- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- eA-2729-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03566-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. P. (A. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. (15/6-12)-12PR-141 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo iškelta baudžiamoji byla. (duomenys neskelbtini) teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, su pakeitimais, padarytais (duomenys neskelbtini) teismo Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir BRBK) 426 straipsnio 3 dalyje, 317 straipsnio 2 dalyje, jam skirta galutinė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pareiškėjo teigimu, kaltinimai buvo sufabrikuoti, persekiojant jį dėl tautybės ir politinių įsitikinimų. Bylos rezultatas buvo žinomas prieš nuosprendžio paskelbimą, pareiškėjui buvo pranešta, kad jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nelaukdamas nuosprendžio paskelbimo, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 17 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, jog prieš išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2015 metų buvo persekiojamas dėl tautybės ir politinių įsitikinimų, (duomenys neskelbtini) vadovybė jam nuolat darė spaudimą dėl to, kad jis turi lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas nurodė, kad nedalyvaudavo rinkimuose, nebalsuodavo už prezidento politiką palaikančius kandidatus, nors jam būdavo nurodoma, už ką balsuoti, o po balsavimo raštu jis turėdavo pranešti, kada ir už ką balsavo. Pareiškėjas buvo įtarinėjamas dėl to, kad dažnai važinėdamas į Lietuvą galbūt perveža agitacinę medžiagą, raginančią balsuoti už opozicines partijas. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų iš pareiškėjo buvo paimamas pasas. Pareiškėjas nuolat buvo kviečiamas į įvairius pokalbius dėl ryšių su Lietuva, keletą kartų buvo siunčiamas tikrintis poligrafu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) valdžios buvo persekiojamas vien dėl įtarimų turint kitokias politines pažiūras. Pareiškėjo buvo reikalaujama prisipažinti, jog į Lietuvą jis važinėjo tariamai bendradarbiavimo su opozicija tikslais, o jam neprisipažinus, papildomai buvo inkriminuotas BRBK 426 straipsnio 3 dalies (tarnybinių įgaliojimų viršijimas) pažeidimas ir pareiškėjas buvo nuteistas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) nėra paisoma demokratijos ir žmogaus teisių principų. Valdžiai oponuojančius asmenis valdžios struktūros laiko (duomenys neskelbtini) priešiškų užsienio valstybių pakalikais, todėl yra reali grėsmė, kad pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini) su juo bus elgiamasi nežmoniškai. Be to, pareiškėjas du metus praleido Lietuvoje, prašė prieglobsčio, parašė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės atsisakymo, todėl yra reali tikimybė, kad (duomenys neskelbtini) jis bus traktuojamas kaip valstybės išdavikas, kad vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą su juo bus nežmoniškai ir žiauriai elgiamasi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Departamentas nurodė, kad ankstesniu 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjui, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjui gręsiantis baudžiamasis persekiojimas nelaikytinas neproporcingu, diskriminuojančiu. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašytojo įžvelgiamų priežastinių ryšių tarp jam gresiančio baudžiamojo persekiojimo bei jo tautybės (lietuvių kilmės) ir (arba) jo politinių įsitikinimų. Įvertinus pareiškėjo samprotavimus dėl potencialių grėsmių, realios šių grėsmių rizikos nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos kriterijų. Departamentas pažymėjo, jog pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 2004 metų iki tarnybinio įvykio 2016 metais, dėl kurio buvo pradėtas baudžiamasis procesas. Priimant į tarnybą, pareiškėjas turėjo praeiti visas procedūras, patikrinimus, susijusias su priėmimu į tarnybą vidaus reikalų sistemoje, todėl apie jo lietuvišką kilmę buvo žinoma prieš jį priimant į tarnybą (tai, kad pareiškėjo motina yra lietuvė, nurodyta jo gimimo liudijime). Prieš pareiškėją nebuvo imtasi priemonių dėl jo sąsajų su draugais iš opozicijos ar nepritarimo valdžios vykdomai politikai, kurios naudojamos prieš asmenis, kurie dėl savo politinių įsitikinimų (duomenys neskelbtini) valdžios suvokiami kaip grėsmė valstybei ir kurių veiklą stengiamasi apriboti. Pareiškėjui nebuvo pateikti formalūs kaltinimai, kuomet pasitelkiamos administracinės ir / arba teisminės priemonės, kurios arba tik atrodo esančios teisėtos, bet jomis piktnaudžiaujama persekiojimo tikslais, arba yra vykdomos pažeidžiant įstatymus. Iki baudžiamojo proceso 2016 metais pareiškėjas nebuvo pašalintas iš tarnybos, pažemintas pareigose, jo baudžiamasis persekiojimas pradėtas ne dėl formalių ar išgalvotų veiksmų, o dėl realaus įvykio. Tyrimo metu nenustatyta pagrindo prielaidai, jog pareiškėjo teisės į gynybą buvo pažeistos. Pareiškėjo paaiškinimai bei kita turima aktuali informacija nepagrindė realios rizikos, kad jis galėtų būti „susietas“ su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais pilietiniais neramumais, tikimybės. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip hipotetinio pobūdžio ir nėra pakankamai reali, kad pagrįstų tarptautinės apsaugos poreikį.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. P. skundą.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. prašymu kreipėsi į Departamentą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau Departamentas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. (15/6-8)12PR-168 pareiškėjo prašymo netenkino; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. spendimu minėtą Departamento sprendimą pripažino pagrįstu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4910-552/2019 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą; pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. Departamentui pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį motyvavo tuo, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo persekiojamas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl tautybės (lietuvių kilmės) ir politinių įsitikinimų; Departamentas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (15/6-9) 15PR-211 nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 16 d. sprendimu panaikino minėtą Departamento sprendimą įpareigojo Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymą, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2020 m. balandžio 15 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, pateikdamas paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, nurodė naujus esminius motyvus dėl tautybės ir politinių pažiūrų, kurių Departamentas nenagrinėjo pirminio pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu; Departamente 2019 m. rugsėjo 9 ir 23 d. vyko pareiškėjo apklausa dėl paskesnio prašymo suteikti prieglobstį; išnagrinėjęs paskesnį pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas ginčijamu Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
7. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Įstatyme įtvirtinta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, o vertinant, ar asmens persekiojimas bei baudimas gali būti prilyginamas neproporcingam ir diskriminuojančiam, pirmiausia turi būti įvertinta, ar asmeniui gali grėsti pernelyg griežta bausmė, pagal apibrėžimą prilygstanti persekiojimui, arba bausmė taikoma diskriminuojant. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėdamas pirminį pareiškėjo prašymą teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjui skirta bausmė galėtų būti prilyginta persekiojimui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir / ar Įstatymo prasme, taip pat nenustatė, jog bausmė taikoma diskriminuojant. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi, galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas.
