Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

4. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. rugpjūčio 29 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjai Ž. C. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d. viešojoje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, buvo įkelta nuotrauka su joje užfiksuotais tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) esančiais pareigūnais.

Policijos departamento Imuniteto valdybos (toliau – ir IV) Vilniaus apygardos skyriaus (toliau – ir VAS) vyriausiosios tyrėjos J. T. 2022 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3502 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ nurodyta, kad nuotraukose užfiksuoti Vilniaus AVPK RV pareigūnai Ž. C. ir M. K. (M. K.), dirbę pagal darbo grafiką reaguojančiosiose pajėgose nuo 2022 m. birželio 27 d. 19.00 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 7.00 val. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. siūloma pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant įvertinti nuotraukoje užfiksuotų minėtų pareigūnų veiksmus.

Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 29 d., Policijos departamento IV VAS buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl J. T. 2022 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime pateiktos informacijos.

6. Tarnybinio patikrinimo metu Vilniaus AVPK RV 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai Ž. C. 2022 m. liepos 6 d. pasirašytinai įteiktas Pranešimas, kuriame nurodyta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir yra duomenų, jog galbūt ji padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent pagal darbo grafiką, nuo 2022 m. birželio 27 d. 19.00 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 7.00 val., būdama ekipažo vyresniąja ir dirbdama kartu su 6-ojo skyriaus tyrėju M. K. reaguojamosiose pajėgoje (duomenys neskelbtini) bei turėdami reaguoti į gaunamus įvykius, miegojo tarnybiniame automobilyje.

Pareiškėja 2022 m. liepos 6 d. pateikė išsamų rašytinį paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Iš jo turinio matyti, kad ji atsakomybės dėl Pranešime nurodytų įtarimų neprisiima. Be kita ko, nurodė, kad tarnybos metu tarnybiniame automobilyje nemiegojo, tarnybinio nusižengimo nepadarė; taip pat nurodė, kad pertraukos metu (2022 m. birželio 28 d. nuo 3.30 val. iki 4.00 val.) nesislapstė, stovėjo viešoje atviroje vietoje, automobilio variklis buvo įjungtas, klausėsi radijo stotelės, tiek tarnybinis, tiek ir asmeninis mobilieji telefonai buvo įjungti.

7. Ž. C. 2022 m. liepos 26 d. buvo įteiktas Papildomas pranešimas, kuriame nurodyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimą nustatyta, kad yra duomenų, jog galbūt ji padarė tarnybinį nusižengimą, o būtent pagal darbo grafiką nuo 2022 m. birželio 27 d. 19.00 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 7.00 val. būdama ekipažo vyresniąja ir dirbdama kartu su 6-ojo skyriaus tyrėju M. K. reagavo į iškvietimą ROIK (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. birželio 27 d. 22.13 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 0.48 val. atliko šio iškvietimo ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau įvykio kortelėje nepažymėjo, kada baigtas darbas su įvykiu.

Pareiškėja Ž. C., susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, 2022 m. rugpjūčio 4 d. pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame, be kita ko, pabrėžta, kad ji elgėsi taip, kaip to reikalauja teisės aktai, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Apie įvykio pabaigą sistemoje pažymėjo kaip įprastai, tačiau galimai dėl techninių trukdžių sistemoje tai nebuvo užfiksuota. Bet kokiu atveju tai būtų mažareikšmis nusižengimas, kuris negali užtraukti atsakomybės.

8. Atlikus pareiškėjos tarnybinį patikrinimą 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo surašyta Išvada.

Išvadoje konstatuota, kad Ž. C., kuri buvo ekipažo vyresniąja, nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu pabaigos laiko, kaip tai reglamentuota PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje. Be to, baigusios darbą su minėtu įvykiu, reaguojamosios pajėgos (duomenys neskelbtini) kurį laiką („Ecofleet“ duomenimis, iki 1.38 val.) stovėjo adresu: Vilnius, T. Ševčenkos. g. 26, vėliau pravažiavo Dilgynę, Vaidotus, Aukštuosius Panerius, Jočionis, Vilkpėdę, Naujininkus, Rasas, Rokantiškes, Grigaičius (iš viso pravažiavo 74 km) ir atvyko į Žirnių g. 37, ten stovėjo virš pusvalandžio („Ecofleet“ duomenimis, nuo 3.28 val. iki 4.03 val.) ir tuo metu buvo nufotografuoti miegantys ten buvusio (-ių) asmens (-ų), nuotrauka išplatinta socialiniuose tinkluose. Taigi, Išvadoje iš esmės konstatuota, kad pareigūnai atvykę į nuošalią vietą miegojo ir buvo nufotografuoti pašalinio (-ių) asmens (-ų), tai yra pažeidė PPV aprašo 18.5 papunktį bei nevykdė 18.6 papunkčio reikalavimų. Išvadoje pažymėta, kad aptariamas įvykis turėjo platų atgarsį visuomenėje. Buvo nesilaikoma Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių reikalavimų. Taip pat pareiškėja nesilaikė Šakos sutarties 51 punkto nuostatos, t. y. ji ne valgė, kaip nustatyta minėtoje nuostatoje, o ilsėjosi.

