Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. Š. dėl statybos rangos sutarties nutraukimo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangos sutartimi sulygtų darbų atlikimo. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas darbus atliko netinkamai ir neketina įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovas teigia, jog darbų toliau nevykdo dėl atsakovės netinkamo bendradarbiavimo. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį, nes ieškovė nereikalavo atliktų darbų aktą pripažinti negaliojančiu. Taip pat kategoriškai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas 2 992,00 Eur nuostolių atlyginimas.Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė atsakovo neatlygintinai pašalinti darbų defektus (trūkumus), tačiau atsakovui atsisakius tai atlikti ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo atlikti darbai turi trūkumų, kuriuos šalinti atsakovas nesutinka, sprendė, kad užsakovė turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti, kad netinkamai darbus atlikęs asmuo atlygintų nuostolius (CK 6. 665 straipsnio 3 dalis).Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta specialisto išvada, neįvertino aplinkybių, jog ne atsakovas, o ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Taip pat pažymi, kad teismas, nepripažinęs atliktų darbų akto negaliojančiu, negalėjo nutraukti šalių sudarytos sutarties. Teisėjų kolegija šiuos teiginius laiko nepagrįstais ir nesuteikiančiais pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė įrodinėjo atsakovo (rangovo) atliktų darbų trūkumus iš esmės trimis faktinėmis aplinkybėmis: 1) 2016 m. rugsėjo 23 d. Statybos darbų apžiūros aktu (toliau – Specialisto išvada) Nr. ŠS-16/09/23; 2) fotonuotraukomis; 3) susirašinėjimu su atsakovu. Specialisto išvadoje, kurią kritikuoja apeliantas, užfiksuota, kad: 1) pamatai: darbai, kurie yra atliekami, turi būti sustabdyti ir statybos rangovas privalo darbus atlikti pagal projektą prisilaikydamas statybos reglamentų ir statybos taisyklių, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų; 2) tvora: dalį tvoros privaloma išardyti, stulpų pamatus užbetonuoti tokiu būdu, kad stulpai nejudėtų ir būtų pakankamame gylyje, kuris užtikrintų stulpų pastovumą ir tvirtumą, tvoros apkalą permontuoti kokybiškai (apkaltos lentos turi būti tiesios horizontalia ir vertikalia kryptimis), tvorą perdažyti, dėl visų tvoros montavimui panaudotų medžiagų pateikti medžiagų atitikties deklaracijas; 3) šulinys: šulinio žiedus privaloma permontuoti išlaikant vertikalią ašį, užtaisyti horizontalias šulinio žiedų siūles, žiedus montuoti prisilaikant šulinių žiedų montavimo taisyklių; pateikti šuliniui montuoti panaudotų medžiagų atitikties deklaracijas; 4) statybos aikštelė: medžiagas, esančias statybos aikštelėje, privaloma susandėliuoti pagal gamintojų medžiagų sandėliavimo reikalavimus ir rekomendacijas.Pažymėtina, kad statybos darbų apžiūros aktas (išvada) yra specifinė įrodinėjimo priemonė. Ginčuose dėl statybos darbų atlikimo minėtos išvados yra ypač dažna įrodinėjimo priemonė, nes specialių kompetencijų turintis specialistas atlieka objektyvų ir nešališką vertinimą. Specialisto išvadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Nagrinėjamu atveju iš valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenų nustatyta, kad R. K., sudaręs 2016 m. rugsėjo 23 d. statybos darbų apžiūros aktą, yra įgijęs kvalifikacijos atestatą (Nr. 2410), nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. jam suteikta teisė eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, kiti statiniai). Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad R. K., atlikdamas statybos darbų apžiūrą, susipažino su statinio architektūrine dalimi, 2016 m. rugsėjo 22 d. atliko statybos darbų, vykdomų adresu Duomenys neskelbtini, apžiūrą, atliko fotofiksacijos matavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti R. K. kompetencija ir kvalifikacija, todėl, atsižvelgusi į tai, kad specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl darbų atlikimo trūkumų patvirtina ir pateiktos į bylą fotonuotraukos bei susirašinėjimo su atsakovu duomenys, taip pat įvertinusi, kad atsakovas pripažįsta, jog dalis darbų atlikta nevisiškai tinkamai (nedaug juda tvoros stulpeliai, pakrypę į šoną šulinio rentiniai), sprendžia, kad teismas pagrįstai vertino ir vadovavosi pateikta Specialisto išvada. Šių nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad rangovo (atsakovo) atlikti darbai turi trūkumų. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė, kad ne atsakovas, o ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Apelianto teigimu, ieškovė stebėjo atliekamus darbus, tačiau jokių pretenzijų dėl darbų eigos ir jų kokybės nereiškė, todėl, nepranešusi apie pastebėtus trūkumus, neteko teisės jais remtis ateityje. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Minėtus apelianto argumentus paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu ir 2016 m. rugsėjo 15 d. ieškovės pretenzija dėl įsipareigojimų pagal rangos sutartį vykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovė reiškė pastabas ir pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės, apelianto argumentai dėl ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, nepripažinęs atliktų darbų akto negaliojančiu, negalėjo nutraukti šalių sudarytos Sutarties, vertinti kritiškai. Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.664 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas vykdomas laikantis CK 6.662 straipsnyje įtvirtintos atliktų darbų perdavimo ir priėmimo tvarkos. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuris laikomas dviejų šalių suderintos valios išraiška (dvišalis sandoris), sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Minėtas aktas turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, užsakovas turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepasisako dėl jo (ne) galiojimo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad šalių teisių apsaugą turi lemti ne tik tai, įvyko ar ne darbų priėmimas–perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet ir vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, kokių veiksmų ėmėsi trūkumams pašalinti.