviai skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, ir apskritai nėra imperatyvo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo padarius tarnybinį nusižengimą. Vadinasi, prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų
2.4. VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1694 redakcija), skirtingai nuo šios dalies 4 punkto, nėra pateikti šiurkščių pažeidimų apibūdinimai, t. y. nėra nustatyti kriterijai, kuriuos taikant galima pripažinti tarnybinį nusižengimą šiurkščiu. Todėl, tikrinant VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 8 punkto taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, turi būti patikrinta, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai VTĮ 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto taikymo požiūriu gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai (žr. 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-283/2011; 2010 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-771/2010). Tam, kad Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis byloje Nr. A-756-825-14). Tam, kad Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementai, t. y. įstatymu ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartis A-756-825-14). Įstaigos vadovas priėmė sprendimą skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, konstatavęs šiurkštų pažeidimą, nenustatęs šiurkštumo elementų.
2.5. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, yra būtina sudaryti komisiją pažeidimui ištirti. Komisija nebuvo sudaryta. Atsakovas tarnybinio nusižengimo išvados tinkamai nemotyvavo: joje atkartotos teisės aktų nuostatos bei pateikta minimali informacija apie tarnybinio nusižengimo esmę. Išvados turinys patvirtina tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo iš esmės įsigilinta į konkrečias faktines aplinkybes. Tai yra nebuvo įsigilinta į priežastis, nulėmusias tarnybinio nusižengimo faktą. Išvadoje nenurodyta, jog dėl D. B. veiksmų būtų kilusių neigiamų tiesioginių pasekmių, kaip organizacijos veiklos sutrikimai, nuostoliai, žala, įstaigos įvaizdžio sumažėjimas ir panašiai.
2.6. Išvadoje nurodyta, kad kertantys sieną asmenys buvo tinkamai aptarnauti dirbusios pareiškėjo kolegės J. M.. Be to, sieną kirtusių asmenų nebuvo daug. Kaip teigia atsakovas 6 (šeši). Pabrėžtina tai, kad dėl pareiškėjo užsnūdimo nebuvo gauti, kirtusių sieną asmenų pareiškimai dėl netinkamo aptarnavimo ar dėl pareiškėjo konkrečių veiksmų. Pabrėžtina tai, kad langelio anga pro kurią buvo pateikti asmenų dokumentai, yra pakankamai maža. Norint pamatyti patalpos vidų, būtina pasilenkti ir aktyviai nepertraukiamai tyrinėti vidaus plinką. Vaizdo kameros tokių galimų asmenų veiksmų neužfiksavo. Be to, stiklas yra tonuotas, ko pasėkoje matymas vidaus aplinkos yra neįmanomas. Dėstomos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo užsnūdimas nesumenkino organizacijos įvaizdžio, nes sieną kirtę asmenys, pareiškėjo negalėjo pastebėti. Išvadoje tik apsiribota teiginiu, jog kertantys valstybės sieną turėjo galimybę matyti, bet tai nereiškia, kad matė. Todėl kirtę sieną asmenys, neigiamo įspūdžio apie VSAT pareigūnų darbą susidaryti negalėjo. Išvadoje tik deklaratyviai, abstrakčiai konstatuota apie tariamas pasekmes, bet ne konkrečias pasekmes. Taigi, išvada neatitinka suformuotų teismo reikalavimų, kurie nurodo, jog būtina ištirti dėl tarnybinio nusižengimo kilusias pasekmes.
2.7. Išvadoje nurodyta, kad dėl pareiškėjo užsnūdimo neužtikrinta tinkamo valstybės sienos kertančių asmenų ir transporto priemonių kontrolė bei tinkamas stebėjimas. Pabrėžtina tai, kad šis deklaratyvus ir abstraktus teiginys nepagrįstas faktais, kurie patvirtintų, jog dėl kontrolės ir stebėsenos nebuvimo būtų kilę neigiami konkretūs padariniai, tokie kaip sienos kirtimo reikalavimų pažeidimai ir panašiai. Tai patvirtina, jog išvadoje ir šiuo aspektu nenustatytos neigiamos pasekmės.
2.8. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gilintasi į priežastis, sukėlusias pareiškėjo laikiną apsnūdimą. Pabrėžtina tai, kad pareiškėjas užsnūdo dėl to, kad dienos metu sunkiai dirbo tėvų ūkyje, be to vykdė malkų paruošimo darbus. Taigi, pareiškėjas garbingai padėjo savo tėvams, su kuriais kartu gyvena. Akivaizdu tai, kad pareiškėjo užsnūdimas buvo nulemtas natūralios organizmo reakcijos — nuovargio dėl ilgalaikio ir sunkaus fizinio darbo. Pabrėžtina tai, kad pareiškėjas negalėjo tuo metu savo valios pastangomis suvaldyti trumpalaikės mieguistos būsenos.
2.9. Atsakovas minėtoje išvadoje abstrakčiai sprendė klausimą dėl pareiškėjo kaltės pobūdžio. Pareiškėjas charekterizuojamas teigiamai, yra nepriekaištingos reputacijos, pagal asmenines savybes gali atlikti pasieniečio pareigas. Tai nebuvo įvertinta išvadoje. Įsakyme konstatuota tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas, priimdamas įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, vadovavosi LR Vidaus tarnybos statuto 33 str. ld., 2 d. 6 p., 62 str. 1 d. 13 p., 69 str. Tačiau nenurodė konkretaus LR Vidaus tarnybos statuto 33 str. 3 dalies punkto. Pabrėžtina tai, kad LR Vidaus tarnybos statuto 33 str. 3 dalies 1-9 punktuose yra aiškiai konkretizuota už ką gali būti skiriama tarnybinė nuobauda — atleidimas iš vidaus tarnybos. Konkretaus 33 str. 3 dalies punkto nenurodymas, suponuoja išvadą, jog įsakymas teisiškai nepagrįstas. Iš to seka išvada, kad įsakymas ir neteisėtas.
2.10. Teismų praktikoje pareigūnui, kuris tarnybos metu miegojo tarnybiniame automobilyje, buvo sušvelninta paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas į papeikimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016, kitose bylose).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime atsakovas VSAT su skundu nesutiko, rėmėsi šiais argumentais:
3.1. Vidaus tarnybos pareigūnų atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas). Statuto 33 straipsnio 12 d. nurodyta, kad tarnybinių patikrinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo pareigūnams tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-308 yra patvirtinęs Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7 p. nurodoma, kada pradedamas tarnybinis patikrinimas. Patikrinimas pradėtas tinkamu pagrindu, procedūra nebuvo pažeista.
3.2. 2018 m. gruodžio 13 d. baigus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasieniečio D. B. tarnybos vykdymo Nr. 21-27-134VR (toliau - Išvada). Minėtoje Išvadoje nurodoma, jog remiantis Padvarionių pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybiniame žiniaraštyje Nr. 20181004- 2/3 nurodyta informacija, pareiškėjas D. B. 2018-10-05 nuo 04.00 vai. iki 06.00 vai. tarnybą vykdė darbo vietose Nr. 10, 11 (Išvykstančių lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimas). Atlikus tyrimo metu surinktų duomenų (Medininkų PKP vaizdo stebėjimo sistemos registro archyvo įrašus, paties pareiškėjo paaiškinimą, kartu tarnybą vykdžiusios pareigūnės paaiškinimą) analizę, Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas D. B. 2018 m. spalio 5 d. laikotarpiu nuo 04.15 vai. Iki 04.32 val. (17 min.) ir nuo 04.42 vai. iki 05.15 val. (33 min.) miegojo (iš užduočiai skirtų 2 vai. miegojo beveik pusę laiko - 40 min.), t. y savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą ir nurodytu laikotarpiu nevykdė jam paskirtos tarnybinės užduoties - darbo vietose Nr. 10 ir 11 neatliko išvykstančiųjų lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimo. Tokiais savo sąmoningais veiksmais (neveikimu) pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą.
3.3. Išvadoje yra konstatuota, kad draudimas miegoti, savavališkai nutraukti tarnybinės užduoties vykdymą ir pareiga tinkamai ir laiku vykdyti tarnybines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būti pavyzdingu pareigūnu ir kt. yra labai aiškiai įvardinta pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentavusiuose teisės aktuose, konkrečiai: pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2018-06-25 įsakymu Nr. 4-296 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 4 p. nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo specialiosios veiklos srities - valstybės sienos apsaugos funkcijas. Viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojų vykdomų funkcijų yra asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimų atlikimas (6.2 p.). Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Sienos kontrolės nuostatai), 62 p. yra išvardijami draudimai pasienio sargybos pareigūnams, iš kurių 62.1 p. draudžia savavališkai nutraukti ar pakeisti tarnybinės užduoties vykdymo tvarką, o 62.10 p. draudžia miegoti. Sienos kontrolės nuostatai, be kita ko, reglamentuoja kaip privalo būti vykdomas patikrinimas kertant sieną autokelių pasienio kontrolės punktuose, o būtent pareigūnas (-ai), vykdantis užduotį „Dokumentų tikrinimas“, privalo: Šengeno teisyno nustatyta tvarka visus asmenis patikrinti minimaliai, siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę (250.1 p.); Šengeno teisyno nustatyta tvarka nuodugniai patikrinti trečiųjų šalių piliečius (250.2 p.); priimti sprendimą dėl vykimo per valstybės sieną teisėtumo, apie sprendimą neįleisti, asmeniui atvykti ar išvykti, apie aptiktą pagal duomenų bazes ir registrus paieškomą asmenį, transporto priemonę, daiktą ar suklastotą, negaliojantį, netinkamą vykimui per valstybės sieną kelionės dokumentą pranešti pasienio tikrinimo posto pamainos vyresniajam (250.4 p.). Pareigūnas (-ai), vykdantis užduotį „Autotransporto priemonių tikrinimas“, privalo patikrinti, ar autotransporto priemonės tipas, modelis, spalva, valstybinis numerio ženklas atitinka nurodytus registracijos dokumentuose (251.1 p.) ir apžiūrėti transporto priemonę, ypatingą dėmesį skirti vietoms, kur gali būti pasislėpę asmenys (251.4 p.). Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Valstybės tarnybos įstatymas) 15 str. nustato valstybės tarnautojo pareigas, o būtent laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (15 str. 1 d. 1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (15 str. 1 d. 4 p.) bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (15 str. 1 d. 6 p.). Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, tuo didindamas visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais. Vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 p.); vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (2.5 p.). Vadovaudamasis pavyzdingumo principu, valstybės tarnautojas privalo savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3 p.). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodeksas, patvirtintas VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau - VSAT pareigūnų etikos kodeksas), reglamentuoja VSAT pareigūnų veiklos ,ir elgesio principus, siekiant užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų įgyvendinimą VSAT, geresnius tarnybos rezultatus bei formuoti teigiamą VSAT įvaizdį. VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą (17.1 p.).
