Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-07-27 · Civilinė byla Nr. e2A-963-881/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-27
Bylos Nr.
e2A-963-881/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“
Atsakovas
Infrastruktūros valdymo agentūrai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų konstrukcijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-963-881/2021Teisminio proceso Nr.2-55-3-00120-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.11.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl vienašalio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų konstrukcijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio miestprojektas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 28 d. tarp šalių sudarytos viešojo Pirkimo sutarties Nr. CPO129945/16P-46(5.5.) dėl specialios paskirties pastato (technikos remonto dirbtuvių su plovykla, dažymo cechu ir techninės priežiūros linija) statybos projekto (toliau – Projektas) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros atlikimo sutarties (toliau – Sutartis) vienašališką nutraukimą negaliojančiu.

2. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutartį ieškovė turėjo parengti Projektą ir pateikti jį atsakovei iki 2020 m. vasario 24 d., tačiau nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdė, dėl ko Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-412-739/2020, iš ieškovės atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. priteisė 5 469,82 Eur delspinigių ir šią sumą ieškovė sumokėjo atsakovei. Ieškovė parengė Projektą ir perdavė jį atsakovei 2020 m. rugsėjo 3 d., atsakovė 2020 m. spalio mėnesį jį perdavė statinio Projekto ekspertizei atlikti rangovei UAB „Pastatų konstrukcijos“, o 2020 m. lapkričio 27 d. raštu informavo ieškovę, kad gavus pirminį Projekto bendrosios ekspertizės aktą, nusprendė papildomai įvertinti pateikto Projekto sprendinius ir pateikti pastabas projektuotojui bei įspėjo ieškovę, kad per 15 dienų neištaisius Projekto trūkumų pagal ekspertų ir atsakovės pateiktas pastabas ir nepateikus ekspertams bei atsakovei kokybiško Projekto, taip pat per 5 darbo dienas nepateikus atsakovei Sutarties sąlygas atitinkančio Sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 36 punktu, vienašališkai nutrauks Sutartį. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. raštu pranešė ieškovei, kad nuo 2021 m. sausio 4 d. vienašališkai nutraukia Sutartį, kadangi ieškovė per Sutartyje nustatytus terminus tinkamai neparengė Projekto, per rašte nustatytą papildomą terminą neištaisė Projekto esminių trūkumų ir daugiau kaip 30 dienų vėluoja įvykdyti sutartinę prievolę pratęsti Sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą, taip pat per rašte nustatytą papildomą terminą nepateikė Sutartį užtikrinančio dokumento. Ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei pataisytą pagal statinio Projekto ekspertizės privalomąsias pastabas bei atsakovės papildomas pastabas Projektą, o 2020 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu atšaukti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. raštu pranešė, kad sprendimas nebus keičiamas, kadangi Techninis projektas iki šios nėra tinkamai parengtas, projektuotojas vėluoja įvykdyti sutartinę prievolę daugiau kaip 9 mėnesius, papildomai gauta informacija iš Techninio projekto ekspertizę atliekančios įmonės, kad pateiktas Techninis projektas turės būti koreguojamas iš esmės, kas reiškia, kad projektavimo paslaugos buvo teikiamos netinkamai, neprofesionaliai ir gali užsitęsti neapibrėžtą laiką.

3. Ieškovės nuomone, Sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi nors ieškovė parengė ir perdavė atsakovei Projektą pavėluotai, tačiau įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, Sutarties nutraukimo dienai, t. y. 2020 m. gruodžio 21 d., buvo parengusi ir perdavusi Projektą atsakovei, tuo tarpu Sutarties 36 punktas suteikia teisę nutraukti Sutartį tik kai projektuotojas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Projekto ekspertizės atlikimo trukmė į paslaugų trukmę pagal Sutartį neįskaičiuojama. Tokiu būdu atsakovė Sutartį nutraukė ieškovei ją įvykdžius, statinio Projekto ekspertizės stadijoje, o 2020 m. gruodžio 2 d. gavusi 2020 m. lapkričio 19 d. Projekto bendrosios ekspertizės pirminį aktą, ieškovė Projektą pataisė pagal privalomąsias ekspertizės pastabas bei atsakovės pastabas ir perdavė atsakovei 2020 m. gruodžio 22 d. Projekto taisymas pagal ekspertizės privalomąsias pastabas nereiškia, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesudaro pagrindo Sutarties nutraukimui, nes tai yra normalus, teisės aktuose ir Sutartyje numatytas procesas. Iki tol už termino praleidimą atsakovė pasirinko pasinaudoti nuostolių atlyginimu, ieškovė padengė atsakovės minimalius nuostolius, taip pat įmokėjo į atsakovės sąskaitą Sutarties įvykdymo užtikrinimą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės nustatytas 15 dienų terminas Projekto trūkumams ištaisyti buvo per trumpas ir nustatytas, neatsižvelgiant į tai, kad Projektas turėjo būti taisomas ne tik pagal ekspertizės pastabas, bet ir pagal pačios atsakovės pateiktas pastabas, todėl ieškovei turėjo būti suteiktas maksimalus Sutartyje numatytas 20 dienų terminas arba dar ilgesnis terminas, turint omenyje globalaus masto COVID-19 epidemiją ir Lietuvoje paskelbtą tuo metu karantiną, judėjimo ribojimus.

5. Ieškovės nuomone, trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 30 d. raštas vertintinas kaip asmeninė šios bendrovės vadovo J. Š. nuomonė dėl Projekto technologinės dalies, nors ji Projekto ekspertizės metu nebuvo tikrinama, 2020 m. lapkričio 19 d. Ekspertizės akte dėl Projekto technologinės dalies nepateikta jokių privalomųjų pastabų, UAB „Pastatų konstrukcijos“ apskritai neturi teisės atlikti specialiąją Projekto ekspertizę, o tai, kad Projekto technologinė dalis atitinka 2019 m. rugpjūčio 2 d. Statinio projektavimo užduoties reikalavimus patvirtina ieškovės pateiktas inžinieriaus-technologo E. S. 2021 m. sausio 15 d. Projekto atitikties vertinimas, kuriame konstatuojama, jog Techninio projekto architektūrinėje ir technologinėje Projekto dalyse pateiktas patalpų išplanavimas atitinka užduotyje pateiktus statytojo reikalavimus ir yra tinkamas numatytos funkcijos vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės UAB „Panevėžio miestprojektas“ ieškinį atmetė.

7. Teismas, kompleksiškai įvertinęs abiejų šalių atstovų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat vadovaudamasis teismų praktikoje dėl vienašalio sutarties nutraukimo suformuotais išaiškinimais, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, sudariusi su ieškove viešojo pirkimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, kadangi ieškovė savo veiksmais (neveikimu) ją iš esmės pažeidė, o atsakovė, atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus tinkamai toliau vykdoma ir apskritai pilnai įvykdyta.

8. Teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo, o šalių atstovų paaiškinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. raštai ieškovei, 2020 m. gegužės 11 d. Pažyma dėl iš anksto sutartų minimalių nuostolių skaičiavimo, 2020 m. gegužės 12 d. PVM sąskaita faktūra, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-412-739/2020, AB Luminor banko 2020 m. rugsėjo 18 d. lėšų pervedimo nurodymas – patvirtina, kad ieškovė neparengė ir nepateikė atsakovei Techninio projekto per Sutartyje ir jos priede Nr. 3 nustatytą terminą – iki 2020 m. vasario 24 d., o taip pat ir ilgą laiką vėliau, dėl ko jos atžvilgiu buvo taikyta ir sutartinė atsakomybė delspinigių forma, atsakovei iš ieškovės teismo sprendimu priteisti 5 469,82 Eur delspinigiai už prievolės įvykdymo terminą praleidimą bei bylinėjimosi išlaidos.

