Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (15/6-8) 12PR-168 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjui buvo iškelta baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu su pakeitimais, padarytais (duomenys neskelbtini) teismo Baudžiamųjų bylų teismo kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutartimi, pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbiami)BK, BK) 426 straipsnio 3 dalyje, 317 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad paskirta bausmė ir jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo nediskriminuojantis ir proporcingas. Pareiškėjas teigė, jog teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, tariamai tarnybos metu piktnaudžiavęs valdžia, taip pat pažeidęs kelių eismo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvykyje, dėl kurio buvo iškelta baudžiamoji byla, dalyvavo dar trys milicijos pareigūnai. Pareiškėjas taip pat dirbo milicijoje vairuotoju, turėjo (duomenys neskelbtini) laipsnį. Visi kiti įvykyje dalyvavę milicijos pareigūnai buvo karininkai, kurių nurodymus pagal pavaldumą pareiškėjas privalėjo vykdyti. Minėti milicijos pareigūnai dalyvavo įvykyje, sulaikant pažeidėjus, vadovavo sulaikymui ir davė pareiškėjui privalomus nurodymus. Nė vieno iš milicijos pareigūnų veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikaltimo požymių, tačiau pareiškėjui, atlikusiam antraeilį vaidmenį, buvo iškelta baudžiamoji byla ir priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas buvo diskriminuojantis.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu buvo pradėtas tautiniais ir politiniais pagrindais. Pareiškėjo motina yra lietuvė, gimusi Lietuvoje, vienas jo brolis gyvena Lietuvoje. Pareiškėjas turi teisę ir Lietuvos pasiuntinybėje norėjo įgyti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Kai apie tai informavo savo vadovus milicijos tarnyboje, jam buvo paaiškinta, kad įgijęs šį dokumentą bus atleistas iš tarnybos milicijoje. Dėl to atsisakė ketinimo pateikti prašymą gauti lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjo jaunesnysis brolis, taip pat tarnavęs tame pačiame milicijos skyriuje, 2015 m. gavo lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą ir buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjas aiškino, jog po šių įvykių vadovybės elgesys jo atžvilgiu pasikeitė, jis buvo nuolatos kontroliuojamas, kviečiamas į įvairius pokalbius dėl ryšių su Lietuva, buvo reikalaujama prisipažinti, kad yra gavęs lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjo paaiškinimais, kad tokio dokumento jis neturi, nebuvo tikima, dėl to jį netgi tikrino poligrafu (vienas iš tokių patikrinimų truko virš 8 val.). Gavo nurodymą į Lietuvą važinėti ne dažniau, nei du kartus per metus, nors iki 2014 m. pareiškėjas dažnai važinėdavo į Lietuvą, beveik kas mėnesį, o kartais ir dažniau, nes Lietuvoje turi daug giminaičių. Pareiškėjui buvo nurodoma iš anksto informuoti apie keliones į Lietuvą ir pateikti ataskaitą apie kelionę sugrįžus iš jos.

1.4. Pareiškėjas nurodė, jog tarnyboje buvo varžomos jo pilietinės teisės. Pareiškėjas aiškino, kad milicijos darbuotojai paprastai gaudavo nurodymus per rinkimus į savivaldybės ar valstybės organus balsuoti už prezidento vykdomą politiką palaikančius kandidatus. Bendradarbiams buvo prasitaręs, kad nedalyvaus rinkimuose, nebalsuos, nes ne visada pritaria valstybėje vykdomai politikai. Apie tai galimai sužinojo ir jo vadovybė. Pareiškėjas teigė, jog jam nuolatos buvo daromas spaudimas ir reiškiamas nepasitikėjimas jo lojalumu. Pareiškėjas vertino, kad išdėstytos aplinkybės lėmė tai, jog, „atsiradus progai“, jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nors kitų milicijos pareigūnų analogiškuose veiksmuose nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių.

1.5. Pareiškėjas teigė, kad baudžiamosios bylos procesas buvo diskriminacinis jo atžvilgiu. Pareiškėjas aiškino, jog nors ir turėjo gynėją, tačiau buvo atmestas ne vienas gynėjo prašymas dėl ekspertizių ar eksperimentų atlikimo, dėl ko bylos aplinkybės nebuvo ištirtos išsamiai ir objektyviai. Gynėjo skundai (duomenys neskelbtini) Aukščiausiajam Teismui net nebuvo priimti. Dar nesibaigus ikiteisminiam tyrimui, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis prokuroras pareiškėjui pasakė, kad jis milicijoje nebedirbs, o „sėdės“. Iki teismo nuosprendžio priėmimo jis jau buvo informuotas, kad jam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl teismo nuosprendžio paskelbimo nelaukė ir išvyko iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog procesas buvo tendencingas ir diskriminacinis, kryptingai nukreiptas pasiekti iš anksto žinomą rezultatą.

1.6. Pareiškėjas nurodė, kad jam paskirta 3 metų ir 9 mėnesių reali laisvės atėmimo bausmė, lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) normomis (228 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 40 straipsnis, 75 straipsnis), yra labai griežta ir neproporcinga, dėl to gali būti prilyginta persekiojimui. Pareiškėjas teigė, kad jo baimė būti persekiojamam dėl tautybės, politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei, baimė būti kankinamam ar žeminamam yra pagrįsta ir yra pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą.