- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- II-530-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00328-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- K. Š., Institucijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
Institucijos priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, atstovui A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5537-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5537-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad K. Š. 2024 m. vasario 24 d. 23.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilės girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. Š., nesutikdamas su Institucijos 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jo netaikyti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2024 m. sausio 15 d. dėl teisės vairuoti praradimo turėjo išeiti iš darbo, dirbo administracijos padalinyje mechanizuoto valymo skyriaus darbų vadovo-meistro pareigose. Darbe privalėjo naudotis transporto priemone Kauno miesto gatvių, šaligatvių, dviračių takų ir t.t. stebėjimui bei pavaldžių darbuotojų tikrinimui bei darbų paskirstymui bei užtikrinimui. Dėl aplaidumo bei neatsakingumo, nors ir jautėsi visiškai blaivas bei adekvatus, nors yra ir profesionalus vairuotojas, neįvertino pavojingumo bei gręsiančios atsakomybės. Prarado darbą, pastovias pajamas, teisę vairuoti ir toliau vyksta gyvenimo griūtis, nebegali įsidarbinti. Gyvena kaimo vietovėje, kurioje laisvų darbo vietų nėra; vietovėje, kurioje iki viešojo transporto stotelės yra nemažiau nei 30 min. kelio pėsčiomis; taip pat, kaip ir iki artimiausios kaimo parduotuvės į kurią turi vykti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų. Praradus darbą bei pastovias pajamas, neturi galimybės sumokėti paskirtos baudos bei, praėjus paskirtam teisių atėmimo terminui, susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo, kadangi tai bus neįmanoma finansiškai. Pareiškėjas nurodo, kad Administracinių nusižengimo kodekse yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo nuobaudų skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), vadovaudamiesi nuobaudos paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi, administracinės nuobaudos (baudos) dydis bei administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) terminas gali skirtis, nes konkretaus uždraudimo naudotis specialia teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) diskrecijos teisė. Net patys drausmingiausi vairuotojai neišvengia KET pažeidimų. Savaime suprantama, vairuotojas privalo atsakyti už padarytą KET pažeidimą, tačiau, atsižvelgiant į kitų ES valstybių įstatymus bei praktiką, itin griežtos Lietuvos Respublikos bausmės, kuomet, atimant teisę vairuoti, prarandamas darbas, pastoviosios pajamos ir neįmanoma vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, suponuoja visuotinio teisingumo ir proporcingumo principo neatitikimą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/20I8 ir kt.). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo darbo ar įsipareigojimais šeimos nariams, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą.
Institucija nurodė, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi - ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareiga įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. (lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Pareiškėjas jį tikrinančiam pareigūnui nurodė, jog alkoholio vartojo 20 minučių prieš patikrinimą, o savo paaiškinime parašė, jog vairavo transporto priemonę nes jautėsi blaivus, nors žinojo, kad neseniai vartojo alkoholį. Pareiškėjas, nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra pakankamai blaivus. Pareiškėjas, žinodamas savo sudėtingą darbinę bei finansinę padėtį, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų jam didelę naštą, tačiau sąmoningai taip nesielgė.
Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau per pastaruosius penkerius metus Pareiškėjas buvo baustas 16 kartų, iš kurių 14 kartų už KET pažeidimus - už nustatyto greičio viršijimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant, saugos diržo nedėvėjimą, važiavimą per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nusižengimo padarymo metu Pareiškėjas neturėjo galiojančių nuobaudų.
Institucija nurodė, kad savo skunde Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes Pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės susijusios su darbu egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Institucija prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. Š. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Pripažįsta padaręs nusižengimą. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Jis vakare gėrė vyną, po to važiavo namo, tačiau nesijautė esąs neblaivus, jautėsi gerai, reakcija buvo gera. Sustabdžius policijos pareigūnams, jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, bet netekus teisės vairuoti, iš darbo turėjo išeiti, nes reikalingas darbui vairuotojo pažymėjimas. Jis šeimos neturi, gyvena Dievoniškių kaime. Gailisi padaręs nusižengimą, padarė išvadas dėl savo elgesio, kad vairuoti išgėrus alkoholio negalima. Prašo sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5537-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) K. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Nutarime nurodyta, kad K. Š. 2024 m. vasario 24 d. 23.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilės girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Bylos duomenys patvirtina, kad K. Š. 2024 m. vasario 24 d. 23.20 val. Kaune, A. Kriščiukaičio- Neries kr. vairavo transporto priemonę „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumas. Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad sustabdžius automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu, prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio dalelių. Vairuotojas K. Š. paaiškino, kad jis prieš 20 minučių vartojo alkoholį. Alkotesteriu pirmu tikrinimu 23.21 val. jam nustatytas 0,58 promilės girtumas, 23.37 val. – 0,54 promilės girtumas. Alkotesterio duomenys fiksuoti neblaivumo nustatymo akte.
Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (tai yra daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).
Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.
Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skiriama nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų bauda. Pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nutarimu buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 800 eurų bauda, kurią, kaip nurodė pareiškėjas, jau sumokėjo.
Už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Analizuojamu atveju pareiškėjui buvo paskirtas minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Pareiškėjas su jam paskirta bauda sutinka, ją jau yra sumokėjęs, tačiau prašo neskirti arba skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis gailisi nusižengęs, pasižada daugiau pažeidimų nedaryti. Pažymėjo, kad praradęs teisę vairuoti, neteko darbo, pajamų ir be vairuotojo pažymėjimo jam sunku susirasti naują darbą. Jis gyvena kaime, kur iki stotelės pėsčiomis yra 30 min kelio. Šeimos neturi, yra vienišas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Teismas sutinka su Institucija, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, pareiškėjas nevengė atsakomybės, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas jau sumokėjo jam paskirtą baudą. Pareiškėjas yra baustas administracine už nesunkius nusižengimus, tačiau nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, anksčiau paskirtos baudos yra sumokėtos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas neturi šeimos, gyvena vienas kaime, kur susisiekimas sudėtingas, iki artimiausios stotelės gana didelis atstumas. Dėl savo neatsakingo elgesio– vairavimo neblaiviam jis jau prarado darbą ir dabar turi apsunkintas sąlygas susirasti naują, dėl ko labai gailisi nusižengęs ir suprato savo elgesio pasekmes, padarė išvadas dėl netinkamo savo poelgio.
Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, tuo labiau, kai jis anksčiau administracine tvarka baustas tik už nedidelius nusižengimus, kas rodo pažeidimo išimtinumą, paskirtas baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi, todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad K. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimu paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių pakeistinas į specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys K. Š. nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo K. Š. skundas tenkintinas, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5537-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, K. Š. skirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių sumažinant iki 6 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
K. Š. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5537-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, K. Š. paskirtą administracinio poveikio priemonę teisės vairuot transporto priemones atėmimą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.