Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinių teisės pažeidimų protokolas V. S. surašytas dėl to, kad jis, 2013 m. balandžio 27 d. 15.20 val. Prienų r. sav. kelio Strielčiai-Pociūnai 5,80-ajame kilometre vairavo Ž. S. priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad kelionės metu keleivė G. K., sėdėdama ant priekinės keleivio sėdynės, neiškristų iš jo vairuojamo automobilio, dėl to ši iškrito pro priekines keleivio dureles ant kelio ir buvo kliudyta V. S. vairuojamo automobilio, važiavusio atbuline eiga, G. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), apie eismo įvykį policijai nepranešė, bei nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė KET 9, 14,16, 19, 231.4 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 3 d. ir 124¹ str. 7 d.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė S. P. parodymus, kuriais jis pripažįsta vairavęs automobilį įvykio metu, nurodo, kad jie neva tai nenuoseklūs, nors nukentėjusioji G. K. dar atliekant ikiteisminį tyrimą nurodė, jog vairavo kažkoks S. (P.) ir būtent todėl, jog važiavo su nepažįstamu asmeniu ji iššoko iš automobilio. Teigia, kad visi liudytojai pagal savo tos dienos fizinę būklę, nurodė, jog važiavo S. P., o apeliantas tuo metu jau miegojo. Teismas nepagrįstai neįvertino D. K. ir G. K. parodymų neobjektyvumo, nors pripažino tarp šių liudytojų ir apelianto esant tam tikrų santykių (dėl pinigų pasisavinimo). Apelianto nuomone, neobjektyviais laikytini ir D. K. ir G. K. motinų parodymai, nes jos neigiamai nusiteikusios apelianto atžvilgiu dėl jų nepilnamečių dukrų, kurios keletą kartų buvo su apeliantu, todėl jų parodymai negali būti nevertinami kaip objektyvūs.

Skunde apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnų parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės prieštaringos, be to, policijos pareigūnų parodymai išdėstyti teisme ir tarnybiniuose pranešimuose visiškai neatitinka objektyviai egzistuojančių faktinių aplinkybių, todėl vertintini kritiškai ir atmestini. Apelianto įsitikinimu, jokių duomenų, išskyrus absoliučiai šališkų, liudijančių, kad apeliantas padarė nurodytus administracinės teisės pažeidimus, nėra. Skunde nurodo, kad minėtos liudytojos keletą kartų keitė parodymus ir teismo papildomai apklaustos nebuvo, todėl prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl tyčios administracinio teisės pažeidimo padaryme, apeliantas nurodo, skunde teismui pateikė pakankamai daug ir objektyvių argumentų, kodėl Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas turėtų būti panaikintas, o administracinė byla mano atžvilgiu nutraukta, tačiau tuo atveju, jeigu teismas manytų kitaip, jis prašo teismą išnagrinėti bylą ir kitu aspektu, galimai šalinančiu jo atsakomybę. Mano, kad byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad jis sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažymi, kad įvykio metu nukentėjusiųjų nebuvo, ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas, todėl pareigos pranešti policijai apie įvykį apeliantui nekilo.

V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiąją bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog V. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad kelionės metu keleivė G. K., sėdėdama ant priekinės keleivio sėdynės, neiškristų iš jo vairuojamo automobilio, dėl to ši iškrito pro priekines keleivio dureles ant kelio ir buvo kliudyta V. S. vairuojamo automobilio, važiavusio atbuline eiga, dėl to G. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad automobilio apskritai nevairavo, pažeidimo padarymo metu miegojo, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad būtent V. S. vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje apklausti liudytojai G. K., D. K., G. V., A. P. ir T. V.. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šių asmenų parodymai, vertinant juos tarpusavyje bei kitos bylos medžiagos kontekste, vieni kitiems neprieštarauja, atitinka rašytinius bylos duomenis, todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo laikyti juos nepatikimais ir jais netikėti.