Išvadoje, be kita ko, buvo siūloma Vilniaus AVPK RV vyresniajai tyrėjai Ž. C. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį PPV aprašo 18.5 ir 18.6 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių bei Šakos sutarties 51 punkto reikalavimų pažeidimais, skirti tarnybinę nuobaudą.

9. Vilniaus AVPK viršininkas (viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), ir atsižvelgdamas į Policijos departamento Išvadą bei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 10-G-57183, 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė Įsakymą, kuriuo skyrė komisarei inspektorei Ž. C., Vilniaus AVPK RV 2-ojo skyriaus vyresniajai tyrėjai, tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

10. Pareiškėja su šiuo Įsakymu nesutinka ir skundžia jį teismui.

11. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Statuto 38 straipsnio 2 dalis).

Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų gali būti papeikimas (2 punktas).

Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 39 straipsnio 10 dalis).

Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Konkrečiai tai – Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

12. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Minėto Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

13. Analizuojat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, akivaizdu, kad vertinant paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą svarbi ne tik minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis (nagrinėjamu atveju neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių, ir kt.), bet ir patikrinimas, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. LVAT nuosekliai pažymi, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos teisėtumu, pavyzdžiui, prie besąlygiško pagrindo panaikinti tarnybinę nuobaudą priskirtini įstatymo nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai (žr., pvz., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A14-1117/2005 ir kt.); kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai vertinami atsižvelgiant į šių pažeidimų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Esminę reikšmę analizuojant, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros taisyklės, turi: pirma, ar nebuvo pabloginta pareigūno, kuris įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, teisinė padėtis; antra, ar nebuvo suvaržytos jam teisės aktais garantuojamos teisės, pvz., teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga ir pan. (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A756-3075/2011 ir kt.).

Be to, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; ir kt.).

LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).

14. Pareiškėja, visų pirma, teigia, kad jai nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje ir tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų, Pranešimai buvo neišsamūs, surašyti apsiribojant tik faktinių aplinkybių konstatavimu, Išvadoje papildomai atsirado kitų kaltinimų, dėl kurių jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimų ir kt.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš esmės sutinka su šiais pareiškėjos argumentais.

15. Pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Kai tarnybinio patikrinimo metu nustatoma naujų, šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka surašytame pirmame pranešime nenurodytų, pareigūno galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, tikrintojas nedelsdamas surašo papildomą pranešimą.

LVAT yra konstatavęs, kad tiriamo pareigūno nežinojimas apie jam pareikštų įtarimų apimtį arba apie jam reiškiamus papildomus įtarimus laikytinas jo teisės į gynybą pažeidimu; toks teisės į gynybą pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – pažeidimas ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-1643/2012).

16. Kaip matyti iš Pranešimo, pareiškėja buvo įtariama miegojusi tarnybiniame automobilyje, tačiau miegojimo laikas nurodytas gan aptakiai, t. y. nuo 2022 m. birželio 27 d. 19.00 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 7.00 val. Taip pat Pranešime niekaip neatskleistas pareiškėjos miegojimas tarnybiniame automobilyje turinys, t. y. nenurodytos jokios aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis toks įtarimas pareiškėjai yra pareikštas (nėra jokios informacijos, kad pareiškėja buvo nufotografuota įtariant ją miegojus tarnybos metu tarnybiniame automobilyje ir pan.). Tad yra pagrindas daryti išvadą, kad Pranešimas nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjai buvo apribotos teisės į gynybą; būtent tai ji ir teigia skunde.

Be to, kaip matyti iš Pranešimo ir Papildomo pranešimo, pareiškėjai buvo pateikti įtarimai dėl 2022 m. birželio 27 d., dirbant pagal darbo grafiką, miegojimo tarnybiniame automobilyje bei nepažymėjimą įvykio kortelėje, kada buvo baigtas darbas su įvykiu (ROIK (duomenys neskelbtini)). Tačiau iš Išvados matyti, kad pareiškėjai buvo inkriminuotas ir pažeidimas, nustatytas PPV aprašo 18.6 papunktyje, t. y. be tarnybinio būtinumo buvo stovinčiame tarnybiniame automobilyje, nors dėl šios veikos padarymo pareiškėjai nebuvo įteiktas joks pranešimas apie tarnybinį nusižengimą arba papildomas pranešimas apie padarytą tarnybinį nusižengimą ir nesuteikta galimybė dėl to pateikti paaiškinimus. Išvadoje pareiškėjai taip pat inkriminuotas Šakos sutarties 51 punkto reikalavimų nesilaikymas, t. y. pareiškėja ne valgė darbo laiku darbo vietoje, o ilsėjosi. Tačiau toks įtarimas pareiškėjai taip pat nebuvo pareikštas.

