Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

3. Pareiškėjai 2022 m. liepos 26 d. buvo įteiktas 2022 m. liepos 20 d. papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Papildomas pranešimas), kuriame nurodyta, kad ji nuo 2022 m. birželio 27 d. 19.00 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 7.00 val. būdama ekipažo vyresniąja ir dirbdama kartu su M. K. reagavo į iškvietimą ROIK 01220000377552 ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus nuo 2022 m. birželio 27 d. 22.13 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 0.48 val., tačiau darbo su įvykiu kortelėje nepažymėjo, kada buvo baigtas darbas su įvykiu. Pareiškėja paaiškino, kad sistema, kurioje yra suvedami įvykiai, dažnai stringa ir suvesta informacija nėra išsaugoma. Taigi nagrinėjamu atveju suvesta informacija nebuvo išsaugota ne dėl jos veiksmų, o dėl techninių trikdžių. Pareiškėja nurodė, kad elgėsi, kaip nustatyta teisės aktuose, tarnybinio nusižengimo nepadarė. Dėl to, kad neliko duomenų apie pažymėtą darbo su įvykiu ROIK 01220000377552 pabaigos laiką, nekilo jokių realių žalingų pasekmių, todėl šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, tačiau pareiškėjai vis tiek buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

6. Pareiškėjos veika buvo kvalifikuojama skirtingai tarnybinio patikrinimo pradžioje, įteikus jai pranešimus apie galimą tarnybinį nusižengimą, bei vėliau, surašius Išvadą. Pranešimai buvo neišsamūs, surašyti apsiribojant faktinių aplinkybių konstatavimu, o Išvadoje papildomai atsirado kitų kaltinimų, su kuriais nebūtų sutikusi ir būtų pateikusi paaiškinimus, taigi jai nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje ir tinkamai gintis nuo konkrečių kaltinimų. Pareiškėjos nuomone, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Kaltinimai miegojimu tarnybos metu iš esmės grindžiami dviem abejotinos kokybės nuotraukomis ir tarnybinį patikrinimą atlikusios tyrėjos įvykių interpretacija. Viešojoje erdvėje pasklidusių nuotraukų kilmė, kokybė, autorystė kelia pagrįstų abejonių, iš jų nėra aišku, nei kur, nei kada jos padarytos, o iš jose matomo vaizdo nėra aišku, ką nuotraukoje esanti moteris veikia. Taigi vienareikšmiškai konstatuoti, kad tai buvo būtent pareiškėja ir ji miegojo tarnybos metu, yra nepagrįsta. O jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių kaltinimus miegojus tarnybos metu, Išvadoje nėra. Pareiškėjos nuomone, toks įrodymas negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir tinkamu, įrodant miegojimo faktą.

7. Pareiškėjai pritaikyta nuobauda (papeikimas) yra pernelyg griežta ir gali būti taikoma tik tuomet, kai padaryta pavojinga veika (neveikimas), nustatytos pasekmės, padariusios realios žalos ar kitų sunkių neigiamų padarinių, kad už tai pritaikyta nuobauda atitiktų tarnybinio nusižengimo sunkumo laipsnį. Pareiškėja nebausta už tarnybinius nusižengimus. Išvadoje nėra nurodyta, kodėl paskirta būtent tokia nuobauda, be to, joje neaptarta ir tokios nuobaudos skyrimo būtinybė. Todėl bylos nagrinėjimo metu teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios leistų panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, turėtų vertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo klausimą ir, įžvelgęs neteisėtumą, turėtų pasinaudoti diskrecijos teise ir sušvelninti paskirtą nuobaudą.

12. Įrodymų visetas patvirtina tarnybinio patikrinimo metu padarytą išvadą, jog buvo pažeisti PPV aprašo 11 punkto, 18.5 ir 18.6 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatų reikalavimai. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad miegojimas tarnybos metu yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Miegodami pareigūnai ne tik nevykdo funkcijų, bet ir gali tapti nusikalstamos veikos taikiniu bei visuomenės akyse kenkia institucijos prestižui.

15. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (Statuto 38 str. 2 d.).

16. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

17. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų gali būti papeikimas (2 p.). Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 39 str. 10 d.). Statuto 39 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Konkrečiai tai – Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

18. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Minėto Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