9. Pirmą kartą ieškovės parengtas Projektas (jo pirminis variantas) buvo atsakovei perduotas tik 2020 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams nuo šalių viešojo pirkimo sutartimi sulygto termino pasibaigimo. Be to, šalių atstovų paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės 2020 m. lapkričio 24 d. raštas ieškovei, trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“, atlikusios Projekto ekspertizę 2020 m. spalio 19 d. Sutarties su atsakove pagrindu, Projekto bendrosios ekspertizės pirminis aktas, pačios atsakovės Projekto vadovo pastabos Techniniam projektui patvirtina, kad šis ženkliai pavėluotai atsakovei parduotas Projektas neatitiko aukščiau nurodytų Sutarties ir jos priedų reikalavimų, kuriuos ieškovė buvo įsipareigojusi laikytis, nebuvo tinkamos kokybės, turėjo didelį kiekį trūkumų, kuriuos ieškovės privalėjo ištaisyti, t. y. net ir pavėluotai ieškovės paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir nekokybiškai, dėl ko negali būti laikomos suteiktomis Sutarties prasme.

10. Teismas pažymėjo, kad pavėluotai ieškovės parengtas Projektas – iš esmės visos jo dalys – sklypo plano dalis, statinio architektūros dalis, statinio konstrukcijų dalis, vandentiekio ir nuotekų dalis, elektrotechninė dalis, gaisro aptikimo ir signalizacijos dalis, elektroninių ryšių dalis, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo dalis, šilumos gamybos ir tiekimo dalis, gaisrinės saugos dalis, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis turėjo didelį kiekį esminių ir svarbių trūkumų, dėl kurių Projektas negalėjo būti priimtas atsakovės, taip pat Projektas buvo nepilnos sudėties (pvz., nebuvo pateikta programinė užduotis, inžinierinių tinklų prisijungimo sąlygos, statinio Projekto dalių tarpusavio derinimas ir t. t.), ir dėl to projektuotojai – ieškovei buvo pateiktos privalomosios pastabos ir nurodymai, pabrėžiant būtinumą Projektą taisyti.

11. Teismas iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovės 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. raštų, trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 30 d. rašto dėl Projekto ekspertizės, UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 30 d. Projekto bendrosios ekspertizės tarpinio akto, 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovės ir trečiojo asmens elektroninio susirašinėjimo (el. laiškų) turinio, nustatė, kad net ir ieškovės pataisytas Projekto variantas turėjo visą eilę trūkumų, buvo nepilnos sudėties, neatitiko Sutartyje ir jos prieduose nustatytų reikalavimų, t. y. buvo netinkamos kokybės.

12. Teismas sprendė, kad šalių sutarto Sutarties dalyką sudarančių atitinkamų paslaugų atlikimo termino ženklus praleidimas, papildomai užsakovo nustatyto termino praleidimas, net ir praleidus terminą teiktų Techninio projekto variantų neatitikimas Sutartyje nustatytiems reikalavimams, reikšmingi Projekto trūkumai, nepilnumas, neišsamumas, šalių sulygtų minimalių nuostolių už prievolių įvykdymo termino praleidimą sumokėjimas atsakovei tik po to, kai teismas priėmė juos priteisiantį sprendimą, sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės nepateikimas laiku, atitinkamai nepateisinamas ieškovės delsimas, bendradarbiavimo pareigos su užsakovu neįgyvendinimas, šioje situacijoje, kurioje kitai Sutarties šaliai buvo reikalingas ir turėjo reikšmės darbų atlikimo intensyvumas, operatyvumas, sudarė atsakovei Sutarties 36 punkte įtvirtintą teisinį pagrindą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytą pagrindą tokius ieškovės veiksmus vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Panevėžio miestprojektas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė siekė nutraukti sutartį dėl tarp ieškovės ir atsakovės vadovų kilusio konflikto.

17.2. Teismas neįvertino ieškovės nurodytų argumentų, kad atsakovės požiūris į Projektą pasikeitė. Vystomas Projektas atsakovei prarado aktualumą. Supratusi, kad su ieškove nepavyks susitarti dėl naujų Projekto sprendinių, atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė darbo grupę programinei užduočiai rengti ir paskelbė naują viešąjį pirkimą, o sutartį su ieškove nutraukė, siekdama sutaupyti. Kadangi atsakovei ieškovės paslaugos tapo nebereikalingos, atsakovė turėjo informuoti apie tai ieškovę ir kartu spręsti sutarties nutraukimo klausimą. Atsakovė taip nepasielgė, todėl pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą.