3.4. Kaip nurodoma Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas D. B. neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis - miegojo). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo laikiną apsnūdimą įtakojo natūrali organizmo reakcija į ilgalaikį ir sunkų fizinį darbą ir kad šio apsnūdimo pareiškėjas negalėjo savo valios pastangomis suvaldyti yra niekinė ir negali būti traktuojama kaip aplinkybe nepriklausančia nuo pareiškėjo valios bei eliminuojančia jo kaltę. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios. Šiuo atveju pareiškėjas buvo susipažinęs su tarnybos grafiku prieš dvi savaites, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepasirūpino adekvačiu poilsio laiku ir į tarnybą atėjo pavargęs, adekvatus poilsio laiko susiplanavimas pilnai priklausė nuo pareiškėjo valios, t. y. pareiškėjas minėtus ūkio darbus galėjo susiplanuoti taip, kad būtų išvengta nuovargio ir jo sukeltų padarinių – užmigimo.
3.5. Pareiškėjas dėl savo patirties ir užimamų pareigų turėjo galimybę suprasti ir adekvačiai vertinti tai, kad miegodamas tarnybos metu (tuo labiau tarptautiniame Medininkų PKP, per kurį nuolat vyksta didelis srautas žmonių) nevykdo tarnybos funkcijų bei įvertinti savo veiksmų pasekmes tarnybos eigai ir rezultatams, (asmenys, kertantys valstybės sieną, priėję prie langelio matė pareigūno D. B. miegojimo faktą) ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Taigi Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia
3.6. Išvadoje pažymima, kad dėl pareiškėjo neveikimo (miegojimo) tiriamuoju laikotarpiu susilpnėjo Medininkų PKP pamainos asmeninė sudėtis, kadangi D. B. vykdytinas funkcijas buvo priversta vykdyti jo kolegė, o taip pat toks pareiškėjo elgesys - miegojimas matomoje tarnybos vietoje, galėjo paskatinti susidaryti neigiamą nuomonę apie VSAT pareigūnų darbą. Kadangi buvo užmigęs tamsiu paros metu, kai buvo naudojamas apšvietimas patalpoje, kertantys sieną asmenys galėjo matyti miegantį pareiškėją.
3.7. Pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimams, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Nėra svarbu nustatyti ir įvardinti dėl pareiškėjo laikino užsnūdimo kilusį žalos dydį (kiek valstybės sieną kirtusių asmenų ir autotransporto priemonių buvo netinkamai patikrinta, ar kokia žala buvo padaryta VSAT įvaizdžiui, pan.), todėl pareiškėjo reikalavimas pripažinti Išvadą neteisėtą tuo pagrindu, kad joje nėra nurodytos kilusios tiesioginės neigiamos pasekmės, laikytinas teisiškai nereikšmingu.
3.8. Šiuo atveju konkretaus Statuto straipsnio neįrašymas VSAT vado 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. TE-1636 preambulėje negali būti traktuojamas kaip pagrindas minėtą įsakymą pripažinti visiškai nemotyvuotu ir dėl to jį panaikinti, kadangi iš pačio įsakymo bei jo priedo - tarnybinio patikrinimo išvados turinio yra aišku už kokius nusižengimus ir kokia tarnybinė nuobauda pareiškėjui yra skiriama.
3.9. Vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 33 str. 1 d. išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Statuto 33 str. 2 d. 1-6 p. išvardytų tarnybinių nuobaudų. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.
3.10. Viena iš esminių VSAT funkcijų yra valstybės sienos apsauga bei jos kirtimo kontrolė. VSAT pareigūnai yra atsakingi, kad būtų laikomasi nustatytų valstybės sienos kirtimo reikalavimų ir į valstybės teritoriją nepatektų nepraėję patikros ir/ar keliantys grėsmę valstybės ir visos Europos Sąjungos (toliau - ES) saugumui asmenys, taip pat asmenys, neturintys teisėto leidimo būti valstybės teritorijoje ar keliauti per ją tranzitu - visa tai ypač aktualu atsižvelgiant į jautrią šių dienų geopolitinę situaciją. Be to, VSAT pareigūnai užtikrina, kad į valstybės teritoriją, kartu ir į ES teritoriją, nepatektų akcizais neapmokestintos ar kitos draudžiamos įvežti prekės ir/ar daiktai. Akivaizdu, kad VSAT pareigūnai privalo nuolat būti budrūs, pasiruošę atlikti pareigas, o aplaidus tarnybinių pareigų vykdymas, juolab miegojimas tarnybos metu, kai funkcijos visiškai nevykdomos, neužtikrina VSAT iškeltų veiklos tikslų tinkamo įgyvendinimo.