23. Papildomas pranešimas patvirtina, kad pareiškėja buvo įtariama padariusi pažeidimą, jog ginčo laikotarpiu įvykio kortelėje nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu (ROIK 0122000377552) pabaigos laiko. Pareiškėja tiek 2022 m. rugpjūčio 4 d. papildomame paaiškinime, tiek savo skunde aiškiai nurodė, jog maždaug nuo 2022 m. birželio 27 d. 22.13 val. iki 2022 m. birželio 28 d. 00.48 val. reagavo į iškvietimą ROIK 0122000377552, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus; įvykio kortelėje apie darbo pabaigą pažymėjo apie 1.00 val.; atkreipė dėmesį, kad PPV darbo vieta labai dažnai stringa, praktikoje pasitaiko atvejų, kad po duomenų suvedimo neišsaugoma jokia suvesta informacija; tad ir ginčo atveju sistemoje pažymėtas įvykio pabaigos laikas galėjo neišlikti ne dėl jos neveikimo, bet dėl techninių kliūčių (trikdžių); teigė, kad jos teiginius, jog minėtą pamainą elektroninės duomenų bazės (PRĮR, PPV darbo vieta) neveikė sklandžiai, strigo, gali patvirtinti budėtojas E. K., kuris Pajėgų išdėstymo plane dėl techninių kliūčių nepažymėjo jų pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei pan. Byloje esančiame R. K. 2022 m. liepos 18 d. paaiškinime, be kita ko, nurodyta, kad jam nepavyko pažymėti Pajėgų išdėstymo plane, jog reaguojamosios pajėgos (duomenys neskelbtini) turi pertrauką pailsėti ir pavalgyti, kadangi tuo metu buvo sutrikusi sistema. Taigi, pareiškėja iš esmės teigė, kad ji visus žymėjimus atliko laiku, tačiau dėl sistemos gedimų jie galėjo neišlikti; tai, kad sistema neveikė, patvirtina ir byloje esantis budėtojo R. K. paaiškinimas. Tad atsakovas (Vilniaus AVPK) privalėjo šias aplinkybes aiškintis. Tačiau, kaip matyti iš Išvados, jis tik formaliai konstatavo, kad Ž. C., kuri buvo ekipažo vyresnioji, nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu pabaigos laiko, kaip tai reglamentuota PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje. Atsakovas visiškai nenagrinėjo minėtų pareiškėjos argumentų, taip pat budėtojo paaiškinimų ir nevertino, ar realiai tuo metu pareiškėja galėjo pažymėti įvykio pabaigą, ar tikrai tuo metu neveikė ar strigo sistema bei pan. Tad yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu, tiriant nusižengimą, nebuvo nuodugniai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, įskaitant pareiškėjos kaltę.

24. Išvadoje (jos motyvuojamojoje dalyje) formaliai konstatuota, kad Ž. C., kuri buvo ekipažo vyresnioji, nepažymėjo tikslaus darbo su įvykiu pabaigos laiko, kaip tai reglamentuota PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje. O Išvados rezoliucinėje dalyje, kurioje pateikiami siūlymai, nurodyta, kad Vilniaus AVPK RV vyresniajai tyrėjai Ž. C. už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį PPV aprašo 18.5 ir 18.6 papunkčių, Etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių bei Šakos sutartis 51 punkto reikalavimų pažeidimais, siūloma skirti tarnybinę nuobaudą. Taigi, nors Išvadoje buvo konstatuoti pareiškėjos padaryti pažeidimai, nurodyti PPV aprašo 16.6 papunktyje ir Taisyklių 41.2 papunktyje (t. y. už įvykio pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje), tačiau už šį pažeidimą jai nebuvo siūloma skirti tarnybinės nuobaudos. Iš Įsakymo taip pat nematyti, kad pareiškėjai buvo paskirta nuobauda ir už minėtą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokie neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjai iš viso nėra paskirta nuobauda už PPV aprašo 16.6 papunkčio ir Taisyklių 41.2 papunkčio pažeidimą, t. y. už įvykio (ROIK 0122000377552) pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje.

25. Darant išvadą, kad pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda ir už minėtą pažeidimą (pabaigos laiko nefiksavimą įvykio kortelėje), šis pažeidimas, kaip nustatyta byloje, iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių, pagal savo pobūdį gali būti vertinamas kaip visiškai formalus. Tad už tokį pažeidimą tarnybinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, būtų akivaizdžiai neproporcinga tarnybinio nusižengimo sunkumui. Toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu (Statuto 38 str. 2 d.). Tad net ir šiuo aspektu nuobauda turi būti panaikinta, nes pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami (Statuto 38 str. 1 d.).