17.3. Trečiasis asmuo UAB „Pastatų konstrukcijos“, negavęs Projekto technologinės dalies ekspertizės išvadų, neturėjo teisės atlikti ieškovės rengto Projekto ekspertizės. Be to, Projektas vertinamas ekspertizės aktu, todėl eksperto pateiktas raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Šiame rašte yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad projektuotojas nederino su užsakovu Projekto technologinės dalies.

17.4. Atsakovei pradėjus rengti tripliką, Projekto ekspertizės rangovas pateikė ekspertizės aktą, kuris, labiau tikėtina, buvo surašytas atgaline data, todėl nėra pagrindo juo vadovautis.

17.5. Projektas atsakovei buvo perduotas 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo aktu. Projekto ekspertizės atlikimas neįskaičiuojamas į Projekto atlikimo laiką. Taigi, ieškovė, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį.

17.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal privalomąsias ekspertizės akto ir atsakovo pastabas pataisytas Projektas buvo gautas viršijus 20 dienų terminą. Šio termino ieškovė neviršijo.

Atsiliepimas

14. Ieškovė Infrastruktūros valdymo agentūrai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

18.1. Ieškovės teiginiai apie ieškovės ir atsakovės vadovų konfliktą yra nepagrįsti ir nesusiję su tarp šalių kilusiu ginču.

18.2. Ieškovės argumentai dėl atsakovės pasikeitusio požiūrio į Projektą yra pagrįsti tik prielaidomis. Ieškovės minima darbo grupė ir programinė užduotis skirta kitam projektui, dėl kurio viešojo pirkimo procedūros jau yra atliktos ir sudaryta viešojo pirkimo sutartis.

18.3. Ieškovė, nei gavusi Projekto ekspertizės išvadas, nei bylos nagrinėjimo metu, jai išsakytų pastabų, nustatytų Projekto trūkumų nekvestionavo, neginčijo ir pastabų nereiškė. Priešingai, toliau Projektą taisė, kas patvirtina ieškovės sutikimą su šiomis pastabomis.

18.4. Ekspertizės aktas į bylą buvo pateiktas kaip papildomas įrodymas, kad ieškovės 2020 m. gruodžio 22 d. pateiktas Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti patvirtintas. Šio akto data neturi reikšmės, nes ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis buvo gautas po Sutarties nutraukimo. Taigi, šiuo atveju vertintinas šio akto turinys, o ne jo forma.

18.5. Ieškovė pateikė atsakovei netinkamos kokybės Projektą ir tai paaiškėjo tik atliktus Projekto ekspertizę. Be to, ieškovė neištaisė trūkumų ir per papildomai jai suteiktą terminą.

18.6. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl jai suteikto termino Projekto taisymui, taip pat neprašė šio termino pratęsti, todėl nepagrįstai šį terminą kvestionuoja bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių ginčo aplinkybių

20. Tarp apeliantės ir atsakovės 2019 m. spalio 28 d. buvo sudaryta viešojo Pirkimo sutartis Nr. CPO129945/16P-46(5.5.), kuria apeliantė UAB „Panevėžio miestprojektas“ (tiekėja) įsipareigojo suteikti atsakovei Infrastruktūros valdymo agentūrai (užsakovei) Sutarties priede Nr. 2 nurodytas specialios paskirties pastato (technikos remonto dirbtuvių su plovykla, dažymo cechu ir techninės priežiūros linija), esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninio projekto rengimo, darbo projekto rengimo (projektavimo) ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas (jos apibrėžtos Sutarties priede Nr. 1 – Paslaugų techninė specifikacija), o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

21. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį dėl apeliantės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė nurodė, kad projektuotoja per Sutartyje nustatytus terminus tinkamai neparengė Statinio techninio projekto (rengimas vėluoja daugiau kaip 30 dienų), o taip pat per rašte nustatytą papildomą terminą neištaisė Techninio projekto esminių trūkumų; projektuotoja daugiau kaip 30 dienų vėluoja įvykdyti Sutarties 49 punkte nustatytą sutartinę prievolę pratęsti Sutarties įvykdymą užtikrinantį dokumentą, taip pat per rašte nustatytą papildomą terminą nepateikė Sutartį užtikrinančio dokumento; dėl vėlavimo ir netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo kyla grėsmė, kad krašto apsaugai labai svarbus projektuojamas statinys nebus laiku pastatytas, o tai sukels didelę žalą Lietuvos kariuomenės turtui, kuris turėtų būti remontuojamas projektuojamame statinyje, ir tuo pačiu sutrukdys Lietuvos kariuomenei iškeltų užduočių tinkama vykdymui.

22. Apeliantė 2020 m. gruodžio 28 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu atšaukti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir išreiškė nesutikimą su Sutarties nutraukimu, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. raštu pranešė, kad sprendimas nebus keičiamas, kadangi Projektas iki šios nėra tinkamai parengtas, projektuotojas vėluoja įvykdyti sutartinę prievolę daugiau kaip 9 mėnesius, papildomai gauta informacija iš Techninio projekto ekspertizę atliekančios įmonės – trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“, kad pateiktas Projektas turės būti koreguojamas iš esmės (nes projektuotojas nepateikė ir /ar nesuderino su statytoju statinio projekto technologinės dalies), kas reiškia, kad projektavimo paslaugos buvo teikiamos netinkamai, neprofesionaliai ir gali užsitęsti neapibrėžtą laiką. Atsakovė taip pat 2021 m. sausio 13 d. raštu informavo apeliantę, kad jos sumokėta 6 044,55 Eur suma nebus grąžinta dėl to, kad Sutartis vienašališkai nutraukta.

23. Apeliantė prašė pripažinti aukščiau minėtu atsakovo raštu atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo neteisėtu, teigdama, jog Sutarties nutraukimui nebuvo jokio pagrindo, kadangi ieškovė dar 2020 m. rugsėjo 3 d. perdavė atsakovei Projektą, vėliau taisė jo trūkumus, nepaisant atsakovės nustatyto neprotingai trumpo termino, pateikė atsakovės reikalaujamą sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimą, bendradarbiavo su atsakove, o Sutarties nutraukimas yra neproporcinga priemonė, neatitinka atsakovės pareigos siekti išsaugoti Sutartį.

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija, sudariusi su apeliante viešojo pirkimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi apeliantė savo veiksmais (neveikimu) ją iš esmės pažeidė, o atsakovė, atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus tinkamai toliau vykdoma ir apskritai pilnai įvykdyta.

25. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįvertino visų apeliantės argumentų, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliantė skunde taip pat akcentuoja, kad, nors ir pavėluotai, tačiau įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį.

Dėl vienašališko sutarties nutraukimo

26. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

27. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

28. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

29. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014 ir kt.).

30. Šalių sudarytos Sutarties 36 punkte nustatyta, kad užsakovas ir tiekėjas turi teisę, įspėjęs kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo (šios sutarties 1.7 papunktis), jei tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat jei atsiranda Sutarties 37.1 – 37.5 papunkčiuose nurodytos aplinkybės. Pagal Sutarties 1.7 papunktį esminiai Sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (Sutarties priedas Nr. 3) dėl tiekėjo kaltės.

31. Vadovaujantis Sutarties 3 – 5 punktais, Sutarties priedu Nr. 3 „Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafikas“ apeliantė įsipareigojo parengti ir suderinti Projektą ne ilgiau kaip per 120 kalendorines dienas, konkrečiai – iki 2020 m. vasario 24 d.; Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas teikti per visą statybos darbų vykdymo laikotarpį; paslaugos pradedamos teikti nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 36 mėnesius; statybą leidžiančio dokumento gavimo trukmė ir atitinkamo Projekto ekspertizės atlikimo trukmė į paslaugų trukmę neįskaičiuojamos.

32. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė tik 2020 m. rugsėjo 3 d. perdavė atsakovei Projektą. Taigi, apeliantė sutartinius įsipareigojimus įvykdyti pavėlavo daugiau nei 7 mėnesius. Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. raštu informavo apeliantę, kad gavus pirminį Projekto bendrosios ekspertizės aktą, nusprendė papildomai įvertinti pateikto Projekto sprendinius ir pateikti pastabas projektuotojui bei įspėjo apeliantę, kad per 15 dienų neištaisius Projekto trūkumų pagal ekspertų ir atsakovės pateiktas pastabas ir nepateikus ekspertams bei atsakovei kokybiško Projekto, taip pat per 5 darbo dienas nepateikus atsakovei Sutarties sąlygas atitinkančio Sutarties įvykdymą užtikrinančio dokumento, atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 36 punktu, vienašališkai nutrauks Sutartį.

33. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė pakartotinai Projektą (jo antrą variantą) pateikė atsakovei tik 2020 m. gruodžio 22 d. t. y. praėjus beveik 10 mėnesių nuo Sutartimi šalių sulygto termino pabaigos, beveik 1 metams ir 2 mėnesiams nuo pačios Sutarties sudarymo bei praleidus papildomai atsakovės 2020 m. lapkričio 27 d. raštu jai nustatytą 15 dienų terminą Projekto trūkumams pašalinti. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų – atsakovės 2020 m. gruodžio 21 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. raštų „Dėl vienašališko pirkimo sutarties nutraukimo“, trečiojo asmens UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 30 d. rašto dėl Projekto ekspertizės, UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. gruodžio 30 d. Projekto bendrosios ekspertizės tarpinio akto Nr. PE20-642, 2020 m. gruodžio 16 d, atsakovės ir trečiojo asmens elektroninio susirašinėjimo (el. laiškų) turinio matyti, kad net ir apeliantės pataisytas Projekto variantas turėjo daug trūkumų, buvo nepilnos sudėties, neatitiko Sutartyje ir jos prieduose nustatytų reikalavimų, t. y., buvo netinkamos kokybės.

34. Apeliantė teigia, kad 2020 m. lapkričio 27 d. raštu nustatytas 15 dienų nuo šio rašto gavimo dienos terminas Projekto trūkumams pagal pateiktas privalomąsias ekspertų bei pačios atsakovės pastabas ištaisyti bei pateikti kokybišką projektą, buvo pernelyg trumpas ir neadekvatus. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovė, nustatydama 15 dienų terminą Projekto koregavimui, jokių sutartinių nuostatų nepažeidė, kadangi Sutarties priedo Nr. 1 „Paslaugų techninė specifikacija“ 10 punkte numatyta, jog atitinkamo Projekto pataisymas pagal ekspertizės privalomąsias pastabas turi būti atliktas per protingą terminą, bet ne ilgiau kaip per 20 dienų. Pažymėtina, kad apeliantė, gavusi atsakovės 2020 m. lapkričio 27 d. raštą, jokių pretenzijų atsakovei dėl nustatyto termino nereiškė, taip pat neprašė šio termino pratęsti.

35. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios pagal privalomąsias ekspertizės akto ir atsakovės pastabas pataisytas Projektas buvo gautas neviršijus 20 dienų terminą. Iš apeliantės atsakovei 2020 m. gruodžio 30 d. siųstų el. laiškų matyti, kad ir po 2020 m. gruodžio 22 d., kai ieškovė perdavė atsakovei koreguotą Projektą, ji 2020 m. gruodžio 30 d. siuntė atsakovei tam tikrus papildomus su Projektu susijusius dokumentus, sudarančius jo sudėtinę dalį (siuntė projekto dalį „Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas (KS)“). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovė, nutraukdama su apeliante sudarytą Sutartį, neturėjo pagrindo remtis aplinkybe, jog apeliantė vėlavo pateikti ir pataisytą Projektą.