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovas pateikė vienašališkai pasirašytą Darbų aktą Nr. 1 pagal Sutartį Nr. 2016-07-05. Šį aktą ieškovė pateikė teismui kartu su ieškiniu. Apeliantas nurodo, kad šiame pateiktame darbų akte nėra žymos apie darbų atlikimo trūkumus, todėl tai reiškia trūkumų nekonstatavimą, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ieškovė įprastiniu šalims būdu (elektroniniu paštu) atsakovui išsiuntė laišką, kuriame nurodė, jog pateiktas dokumentas nelaikytinas darbų perdavimo–priėmimo aktu, pažymėjo, jog šulinys yra brokuotas, tvoros stulpeliai įbetonuoti nepakankame gylyje, neatlikti tinklinės tvoros darbai, nepastatytas ūkinis namelis, pamatų kasimo darbai neatitinka norminių aktų reikalavimų, t. y. ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė nesutikimą su pateiktu Darbų aktu Nr. 1 pagal Sutartį Nr. 2016-07-05 (e. b. l. Nr. 87). Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, jog byloje yra šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, patvirtinantys, jog ieškovė jau 2016 rugpjūčio mėn. pradžioje pastebėjo, kad atliekamų darbų kokybė kelia abejonių, apie tai informavo atsakovą, 2016 m. rugsėjo 7 d. į atsakovą kreipėsi su pretenzija. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė bendradarbiavo su atsakovu, kvietė vykdyti šalių sudarytą Sutartį, prašė nurodyti, per kokius terminus atsakovas atliks darbus, kuriuos jis įsipareigojęs atlikti pagal Sutartį, ir pan.Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, šalių poziciją, nurodytą procesiniuose dokumentuose, paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, ir vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 3 dalimi, kuri nustato, kad jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pažeidė sutartį, todėl yra pagrindas 2016 m. liepos 5 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį nutraukti.Apeliacinės instancijos teismas, pritaręs pirmosios instancijos teismo išvadai, jog yra pagrindas šalių sudarytą Sutartį nutraukti, negali sutikti su teismo priteistu nuostolių dydžiu. Rangovo sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalinimas laikytinas pažeidimu, sudarančiu pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ­– reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolių atsiradimą kildina iš tarp šalių sudarytos Sutarties. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 4 000,00 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. tiek, kiek buvo sumokėjusi atsakovui. Teismo posėdyje ieškovė savo reikalavimus patikslino atsižvelgdama į tai, kad 30 proc. tvoros yra pastatyta kokybiškai, todėl iš atsakovo prašė priteisti 2 992,00 Eur nuostolių atlyginimą.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės 2 992,00 Eur nuostolių dydžio pagrįstumo padaryta neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų bei neišsiaiškinus esminių aplinkybių.Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas 2 992,00 Eur sumą laikė ieškovės nuostoliais, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė pripažįsta tinkamai įvykdytus tik tvoros pastatymo darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2016 m. liepos 5 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2016.07.05, kuria susitarė, kad atsakovas pastatys sandėliuką, iškas šulinį, pastatys tvorą ir iškas namo pamatus bei juos išbetonuos. Taip pat šalys sutarė, kad visi darbai atliekami rangovo (atsakovo) rizika ir priemonėmis. Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, kad atsakovo atlikti darbai neapsiriboja tik tvoros pastatymo darbais, t. y. atsakovas yra sumontavęs tvorą, nupirkęs medieną, iškasęs daubą bei sumontavęs šulinio rentinius, nupirkęs žvyrą, iškasęs griovius pamatams išpilti, nupirkęs bei sumontavęs metalinius tvoros stulpus, suvirinęs bei palikęs objekte metalinius vartelius. Šioms medžiagoms bei darbams atlikti atsakovas yra panaudojęs ieškovės lėšas. Sutiktina su apeliantu, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų išardžiusi medinę tvorą ar ją perdažiusi, nėra duomenų apie metalinių stulpų nugriovimą, betoninių rentinių iš šulinio daubos iškėlimą ar rentinių pakeitimą kitais, taip pat nėra duomenų, ar ieškovė perdarė griovius pamatams ir kt. Tai yra pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovė, apskaičiuodama nuostolius, įskaičiavo visus atliktus darbus, medžiagų kainas. Pažymėtina, kad teismas taip pat nepasisakė dėl į bylą pateikto vienašališkai atsakovo pasirašyto Darbų akto Nr. 1 pagal Sutartį Nr. 2016-07-05, t. y. nebuvo tirta, ar šiame darbų akte nurodyti darbai buvo atlikti, ar medžiagos perduotos ieškovei, ar ieškovė darbų rezultatus panaudojo.Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu byloje nėra nustatyta nei tikroji atsakovo atliktų darbų apimtis, nei atsakovo nupirktų medžiagų vertė, nei konkretūs atliktų darbų trūkumai ir suma, reikalinga šiems trūkumams ištaisyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi, jog apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje ir būtent joje visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turėtų būti išsamiai ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taigi, tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų dėl nuostolių pagrįstumo įvertinimo, vertino pavienius įrodymus, o ne jų visetą, todėl šio teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta bylos dalis. Šiuo atveju dėl pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 280,00 Eur už specialisto išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovei pateiktą sąskaitą faktūrą, serija RK, Nr. 161006, ji apmokėjo, todėl, nesant įrodymų apie realiai turėtas minėtas išlaidas, nėra pagrindo jas priteisti. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atitinkamai nespręstina ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti iš dalies.

Bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.