3.11. Nurodo, kad padažnėjo atvejų, kuomet pareigūnai randami miegantys tarnybos metu. VSAT vadovybė ne kartą akcentavo, kad toks pareigūnų elgesys yra nesuderinamas su valstybės tarnyba ir negali būti toleruojamas. Vadovybės pozicija ne kartą buvo perduota susirinkimų metu, skelbta VSAT uždaroje intenetinėje erdvėje (intranete). Miegantis tarnybos vietoje pareigūnas gali būti nufotografuotas sieną kertančių asmenų, kurios vėliau gali būti išplatintos internete. Tokiu atveju būtų diskredituotas ne tik VSAT bei valstybės tarnybos įvaizdis, tai paliestų ir visos valstybės įvaizdį bei jos kompetenciją užtikrinti tinkamą ES išorinės sienos apsaugą.
3.12. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertintinas kaip šiurkštus, keliantis didesnį pavojingumą tarnybos drausmės užtikrinimui ir pareiškėjo vienos iš svarbiausių pareigų - vykdyti asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus - vykdymui, nes pareiškėjas šiukščiai pažeidė keletą pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių jo tarnybą reikalavimų, tam tikrą laiką nevykdė vienos svarbiausių savo pareigų. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais, pareiškėjo tyčiniai veiksmai darė neigiamą poveikį valstybės tarnybos bei VSAT reputacijai ir prestižui
3.13. Vienas iš tarnybinės atsakomybės tikslų yra be kita ko tarnybos pažeidimų prevencija. Atkreiptinas dėmesys, kad VSAT nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2018 m. gruodžio mėn. nustatyta virš 20 netinkamos tarnybos atvejų (pareigūnų) susijusių su galimu pareigūnų miegojimu. Pažeidimus padariusiems pareigūnams, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimu metu nustatytas aplinkybes, buvo skiriamos švelnesnės tarnybinės nuobaudos - pastabos, papeikimai, griežti papeikimai. Visgi tokiu atvejų nesumažėjo, todėl nuspręsta taikyti griežtesnę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
3.14. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino, kad pareiškėjo kaltė kyla iš to, kad tinkamai nepasiruošė tarnybai. Jeigu jautė, kad dėl nuovargio negali atlikti pareigų, turėjo informuoti vadą. Taip pat paaiškino, kad kitais atvejais pareigūnams už miegojimą tarnybos metu būdavo taikomos švelnesnes nuobaudas, bet mano, kad jos tikslų nepasiekė, nes pažeidimų nemažėjo. Atvejų, kad pakartotinai tas pats asmuo būtų padaręs pažeidimą, nežino. Paaiškino, kad pareiškėjui konkretus Statuto 33 straipsnyje nurodytas pagrindas atleisti iš pareigų buvo pareigūno vardo diskreditavimas. Nors konkrečiai nei skundžiamame įsakyme, nei Išvadoje nenurodyta, iš konteksto pareiškėjas galėjo suvokti pažeidimo esmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. B. ėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasieniečio pareigas. 2018 m. lapkričio 15 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos vadas G. K. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 157-9092 „Dėl netinkamo tarnybos vykdymo Medininkų pasienio kontrolės punkte“, kuriame nurodyta, kad 2018-10-05 nuo 04.15 iki 04.33 vai. ir nuo 04.42 iki 05.15 val. pareigūnas D. B. dirbdamas darbo vietose Nr. 10, 11 neatlieka funkcijų (galimai miega) (b l. 38, 39).
6. Pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 43) pareiškėjui įteiktas 2018 m. lapkričio 25 d. Šiame pranešime nurodyta, kad yra duomenų, kad pareiškėjas miegojo tarnybos metu. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b. l. 47). Paaiškinime nurodė, kad pripažįsta, kad 2018 m. spalio 5 d. nuo 4 val. 15 min. iki 4 val. 33 min. , taip pat nuo 4 val. 42 min. iki 5 val. 15 min. buvo užsnūdęs. Nurodė, kad labai gailisi dėl to. Paaiškino, kad tai įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus – spalio 3 d. dirbo dieninėje pamainoje, grįžo namo tik 22 val. Spalio 4 d. padėjo tėvams ūkyje, todėl nespėjo tinkamai pailsėti iki spalio 4-5 d. pamainos. Per sieną vystančių transporto priemonių srautas nebuvo didelis, todėl paryčiais užsnūdo. Papildomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą įteiktas pareiškėjui 2018 m. gruodžio 5 d.