Liudytojas T. V. kategoriškai patvirtino, kad aiškiai matė už automobilio vairo sėdėjusį V. S., nes vos poros metrų atstumu prasilenkė su jo vairuojamu automobiliu, taip pat nurodė, jog matė, kaip pažeidėjo automobilis atbulas įvažiavo į griovį, ir būtent ties ta vieta T. V. rado gulinčią G. K.. Žinojo, kad V. S. yra vadinamas pravarde „A“. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti šį liudytoją esant pažįstamą su pažeidimą padariusiu asmeniu ar nukentėjusia G. K., bylos duomenys patvirtina, jog pažeidimo vietoje jis atsirado visiškai atsitiktinai, todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo abejoti minimo liudytojo parodymų teisingumu ir nešališkumu. Skundo argumentai dėl šio liudytojo parodymų nenuoseklumo yra neteisingi, apylinkės teismas nuosekliai ir išsamiai juos išanalizavo ir sugretino su kitų asmenų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga ir padarė pagrįstą išvadą, jog jie atitinka kitus bylos įrodymus. Teismui taip pat nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti tiesiogine įvykio liudytoja D. K., kurios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs. Ji parodė, kad automobilį tikrai vairavo V. S., jis jas vežė namo, tačiau G. K. iššoko iš jo vairuojamo automobilio. Šios liudytojos parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, be to, jie atitinka kitų apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes, faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl girtumo ar dėl ankstesnių santykių su V. S., kaip nurodyta apeliaciniame skunde, jos parodymų nebūtų galima vertinti kaip patikimų ir teisingų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji G. K. savo parodymus teisme keitė, tačiau tokio savo elgesio logiškai paaiškinti negalėjo, todėl teismas teisingai ir pagrįstai laikė teisingais tuos jos parodymus, kurie atitinka kitus patikimus ir neabejotinus bylos duomenis. Ji parodė, kad Virgis pažadėjo ją ir Dovilę nuvežti į Prienus, tačiau jis važiavo ne ten, kur reikia, todėl ji atsidarė dureles ir iššoko iš automobilio, o Virgis, važiuodamas atbulas, pervažiavo jos kojos kulną, paskui Virgis su Dovile nuvažiavo ir atsitrenkė į griovį, Dovilė pribėgo prie jos. Apklausta papildomai G. K. parodymus jau pakeitė, nurodydama, kad buvo neblaivi, nelabai susivokė aplinkoje, nelabai pažįsta, kas sėdėjo už džipo vairo, kažkoks Sigitas, ji iššoko iš automobilio dėl to, kad už vairo sėdėjo Sigitas. Parodymų pakeitimą aiškino tuo, kad buvo susipykusi su V. S., todėl su Dovile sutarė sakyti, kad vairavo jis, tačiau prieš posėdį pati nusprendė pasakyti tiesą. Tačiau pirminiuose parodymuose jos nurodytos aplinkybės apie tai, jog po įvykio V. S. jai skambino, buvo į namus atvažiavęs, prašė pasikalbėti su Dovile, kad ši pakeistų parodymus, taip pat, kad Virgis prieš kelias dienas iki teismo posėdžio ją gąsdino, sakė, kad jei pasakys tiesą, jos galva bus suskaldyta į 4 dalis, kad per G. K. „pereis“ daug vaikinų, duoda neabejotiną pagrindą išvadai, jog parodymus G. K. pakeitė tik bijodama V. S. keršto. O G. K. parodymai apie tai, kad Dovilė nėjo susitikti su V. S., taip pat logiškai paaiškina D. K. pozicijos dėl įvykio aplinkybių nuoseklumą. Be to, G. K. versiją, kad tarėsi su D. K. apkalbėti V. S., paneigia faktinės aplinkybės, nes D. K. parodymus davė dar prieš G. K. apklausą ir parodė tas pačias aplinkybes kaip ir L. K. bei T. V.. Tai, kad teisingi yra pirminiai G. K. parodymai, jog automobilį vairavo V. S., patvirtina ir liudytojų L. K., A. P. ir G. V. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad G. K. iškart po įvykio sakė, kad ją kliudė būtent V. S. vairuojamas automobilis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo paties V. S. bei jo naudai liudijusių asmenų G. V., S. P. A. Š. parodymais, nes išanalizavęs juos aukščiau aptartų nuoseklių liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos visete, padarė teisingą ir abejotiną išvadą, jo jie yra prieštaringi ir nelogiški, duoti akivaizdžiai siekiant padėti V. S. išvengti administracinės atsakomybės.