8. Vertindamas paskesniame pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo lietuviška kilme bei politiniais įsitikinimais, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nenustatytas priežastinis ryšys tarp šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jam (duomenys neskelbtini) gresiančio baudžiamojo persekiojimo. Departamento atlikto tyrimo metu nerasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) būtų vykdomas tendencingas lietuvių kilmės ar kitų tautybių persekiojimas arba diskriminacija etniniu / tautiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog tam tikri išvykimo į Europos Sąjungos šalis, Egiptą ir Turkiją apribojimai buvo taikomi visiems (duomenys neskelbtini) jėgos struktūros pareigūnams, todėl negalima sutikti, kad šios priemonės pareiškėjui buvo taikomos dėl jo kilmės.
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamasis procesas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2016 metais, iki tol dėl turimų opozicijai priklausiusių draugų ar balsavimo 2010 ir 2015 metų rinkimuose prieš pareiškėją nebuvo imtasi jokių priemonių (nebuvo pateikti formalūs kaltinimai, nebuvo pažemintas pareigose, pašalintas iš tarnybos), be to, pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2017 metų pabaigoje, nuo to laiko nebuvo grįžęs, todėl negalima sutikti su jo teiginiu, jog jis gali būti susietas su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais įvykiais.
10. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių – Departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginių dėl galimo pareiškėjo persekiojimo, sulaikymo ar kankinimo.
III.
11. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
12. Pareiškėjas palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją, nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, jog formaliai teisėtų priemonių taikymas buvo diskriminacinio pobūdžio, nes patikrinimo ir kontrolės priemonės nebuvo taikomos visiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams, (duomenys neskelbtini) skyriuje tik pareiškėjas buvo nuolat apklausiamas ir tikrinamas poligrafu. Šios priemonės pareiškėjui buvo taikomos ne vien tik dėl lietuvių kilmės, bet ir dėl politinių pažiūrų. Būtent dėl šių dviejų aplinkybių (kompleksiškai) asmuo (duomenys neskelbtini) laikomas potencialiu opozicionieriumi. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) valdžia žinojo apie jo kritišką požiūrį, politines pažiūras, neišgavo iš pareiškėjo prisipažinimo apie ryšius su opozicija, todėl tokius duomenis bandė išgauti pradėdama neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėjui pateikti kaltinimai buvo formalūs ir tik atrodė teisėtai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis negali būti siejamas su šiuo metu (duomenys neskelbtini) vykstančiais įvykiais, pažymi, jog būdamas (duomenys neskelbtini) pareigūnu išvyko į užsienio valstybę, čia praleido trejus metus, prašė prieglobsčio. Be to, (duomenys neskelbtini) laikosi pozicijos, kad šiuo metu šalyje vystančios protesto akcijos kurstomos ir remiamos iš vakarų valstybių ir jose esančių opozicionierių. Todėl, pareiškėjo teigimu, yra reali tikimybė, kad jis (duomenys neskelbtini) bus vertinamas kaip opozicionierius ir valstybės išdavikas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo.
16. Šio ginčo atveju apeliantas neteikė naujų įrodymų bei nenurodė jų galimų šaltinių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindė skundą pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrina, ar teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir ar jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas.
17. Dėl apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei jų apimties pažymėtina, kad nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio (ginčui aktualios redakcijos 56 straipsnio atitiktis) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011; 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikos nuostatomis dėl įrodymų tyrimo bei vertinimo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimą teisėjams, nagrinėjantiems administracines bylas, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
20. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą visa apimtimi ir atsakė į visus pareiškėjo skundo argumentus. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
21. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pvisa apimtimi įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčui aktualius teisės aktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo skundo yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui yra sumokėjęs 22,50 Eur, o už apeliacinį skundą – 12 Eur žyminio mokesčio. Tačiau, skundai (ir apeliaciniai skundai) prieglobsčio, papildomos apsaugos bylose neapmokestinami žyminiu mokesčiu (Įstatymo 71 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.).
23. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui grąžintina už skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma – 34,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui A. P. (A. P.) už skundą pirmosios instancijos teismui, taip pat už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 34,50 Eur (trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų).
Nutartis neskundžiama.