- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- e2-32233-1066/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- V. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Užubalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1412,20 Eur dydžio skolą, 72,41 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2018-09-12. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos ir palūkanų
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam -. Butas, esantis-, nuosavybės teise nuo 1998-12-07 priklausė lygiomis dalimis atsakovui ir B. E. Š., po ½ buto dalį. Nuo 2016-10-13 po B. E. Š. ½ buto dalį paveldėjo Lietuvos Respublika (2018-05-10 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko įrašas, Registro nr. 10/144950).
Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovo turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovas. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017-03-29 ieškovui buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą vartotojams (taip pat ir atsakovui) 2017-06-16 buvo pateikti pranešimai apie teisių perleidimą, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovo interneto svetainėje.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Pagal CK 6.384 straipsnio, reglamentuojančio energijos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymą, pirmosios dalies nuostatą, tuo atveju, kai pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017). Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti už tiekiamą šilumos energiją būtina nustatyti, ar jį su šilumos tiekėju sieja sutartiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta pagal standartines sutarčių sąlygas, tvirtinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnis), t. y. raštu. Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012). Atsakovas nuo jo nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą ½ buto dalį atsiradimo momento konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniai šalių veiksmai šiuo atveju yra šilumos energijos tiekimas ir jos faktinis vartojimas) sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią jam atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, CK 6.383 straipsnio 1 dalis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis, CK 6.388 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus energijos veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2017-03-29 ir šilumos tiekėjos Vilniaus šilumos tinklai veiklos vykdymo laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-07-31 ir į atsakovo ½-ąją buto dalį buvo tiekiama šilumos energija ir karštas vanduo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2013-11-08 tinkamai vykdytų prievolę mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl už laikotarpį 2013-11-08 iki 2018-07-31 susidarė 1412,20 Eur skola (2017-03-29 PVM sąskaita-faktūra Nr. G703/127209, 2017-05-04 Galutinių sumų patikrinimo ataskaita, 2018-08-14 Mokesčių paskaičiavimo pažyma, At. Kn. nr. 2557322 ir kt.). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2018-08-21 paskaičiavo 72,41 Eur metinių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.2, 6.38 straipsniai). Dėl to, atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1412,20 Eur skolą ir 72,41 Eur palūkanų.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-22) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 33 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų – 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašą bei 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą. Teismas tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 34,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1412,20 Eur dydžio skolą, 72,41 Eur palūkanų, 5 procentus dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-22) iki visiško teismo sprendimo už akių įvykdymo ir 34,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, Jočionių g. 13, Vilnius, A/S Nr. LT537044060001219501naudai.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.