Aukščiau aptarti G. K. ir D. K. parodymai patvirtina, kad G. K. iššoko iš V. S. vairuojančio automobilio, I. K. patvirtino, kad G. K. sėdėjo priekyje, prie vairuotojo V. S., jai iššokus iš automobilio, I. K. liepė V. S. sustoti, tačiau šis nesustojo ir nuvažiavo. Liudytojas T. V. patvirtino, kad matė automobilį Mitsubishi Pajero važiuojantį su atidarytomis priekinėmis keleivio durelėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. S. matė, kaip iš jo vairuojamo važiuojančio automobilio iš priekinės keleivio sėdynės iššoko G. K., tačiau jis ne tik kad nesustabdė automobilio ir nenuėjo pažiūrėti, kas atsitiko jo vežtai keleivei, tačiau dar važiavo atbuline eiga, dėl ko automobiliu padarė G. K. sužalojimą ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 535/13(06) duomenys patvirtina, kad šiais pažeidėjo veiksmais G. K. buvo padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Asmens blaivumo testo Nr. 18700 duomenys pavirtina, kad 2013 m. balandžio 27 d. 19.26 val. V. S. nustatytas 1,57 promilės girtumas (b.l. 34). Visi šie faktiniai duomenys pavirtina, kad V. S. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės. KET 3 punkte nustatyta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. V. S. nesustojęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikė jokios pagalbos iššokusiai iš automobilio G. K., taigi, jis pažeidė KET reikalavimus pranešti apie eismo įvykį policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl V. S. veiksmai pilnai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad V. S. neprivalėjo pranešti policijai apie įvykį, nes nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad nukentėjusiųjų nebuvo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 26 d. nutarimu, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl nežymaus G. K. sveikatos sutrikdymo, kad patvirtina nesant V. S. veiksmuose baudžiamajame kodekse numatytos veikos požymių, tačiau šie duomenys savaime nepaneigia fakto, kad įvykio metu nukentėjo asmuo, t.y. G. K.. Minėtu nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK spręsti klausimą dėl V. S. administracinės atsakomybės tik patvirtina jo veiksmuose esant veikos, numatytos ATPK 130 str. 1 d., požymių.

Nepagrįstas skundo argumentas dėl netinkamai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nenurodant asmenų, galinčių paliudyti apie įvykį. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra ne kartą nurodęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar kokių taisyklių kokie konkretūs reikalavimai buvo pažeisti (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575 – 2341/2009 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė.

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas laikantis įstatymo reikalavimų, o tai, kad jame nenurodyti apie įvykį galintys paliudyti asmenys, vertinant aukščiau išdėstytą įstatymo nuostatą, akivaizdžiai nėra esminis pažeidimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo nustatyti ir apklausti asmenys, matę įvykį, nustatytas nukentėjusysis asmuo. Skundžiamame nutarime teismas išsamiai ir argumentuotai išdėstė abiejų administracinių teisės pažeidimų protokolų šioje byloje surašymo aplinkybes, paaiškino, kad klaida dėl antrojo protokolo surašymo datos yra ne esminė, o padaryta akivaizdžiai per rašymo apsirikimą, todėl aukštesnysis teismas administracinių teisės protokolų surašymo aplinkybių plačiau neanalizuoja ir konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų protokolas atitinka įstatymų reikalavimus, o jame padaryta rašymo apsirikimo klaida nešalina V. S. administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota teisingai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.