Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (šeimos nariui) buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Be kredito“ 2017 m. kovo 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 11812, pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas televizorius Samsung UE49K5502 AKXXH 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 36,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovas vengė atsiskaityti už suteiktas daikto nuomos paslaugas ir negrąžino išnuomoto daikto, todėl pradinis kreditorius 2018 m. kovo 27 d. pranešimu nutraukė sudarytą sutartį. 2017 m. lapkričio 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2017-11/01 pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į atsakovo skolą. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.504 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio projektams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovo reikalaujamas sumas (CPK 12, 178 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 493,66 Eur skolos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis).

Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovas, taikydamas 1 proc. delspinigių normą, už 2018 m. sausio – birželio mėn. (314 dienų) paskaičiavo atsakovui 86,62 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad 1 procento dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo prašomus priteisti delspinigius mažina iki 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. iki 4,33 Eur delspinigių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 497,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 85,82 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,87 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 85,82 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 493,66 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 66 ct) skolos, 4,33 Eur (keturis eurus ir 33 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 497,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,87 Eur (dvylika eurų ir 87) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.