7. 2018 m. gruodžio 13 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (toliau – Išvada) (b. l. 8-14) nurodyta, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasienietis D. B. pagal 2018 m. spalio 4 d. Padvarionių pasienio užkardos pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį Nr. 20181004-2/3 2018-10-05 nuo 04.00 vai. iki 06.00 val. tarnybą vykdė darbo vietose Nr. 10, 11 (Išvykstančių lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimas). Taip pat nurodyta, kad peržiūrėjus Medininkų PKP vaizdo stebėjimo sistemos registro archyvo įrašus nustatyta, kad 2018-10-04 apie 04.04 val. į darbo vietą Nr. 10,11 ateina pareigūnas D. B.. Apie 04.06 vai. pareigūnas atsisėdęs į savo darbo vietą iš karto pradeda snūduriuoti - sėdi ranka pasirėmęs galvą, retkartėmis atmerkia akis, pasižvalgo. Apie 04.08 val. pareigūnas pakeičia kėdę, atsilošia kėdėje ir užsimerkęs vėl snūduriuoja. Apie 04.13 vai. pareigūnas pakalba telefonu, tačiau po pokalbio vėl užsimerkia ir bando užmigti. Laikotarpiu nuo 04.15 val. iki 04.32 val. (17 min.) pareigūnas D. B. miega (pabrėžtina, kad pareigūnas visiškai nereaguoja į aplinką ir pabunda, kai šalia jo dirbanti pareigūnė J. M., prieš išeidama iš darbo vietos, paliesdama pareigūną jį pažadina). Laikotarpiu nuo 04.42 val. iki 05.15 val. (33 min.) pareigūnas D. B. vėl miega. Akcentuotina, kad nuo 04.48 val. tuo metu šalia dirbanti pareigūnė J. M. prieina prie D. B. darbo vietos ir pro jo langelį paima vykstančių per valstybės sieną asmenų dokumentus, įveda duomenis į VSATIS, po ko grąžina dokumentus asmenims, t.y. pareigūnė geranoriškai už pareigūną D. B. atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, patikrinimus, o pastarasis tuo metu miega. Vaizdo įrašu bei VSATIS pagalba nustatyta, kad per minėtą laikotarpį pareigūnė J. M. už D. B. patikrino 6 asmenis, kertančius valstybės sieną bei jų transporto priemones.
8. Išvadoje atkreiptas dėmesys, kad priėję prie langelio valstybės sieną kertantys asmenys matė pareigūno D. B. miegojimo faktą (pvz. apie 04.48 val ir 05.02 val. aiškiai matosi, kaip prie langelio priėję asmenys paduoda savo dokumentus pareigūnei J. M. ir stovi tol, kol pastaroji neįveda jų duomenų į VSATIS ir grąžina jiems dokumentus. Daroma išvada, kad šie asmenys aiškiai matė, kaip pareigūnas D. B., VSAT pareigūnas, turintis atitinkamus įgaliojimus ir pareigūno statusą, nevykdo jam paskirtų tarnybinių funkcijų, o miega. Pabrėžiama, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 5 d. apie 04.04 val. praktiškai iš karto atėjęs į darbo vietą Nr. 10, 11 (Išvykstančių lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimas) pradėjo snausti. Taip pat pareigūnas 2018-10-05 nuo 04.00 val. iki 06.00 val. privalėdamas tarnybą vykdyti minėtose darbo vietose, iš dviejų, šioje darbo vietoje jam paskirtų valandų, tik 44 min. tinkamai atliko jam pavestas užduotis.
9. Išvadoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymuose bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau - Statutas) įtvirtintos nuostatos, jog valstybės tarnautojai, ypač statutiniai, vykdo svarbias valstybės pavestas funkcijas ir jiems yra suteikti ypatingi įgaliojimai, todėl valstybė bei visuomenė kelia jiems aukštesnius profesinius bei moralinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių iš VSAT pareigūnų yra reikalaujama ypatingo drausmingumo ir pareigingumo.
10. Išvadoje konstatuota, kad tuo metu, kai miegojo D. B. nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą ir nevykdė jam priskirtų tiesioginių funkcijų - neinformavęs ir nederinęs savo veiksmų su Medininkų PKP pasienio tikrinimo posto pamakos vyresniuoju, savavališkai nutraukė tarnybinės užduoties vykdymo eigą, miegojo, tokiais savo sąmoningais veiksmais pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o dėl tokio pareigūno neveikimo tiriamuoju laikotarpiu susilpnėjo Medininkų PKP pamainos asmeninė sudėtis — D. B. vykdytinas funkcijas buvo priversta vykdyti jo kolegė, dėl to nebuvo galimybių užtikrinti iš anksto planuotą, tinkamą valstybės sienos kertančių asmenų ir transporto priemonių kontrolę bei tinkamai stebėti aplinką. Taip pat pabrėžta, kad Medininkų PKP yra tarptautinis punktas, per kurį nuolat vyksta didelis srautas žmonių ir asmenys, kertantys valstybės sieną, priėję prie langelio turėjo galimybę matyti pareigūno D. B. miegojimo faktą ir susidaryti neigiamą įspūdį apie VSAT pareigūnų darbą. Todėl padaryta išvada, kad tokiais savo veiksmais pareigūnas D. B. šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p., 29 str. 6 d. 10 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, 2.3, 2.5 ir 9.3 papunkčių, Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31d. įsakymu Nr. 4-116 „Dėl Sienos kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 62.1, 62.10, 250.1, 250.2, 250.4 ir 251.1 papunkčių, Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pasieniečio pareigybės aprašymo, patvirtinto VSAT vado 2018 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-296 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.2 papunkčio reikalavimus.