26. Dėl pareiškėjai inkriminuoto kito pažeidimo – tarnybos metu miegojimo tarnybiniame automobilyje, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nepagrindė šio pažeidimo, kuriuo kaltino pareiškėją. Kitaip sakant, nebuvo visapusiškai išsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybės, o išvados padarytos tik remiantis prielaidomis. Visų pirma, pati pareiškėja neigia, kad ji ginčo laikotarpiu miegojo tarnybiniame automobilyje. Ši jos pozicija yra nuosekli ir nekito viso proceso metu tiek atsakovui atliekant tarnybinį patikrinimą, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Antra, M. K., kuris ginčo laikotarpiu buvo ekipaže su pareiškėja, 2022 m. liepos 7 d. paaiškinime, be kita ko, neigė, jog pareiškėja automobilyje miegojo, nurodė, jog: „Nemalonus incidentas įvyko dėl manęs, kolegė Ž. C. visiškai ne prie ko dėl įvykusio incidento.“ Trečia, byloje nenustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbusi reaguojamosiose pajėgoje (duomenys neskelbtini) būtų laiku nesureagavusi į kokį nors įvykį ar iškvietimą. Ketvirta, kaip matyti iš bylos, atsakovas išvadą, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu miegojo tarnybiniame automobilyje, padarė iš dviejų nuotraukų, įkeltų į socialinį tinklą „Facebook“. Teismo vertinimu, šios nuotraukos, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėja tarnybos metu miegojo tarnybiniame automobilyje. Vienoje nuotraukoje iš tam tikro atstumo yra užfiksuotas tik tarnybinis automobilis, o kitoje nuotraukoje – iš vairuotojo pusės automobilyje sėdintys pareigūnai. Nors pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad keleivio pusėje sėdi būtent ji, tačiau neigė tuo metu miegojusi. Iš pateiktos nuotraukos niekaip negalima suprasti, kad pareiškėja būtų užsimerkusi, o juo labiau miegojusi. Iš nuotraukos matyti, kad prie vairo sėdintis pareiškėjos kolega yra užsimerkęs, tačiau tai neleidžia padaryti išvados, jog pareiškėja miegojo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad išvadą, jog pareiškėja miegojo, leidžia daryti tai, kad ji nematė juos fotografavusio asmens, nors šis buvo pakankamai arti. Teismas su tokia atsakovo atstovo prielaida nesutiko. Atsakovas nenustatė asmens, kuris padarė minėtas nuotraukas, jo neapklausė ir pan. Tad apskritai nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis tos nuotraukos, tiksliau nuotrauka, kurioje užfiksuoti pareigūnai, buvo padaryta, galbūt per tam tikrą atstumą su priartinimo funkcija, galbūt slepiantis, kad fotografuojami pareigūnai nepastebėtų, ir pan. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad bet kokie neaiškumai vertintini pareiškėjos naudai. Juo labiau kad prielaidomis apskritai negali būti grindžiama pareigūnui taikoma atsakomybė. Taigi, nagrinėjamu atveju iš esmės nenustatytas ir įvykis, už kurį pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 ir 3 p.), o pareiškėjos skundas patenkinamas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

28. Pareiškėja patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovo priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos, t. y. 150 Eur.

31. Vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę pareigūnai turėjo, matyti, kad nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, veikti kitaip, nei reikalavo teisės aktai. Jų padaryta veika yra jų pačių pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Iš pateikto Išvados turinio akivaizdu, jog kalbama apie neatsargų nusižengimą, pasireiškusį miegojimu. Išvadoje nėra konstatuota, jog pareigūnai būtų tyčia vykę į nurodytą vietą miegoti. Priešingai, Išvados turinyje ir skiriant nuobaudą nurodyta, jog pažeidimas padarytas tiek neveikimu, t. y. kolegai iš karto atlošus kėdę ir, jo teigimu, ilsinant akis, ką neabejotinai ekipažo vyresnioji matė, ir veikimu – pačiai vėliau miegant. Miego faktą pagrindžia ir tai, kad nuotraukoje užfiksuota tai, jog kolega sėdi atsilošęs ir užsimerkęs, o pareiškėja poilsio metu yra nusiėmusi neperšaunamą liemenę ir pakabinusi ant sėdynės, nors funkcijų vykdymo metu ją privaloma dėvėti, akys pagal blakstienų padėtį yra užmerktos fotografavimo momentu be to ji nepamatė, jog yra priėjęs asmuo ir juos fotografuoja. Iš Išvados turinio yra aišku, kokia kaltės forma yra inkriminuojama. Teismas nepakankamai įsigilino į Išvados turinį.

35. Pranešimuose pareiškėjai buvo pateikti du kaltinimai, tai yra: 1) kad pareiškėja 2022 m. birželio 27 d., dirbdama pagal darbo grafiką, miegojo tarnybiniame automobilyje, 2) nepažymėjo įvykio kortelėje, kada buvo baigtas darbas su įvykiu ROIK 0122000377552. Tačiau Išvadoje inkriminuojamas PPV aprašo 18.6 papunktis (be tarnybinio būtinumo buvo stovinčiame tarnybiniame automobilyje) pažeidimas, nors dėl šios veikos padarymo pareiškėjai nebuvo įteiktas joks pranešimas apie tarnybinį nusižengimą ir nesuteikta galimybė dėl to pateikti paaiškinimus. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėja nesilaikė Šakos sutarties 51 punkto reikalavimų. Tačiau dėl šio įtarimo pareiškėja taip pat negalėjo pateikti paaiškinimų.