Taigi, apibendrinant konstatuotina, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Toks pažeidimas laikytinas pagrindinės administracinio sprendimo priėmimo procedūros – taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – pažeidimu ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti tokį pažeidimą turėjusios procedūros metu priimtą administracinį sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Pareiškėja taip pat teigia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo analizuojamas jos kaltės klausimas.

Teismas sutinka ir su šiais pareiškėjos argumentais.

18. Minėta, jog Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pareigūno kaltė yra vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų (Tvarkos aprašo 3 punktas). Tad kaltės nustatymas yra būtinas atliekant tarnybinį patikrinimą, siekiant pareigūną patraukti tarnybinėn atsakomybėn.

LVAT taip pat yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Todėl, tiriant nusižengimą, būtina nuodugniai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pasak LVAT, tai, kad atsakovas netiria pareiškėjo kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindžia ir tik formaliai nurodo kaltės formą, yra esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio paskirta nuobauda laikoma neteisėta ir nepagrįsta (žr., pvz., 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-1366/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; ir kt.).

19. Kaip matyti iš bylos, konkrečiai iš Išvados, atsakovas šiuo atveju ne tik kad netyrė pareiškėjos Ž. C. kaltės klausimo dėl jai inkriminuotų nusižengimų, jos nepagrindė, bet ir iš viso (net ir formaliai) nenurodė jos kaltės formos. Tad toks pažeidimas, kaip minėta, yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą.

20. Papildomas pranešimas patvirtina, kad pareiškėja buvo įtariama padariusi pažeidimą, jog ginčo laikotarpiu įvykio kortelėje nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu (ROIK (duomenys neskelbtini)) pabaigos laiko.

Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėja tiek 2022 m. rugpjūčio 4 d. papildomame paaiškinime, tiek savo skunde aiškiai nurodė, jog maždaug nuo 2022 m. birželio 27 d. 22.13 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 00.48 val. reagavo į iškvietimą ROIK (duomenys neskelbtini), atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus; įvykio kortelėje apie darbo pabaigą pažymėjo apie 1.00 val.; atkreipė dėmesį, kad PPV darbo vieta labai dažnai stringa, praktikoje pasitaiko atvejų, kad po duomenų suvedimo neišsaugoma jokia suvesta informacija; tad ir ginčo atveju sistemoje pažymėtas įvykio pabaigos laikas galėjo neišlikti ne dėl jos neveikimo, bet dėl techninių kliūčių (trukdžių); teigė, kad jos teiginius, jog minėtą pamainą elektroninės duomenų bazės (PRĮR, PPV darbo vieta) neveikė sklandžiai, strigo, gali patvirtinti budėtojas E. K., kuris Pajėgų išdėstymo plane dėl techninių kliūčių nepažymėjo jų pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei pan. Byloje esančiame R. K. 2022 m. liepos 18 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad jam nepavyko pažymėti Pajėgų išdėstymo plane, jog reaguojamosios pajėgos (duomenys neskelbtini) turi pertrauką pailsėti ir pavalgyti, kadangi tuo metu buvo sutrikusi sistema. Taigi, pareiškėja iš esmės teigia, kad ji visus žymėjimus atliko laiku, tačiau dėl sistemos gedimų jie galėjo neišlikti; tai, kad sistema neveikė, patvirtina ir byloje esantis budėtojo R. K. paaiškinimas. Tad atsakovas (Vilniaus AVPK) privalėjo šias aplinkybes aiškintis. Tačiau, kaip matyti iš Išvados, jis tik formaliai konstatavo, kad Ž. C., kuri buvo ekipažo vyresnioji, nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu pabaigos laiko, kaip tai reglamentuota PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje. Atsakovas visiškai nenagrinėjo minėtų pareiškėjos argumentų, taip pat budėtojo paaiškinimų ir nevertino, ar realiai tuo metu pareiškėja galėjo pažymėti įvykio pabaigą, ar tikrai tuo metu neveikė ar strigo sistema bei pan. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu, tiriant nusižengimą, nebuvo nuodugniai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, įskaitant pareiškėjos kaltę.