11. Išvadoje konstatuota, kad nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareigūnas D. B. neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis (tiesioginė aplaidaus elgesio (neveikimo) priežastis - miegojo).
12. Parenkant siūlomą nuobaudą, Išvadoje remtasi tuo, kad drausminė atsakomybė turi būti taikoma individualiai, turint tikslą ne tik nubausti pažeidėją, bet ir daryti įtaką jo ir bendradarbių elgesiui. Drausminės atsakomybės taikymas turi svarbią reikšmę ir kolektyvui, nes kiti darbuotojai mato, jog su drausmės pažeidėjais kolektyve nesitaikstoma ir panašaus pobūdžio nusižengimai gali būti analogiškai įvertinti. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad VSAT ne kartą komunikuota apie miegojimo tarnybos metu daromą žalą, o toks pareigūno D. B. atitinkamų išvadų nedarymas bei nurodymų neklausimas, charakterizuoja neigiamą šio asmens požiūrį į pareigūno pareigą tinkamai ir efektyviai vykdyti jam pavestas tarnybines funkcijas ir indikuoja vieno iš esminių valstybės tarnab. L. utojų veiklos etikos principų - pavyzdingumo principo - sąmoningą nepaisymą.
Pareiškėjui 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymu skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų
13. Pareiškėjas ėjo Vilniaus pasienio rinkitinės Padavarionių pasienio užkardos pasieniečio pareigose (pareigybės aprašymas T I b. l. 89, 90). Byloje nekilo ginčo dėl objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės – šalys sutinka, kad pareiškėjas miegojo tarnybos metu 2018 m. spalio 5 d., kai buvo paskirtas į 10 ir 11 Medininkų pasienio kontrolės punkto darbo vietas, priskirtos funkcijos - išvykstančių lengvųjų autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų tikrinimas (darbo vietų instrukcijos – T I b. l. 94-97) nuo 4 val. 15 min. iki 4 val. 33 min. , taip pat nuo 4 val. 42 min. iki 5 val. 15 min ir tuo metu jam pavestų funkcijų neatliko ir kad pažeidė Išvadoje nurodytus teisės aktus. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas vaizdo įrašas (bylos skaitmeninis priedas), kuriame matyti, kad nurodytais laikotarpiais pareiškėjas miega. Ginčas kilo dėl pareiškėjo veikos kvalifikavimo – ar tarnybinis nusižengimas buvo pakankamai pavojingas ir šiurkštus bei dėl nuobaudos proporcingumo.
14. Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).
15. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
16. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas). Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 str. 2 d. (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Vidaus tarnybos statuto). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje.
17. Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 4 str. 2 d. nustatė, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo atskirų straipsnių nuostatos, tarp kitų, 29 str. 2, 5 ir 6 d. nuostatos, taikomos be išlygų. Šio įstatymo 29 str. 5 d. nustatyta šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka, 6 dalyje – išvardintas nebaigtinis šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar tarnybinis nusižengimas buvo šiurkštus.
18. Valstybės tarnybos įstatymo (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Kaip matosi iš Išvados teksto, VSAT rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktu, kuriame nurodyti “kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams“. Taigi šiame punkte nėra pateikta konkretaus šiurkštaus nusižengimo apibūdinimo, t. y. nėra nustatyti kriterijai, kuriuos taikant galima pripažinti tarnybinį nusižengimą šiurkščiu. Todėl, tikrinant VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taikant bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, turi būti patikrinta, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybiniai pažeidimai VTĮ 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto taikymo požiūriu gali būti traktuojami kaip šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai. Tam, kad Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti pareigų pažeidimai būtų pripažinti šiurkščiais tarnybiniais nusižengimais, yra būtina nustatyti, kad juose taip pat yra šiurkštumo elementų, t. y. įstatymų ypatingai saugomų vertybių pažeidimo elementai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį byloje Nr. A-756-825-14).
19. Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo matosi, kad pareiškėjas sąmoningai nesiekė užmigti, nesiruošė tarnybos laiko naudoti miegui, elgesys nebuvo nukreiptas tyčia nevykdyti pareigų ir tuo akivaizdžiai pažeisti įstatymo ypatingai saugomas svarbias vertybes. Svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjas užmigo tarnybos pabaigoje – likus apie 1,5 val. iki pamainos pabaigos (iš 10 valandų), t. y. veikiamas nuovargio, kurio nesugebėjo sukontroliuoti. Sutiktina su Išvada ta dalimi, kad pareiškėjas pažeidė teisę, netinkamai vykdė pareigas. Nors pareigūnas turi būti pavyzdingas, jam taikomi aukštesni elgesio standartai, ne kiekviena moralei ar teisei priešinga veika laikytina šiurkščiu pažeidimu (šiuo atveju tarnybiniu nusižengimu). Darytina išvada, kad pareiškėjo veika nebuvo sąmoningai nukreipta į įstatymo saugomų pagrindinių vertybių pažeidimą. Todėl pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas neturi šiurkštumo elementų.
20. Teismas sprendžia, kad Išvadoje neteisingai nustatyta D. B. kaltės forma. Pirma, pačioje Išvadoje nevienareikšmiškai vertinama D. B. kaltė – teigiama, kad užmigo dėl aplaidumo (Išvados 6 psl. trečioje pastraipoje), bet galiausiai padaryta išvada (7 psl.), kad veikė tyčia ir sąmoningai, nes suvokė, kad miegodamas funkcijų neatliks. Visgi reikėtų laikyti, kad pareiškėjo kaltė yra tame, kad tinkamai nepasiruošė tarnybai, ką iš esmės ir teismo posėdžio metu paaiškino VSAT atstovė. Tai reiškia, kad D. B. turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes (kad užmigs), bet manė, kad jų pavyks išvengti (nerūpestingumas). Vertintina ir tai, kad, kaip nurodoma į bylą pateiktoje charakteristikoje, pareiškėjui, trūksta patirties, be to, jis nusižengimo metu buvo jauno amžiaus (23 m.), todėl galėjo pritrūkti gyvenimiškos patirties numatant pasekmes. Taigi laikytina, kad veika padaryta dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Tai dar kartą rodo, kad sąmoningo siekio pažeisti svarbiausias įstatymo saugomas vertybes ir interesus nebuvo.
21. Vertinant pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumą, reikia atsižvelgti į tai, kad pažeidimo metu ir pažeidimo vietoje aplink buvo kolegos ir pamainos vadovas, kuriuo buvo paskirtas A. G. (T I b. l. 11). Pamainos vadovui pagal Sienos kontrolės nuostatų, patvirtintų VSAT vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116, 239 punktą pavesta atsakomybė už tikslų tarnybinės užduoties vykdymą, jam tarnybos metu pavaldžių pareigūnų drausmę. Todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, kad toks pažeidimas jų pagalba gali būti nesunkiai pataisomas – nutraukiant užsnūdimą ir pasekmių būtų išvengta. Todėl pagal elgesio esmę tokio pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu.
22. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad pareiškėjas iš karto, 2018 m. lapkričio 30 d. paaiškinime (TI b. l. 47) pripažino pažeidimą, gailėjosi dėl jo. Anksčiau dėl užmigimo tarnybos vietoje baustas nebuvo.
23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, spendžiant klausimą dėl darbo pareigų pažeidimo šiurkščiu reikia įvertinti ir kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje (žr. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-130-701/2019). Šiuo atveju atsakovė atsiliepime aiškiai nurodė, kad tai pirmas atvejis VSAT praktikoje, kai už tokį pažeidimą (užmigimą darbo vietoje) paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad kitais atvejais pareigūnams skirtos švelnesnės nuobaudos.
24. Kitas svarbus tarnybinės atsakomybės aspektas, dėl kurio kilo ginčas – pasekmės. Iš dalies sutiktina su atsakove, kad teisės pažeidimui (šiuo atveju tarnybiniam nusižengimui) konstatuoti pakanka formalios sudėties (nereikalaujančios pasekmių), visgi įstatymuose (tiek VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje, tiek Statuto 33 straipsnio 1 dalyje) įsakmiai reikalaujama, kad skiriant nuobaudą būtų atsižvelgiama į kilusias pasekmes. Išvadoje VSAT nurodo iš esmės dvejopo pobūdžio pasekmes – tarnybos diskreditavimą ir sienos apsaugos susilpnėjimą. Išvadoje nurodyta, kad dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sienos apsauga objektyviai susilpnėjo. Tačiau Išvadoje nėra nurodyta kritiškai svarbių, neatitaisomų pasekmių, kurios bent galėjo kilti dėl pareiškėjo užsnūdimo. Pagal išvados duomenis, kolegei J. M. taip pat pavesta atlikti pareigas tose pačiose darbo vietose 10, 11 (bei papildomai – 12). Tuo metu, kai pareiškėjas miegojo, minėtose darbo vietose buvo atarnauti vos 6 asmenys, jo kolegė tinkamai atliko 10, 11 darbo vietoms priskirtas pareigas. Taigi realių žalingų pasekmių šiuo požiūriu nekilo. Esant šalia dirbantiems kolegoms, pažeidimas nesunkiai galėjo būti nutrauktas. Be to, pajėgumų susilpnėjimas dėl pareigūno miego iš esmė yra tik grėsmė, kad gali kilti pasekmės, o ne pati pasekmė.
25. Dėl tarnybos diskreditavimo - Išvadoje nurodyta, kad per postą vykstantys asmenys galėjo matyti miegantį pareiškėją ir dėl to galėjo susidaryti neigiamą įspūdį apie sienos apsaugą ar pačią tarnybą. Tačiau toks Išvados teiginys iš esmės yra tik prielaida. Pareiškėjo elgesys galėjo sukelti tam tikrą grėsmę pasitikėjimu institucija, bet nėra duomenų, kad tokios grėsmės būtų realizavusios. Pirma, nėra aišku, ar kas matė pareiškėją miegantį; antra, nėra aišku ir tai, kokiu mastu sieną kertančių asmenų požiūriu pareigūno snaudimas neigiamai priimamas ir diskredituoja sienos apsaugą ar tarnybą; trečia, nėra duomenų apie tokio elgesio paviešinimą.
