Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. O. 2024 m. gruodžio 17 d. 17 val. 42 min. A1 kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 63,5 km, Kaišiadorių r. sav., vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Autojuta“ priklausantį automobilį „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0331, jai nustatytas 2,62 promilių neblaivumas.

Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „VW Taigo“, 2023 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM - 18 740 Eur (1 t., b. l. 35).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamosios K. O. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamoji K. O. pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 1–3), o jos motina Z. P. pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės K. O. pagal laidavimą be užstato ir perduoti kaltinamąją jos atsakomybei (2 t., b. l. 42–43), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu K. O. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamoji anksčiau neteista, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka bausta vieną kartą (anksčiau administracine tvarka nėra bausta dėl šiurkščių nusižengimų, vairavimo esant neblaiviam) (1 t., b. l. 133, 135–136). Kaltinamoji K. O. buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip darbšti, aktyvi darbuotoja (1 t., b. l. 141), šiuo metu nedirba (2 t., b. l. 4). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamoji suprato netinkamai pasielgusi, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nustatytos visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė neprieštaravo, jog kaltinamoji K. O. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 55–57).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Z. P. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotojas ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra teisinis pagrindas K. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą K. O., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jos padarytos neblaivios ar apsvaigusios nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamoji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, jos veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant minimalų 1 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo - paskyrimo - 2024 m. gruodžio 18 d. (1 t., b. l. 117–121).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 4 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018). Taigi, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad K. O. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę – automobilį „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „Autojuta“ (1 t., b. l. 34).

Teismas pažymi, kad transporto priemonė - automobilis „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Autojuta“, kurį vairavo kaltinamoji, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad K. O. vairuoto automobilio „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Kaip jau minėta, automobilis „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – UAB „Autojuta“, o byloje nenustatyta, jog UAB „Autojuta“ įgalioti atstovai būtų žinoję, jog kaltinamoji ketina vairuoti būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamosios turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio „VW Taigo“ vidutinė kaina yra 18 740 Eur su PVM (1 t., b. l. 35). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo aspektu, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog kaltinamoji šiuo metu nedirba, turi kreditorinių įsipareigojimų (atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalį jų kaltinamoji prisiėmė jau po įvykio), augina nepilnametį sūnų, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamosios K. O. konfiskuotina dalis minėto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 000 Eur.

Pažymėtina ir tai, jog kitos K. O. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (vieneri metai) yra minimalus įstatyme nustatytas tokios priemonės taikymo terminas, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. O. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Kaltinamajai K. O. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 117–121).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; K. O. vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas

nusprendžia:

K. O., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos Z. P. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, skirti K. O. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 18 d.,

- konfiskuoti automobilio „VW Taigo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti K. O., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Z. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. O., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (10 000 (dešimt tūkstančių eurų) Eur) turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjusi nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones K. O. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; K. O. vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.