Antra, net jeigu ir darant išvadą, kad pareiškėja padarė minėtą pažeidimą, kadangi Išvada yra pakankamai prieštaringa, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai už šį pažeidimą buvo paskirta nuobauda. Išvadoje (jos motyvuojamojoje dalyje) formaliai konstatuota, kad Ž. C., kuri buvo ekipažo vyresnioji, nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu pabaigos laiko, kaip tai reglamentuota PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje. O Išvados rezoliucinėje dalyje, kurioje pateikiami siūlymai, nurodyta, kad Vilniaus AVPK RV vyresniajai tyrėjai Ž. C. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį PPV aprašo 18.5 ir 18.6 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių bei Šakos sutartis 51 punkto reikalavimų pažeidimais, siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi, nors Išvadoje buvo konstatuoti pareiškėjos padaryti pažeidimai, nurodyti PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje (t. y. už įvykio pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje), tačiau už šį pažeidimą jai nebuvo siūloma skirti tarnybinės nuobaudos. Iš Įsakymo taip pat nematyti, kad pareiškėjai buvo paskirta nuobauda ir už minėtą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priešingu atveju, minėta, būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise, tad yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjai iš viso nėra paskirta nuobauda už PPV aprašo 16.6 papunkčio ir Taisyklių 41.2 papunkčio pažeidimą, t. y. už įvykio (ROIK (duomenys neskelbtini)) pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje.

Trečia, net jeigu ir darant išvadą, kad pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda ir už minėtą pažeidimą (pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje), šis pažeidimas, kaip nustatyta byloje, iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių, pagal savo pobūdį gali būti vertinamas kaip visiškai formalus. Tad už tokį pažeidimą tarnybinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, būtų akivaizdžiai neproporcinga tarnybinio nusižengimo sunkumui. Toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu (Statuto 38 straipsnio 2 dalis). Tad net ir šiuo aspektu nuobauda turi būti panaikinta, nes pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami (Statuto 38 straipsnio 1 dalis).

21. Dėl pareiškėjai inkriminuoto kito pažeidimo – tarnybos metu miegojimo tarnybiniame automobilyje, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė šio pažeidimo, kuriuo kaltino pareiškėją. Kitaip sakant, nebuvo visapusiškai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, o išvados padarytos tik remiantis prielaidomis.

Visų pirma, pati pareiškėja neigia, kad ji ginčo laikotarpiu miegojo tarnybiniame automobilyje. Ši jos pozicija yra nuosekli ir nekito viso proceso metu tiek atsakovui atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek ir bylą nagrinėjant teisme.

Antra, M. K., kuris ginčo laikotarpiu buvo ekipaže su pareiškėja, 2022 m. liepos 7 d. paaiškinime, be kita ko, neigė, jog pareiškėja automobilyje miegojo, nurodė, jog: „Nemalonus incidentas įvyko dėl manęs, kolegė Ž. C. visiškai ne prie ko dėl įvykusio incidento.“

Ketvirta, kaip matyti iš bylos, atsakovas išvadą, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu miegojo tarnybiniame automobilyje, padarė iš dviejų nuotraukų, įkeltų į socialinį tinklą „Facebook“. Tačiau, teismo nuomone, šios nuotraukos, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėja tarnybos metu miegojo tarnybiniame automobilyje. Vienoje nuotraukoje iš tam tikro atstumo yra užfiksuotas tik tarnybinis automobilis, o kitoje nuotraukoje – iš vairuotojo pusės automobilyje sėdintys pareigūnai. Nors pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad keleivio pusėje sėdi būtent ji, tačiau neigė tuo metu miegojusi. Iš pateiktos nuotraukos niekaip negalima suprasti, kad pareiškėja būtų užsimerkusi, o juo labiau miegojusi. Iš nuotraukos matyti, kad prie vairo sėdintis pareiškėjos kolega yra užsimerkęs, tačiau tai neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėja miegojo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad išvadą, jog pareiškėja miegojo, leidžia daryti tai, kad ji nematė juos fotografavusio asmens, nors šis buvo pakankamai arti. Teismas su tokia atsakovo atstovo prielaida nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad pats atsakovas nenustatė asmens, kuris padarė minėtas nuotraukas, jo neapklausė ir pan. Tad apskritai nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis tos nuotraukos, tiksliau nuotrauka, kurioje užfiksuoti pareigūnai, buvo padaryta, galbūt per tam tikrą atstumą su priartinimo funkcija, galbūt slepiant, kad fotografuojami pareigūnai nepastebėtų, ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad bet kokie neaiškumai vertintini pareiškėjos naudai. Juo labiau kad prielaidomis apskritai negali būti grindžiama pareigūnui taikoma atsakomybė.