26. Išvadoje nuorodos į tai, kokią prevencinę reikšmę griežta nuobauda turi kolektyvui rodo, kad iš esmės apsisprendimas paskirti griežčiausią nuobaudą rėmėsi siekiu sudrausminti ne patį pažeidėją, o kolektyvą. Tai nėra teisinga pareiškėjo atžvilgiu. Tuo labiau, kad, kaip atsiliepime nurodė pats atsakovas, už tokius pažeidimus kitiems pareigūnams būdavo skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tuo tarpu, kodėl konkrečiai pareiškėjui už jo veiką buvo būtina taikyti griežčiausią nuobaudą, nėra pagrįsta. Išvadoje nėra pagrindžiama, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos. Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą.
27. Teismų praktikoje buvo laikytasi pozicijos, kad už panašų tarnybinį nusižengimą (miegojimą tarnybos metu) skirtas griežtas papeikimas yra aiškiai per griežta sankcija ir kad skirtinas papeikimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį byloje Nr. eA-788-520/2018).
28. Pažymėtina, kad nei Išvadoje, nei skundžiamame įsakyme nebuvo nurodyta konkretaus Statuto 33 straipsnio punkto, kuris aiškiai duotų suprasti kaip VSAT kvalifikavo pareiškėjo veiką ir kokiu konkrečiu pagrindu pareiškėjas buvo atleistas. Teismo posėdyje kaip pagrindą atleisti iš pareigų nurodė tarnybos diskreditavimą, tačiau toks vėlesnis paaiškinimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui. Išvadoje pateikta nuoroda į VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą, nors tarnybos diskreditavimas numatytas 1 punkte. Taigi pariškėjui nebuvo tinkamai atskleistas jo atleidimo pagrindas ir tai neabejotinai apsunkino pareiškėjo galimybes gintis. Vien tai, kad nėra konkretaus punkto negalima laikyti Išvados visiškai nemotyvuota, bet yra papildomas pagrindas pakeisti skirtą nuobaudą į švelnesnę.
29. Įvertinus prieš tai išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
31. Įvertinus 27 punkte nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, papeikimas laikomas proporcinga nuobauda. Nėra jokių bylos faktais pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad nubaudimo tikslai nebus pasiekti, jei pareiškėjui bus paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Todėl paskirta tarnybinė nuobauda keistina į papeikimą.
32. Dėl pareiškėjo argumento, kad tarnybiniam nusižengimui tirti turėjo būti sudaryta komisija pasakytina, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai buvo taikytas Vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas. Šis aprašas nenumato privalomo komisijos sudarymo tuo atveju, kai tiriamas tarnybinis nusižengimas, už- kurį gali būti paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovas laikėsi apraše nustatytų procedūrų.
33. Teismui padarius išvadą, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų yra keistina į papeikimą, konstatuojama, kad buvo padarytas Išvadoje nurodytas tarnybinis nusižengimas, o skundžiamas įsakymas keistinas – jo 1 punktas toje dalyje, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, laikant, kad yra skiriamas papeikimas.
34. Pripažinus, kad keičiama nuobauda atleisti iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, spręstina dėl pareiškėjo teisų gynimo būdų šiuo aspektu. Pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas grąžinamas į darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo dėl grąžinimo į darbą įsiteisėjimo. Taigi, pripažinus pareiškėjo atleidimą neteisėtu, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, jis grąžintinas į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Skundžiamo įsakymo 2 - 4 punktai naikintini kaip išvestiniai iš to, kad pareigūnas atleidžiamas.
35. Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2018 m. gruodžo 14 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2018 m. gruodžio 15 d. Pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas) 5.1 punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
36. Pagal į pateiktą pažymą (T I b. l. 73), pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis (2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais) sudaro 666,93 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. A1-629 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2018 metais patvirtinimo“ 1.1.1. punktą, 2018 metų metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 dienų darbo savaitei yra 20,9 darbo diena. Tai reiškia, kad vidutinis darbo dienos užmokestis dienos buvo 31,91 Eur (666,93 Eur/20,9 d.) neatskaičius mokesčių. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad po atleidimo iš darbo nedirbo. (T I b. l. 121). Nuo pareiškėjo atleidimo (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo praėjo 94 darbo dienos, todėl už šį laikotarpį priteistina 2999,54 Eur vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis po 31,91 Eur už kiekvieną sekančią darbo dieną iki sprendimo įvykdymo dienos.
37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, be kita ko, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Į bylą pareiškėjo atstovė pateikė įrodymus apie pareiškėjo patirtas 400,00 Eur išlaidas advokato pagalbai šioje byloje.
39. Atstovavimo išlaidoms taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 935,7 Eur x 2,5=2339,25 Eur), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. 400,00 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. TE 1636 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. B. ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą toje dalyje, kuria skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiant į tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Panaikinti įsakymo 2-4 punktus.
Grąžinti pareiškėją D. B. į darbą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos.
Priteisti pareiškėjui D. B. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą - 2999,54 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo paskelbimo (2019 m. gegužės 17 d.), taip pat po 31,91 Eur už kiekvieną darbo dieną po teismo sprendimo paskelbimo ii jo įvykdymo.
Priteisti pareiškėjo D. B. naudai iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.