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų dėl tarp jos ir atsakovės vadovų kilusio konflikto. Pasak apeliantės, šis konfliktas paskatino atsakovės vadovą ieškoti būdų nutraukti sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, apie minėtą konfliktą ir jo įtaką tarp šalių sudarytos Sutarties vykdymui. Todėl tokius apeliantės argumentas teismas atmeta kaip neįrodytus.

37. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų, susijusių su pasikeitusiu atsakovės požiūriu į Projektą. Apeliantės teigimu, vystomas Projektas atsakovei prarado aktualumą, todėl atsakovė, supratusi, kad su apeliante nepavyks susitarti dėl naujų Projekto sprendinių, 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė darbo grupę programinei užduočiai rengti ir paskelbė naują viešąjį pirkimą, o sutartį su apeliante nutraukė, siekdama sutaupyti. Tačiau apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėta darbo grupė buvo sudaryta, kaip teigia apeliantė, iki sutarties su apeliante nutraukimo. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovė paskelbė naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto projektavimo ir statybos darbų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei apeliantės Sutartimi įsipareigoti atlikti projektavimo darbai tapo neaktualūs. Priešingai, iš šių duomenų matyti, kad šio objekto statybos poreikis atsakovei vis dar yra aktualus.

38. Apeliantė skunde kelia abejones dėl ekspertizę atlikusio trečiojo asmens kompetencijos. Apeliantės teigimu, UAB „Pastatų konstrukcijos“, negavęs Projekto technologinės dalies ekspertizės išvadų, neturėjo teisės atlikti apeliantės rengto Projekto ekspertizės. Be to, Projektas vertinamas ekspertizės aktu, todėl eksperto pateiktas raštas negali būti vertinamas kaip įrodymas. Šiame rašte, pasak apeliantės, yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, kad projektuotojas nederino su užsakovu Projekto technologinės dalies.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, gavusi ekspertizės pirminę išvadą, taip pat atsakovės pastabas, jų nekvestionavo ir neginčijo. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė, gavusi minėtas pastabas, taisė Projektą ir pakartotinai jį pateikė atsakovei. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog ir pati atsakovė teikė pastabas apeliantei dėl Projekto trūkumų, kurių apeliantė neginčijo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės ženkliai pavėluotas pateikti Projektas neatitiko aukščiau Sutarties ir jos priedų reikalavimų, kurių apeliantė buvo įsipareigojusi laikytis, nebuvo tinkamos kokybės, turėjo didelį kiekį trūkumų, kuriuos apeliantė privalėjo ištaisyti. Kadangi ne tik ekspertė, bet ir pati atsakovė nustatė daug kitų apeliantės parengto Projekto trūkumų, dėl kurių jis iš esmės negalėjo būti tvirtinimas, pripažįstamas tinkamu ir įgyvendinamas, apeliantės argumentai, kuriais apeliuojama į trečiojo asmens (eksperto) kompetenciją ir pateiktos ekspertizės formą, laikytini nereikšmingais ir neturinčiais įtakos kilusiam ginčui.

40. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad dalis pirmosios instancijos teismo nurodytų Projekto trūkumų neegzistavo, nepaneigia byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad apeliantė ženkliai vėlavo pateikti Projektą atsakovei, taip pat vėlavo pateikti ir pagal pateiktas pastabas pataisytą Projekto variantą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks nepateisinamas apeliantės delsimas šioje situacijoje, kurioje kitai Sutarties šaliai buvo reikalingas ir turėjo reikšmės darbų atlikimo intensyvumas, operatyvumas, nes su Projekto parengimu ir patvirtinimu buvo susijęs realių statybos rangos darbų pagal Projektą atlikimas, sudarė atsakovei ne tik Sutarties 36 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintą teisinį pagrindą, bet ir CK 6.217 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytą pagrindą tokius apeliantės veiksmus vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis apskritai bus toliau ir tinkamai vykdoma.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, kad specialios paskirties pastato projektavimo darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku dėl apeliantės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo liko iš esmės nepatenkinti, todėl Sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į tokį ieškovės elgesį (neveikimą).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl ieškovės skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėJūratė VaranauskaitėVigintas Višinskis