Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-280-230/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
2A-280-230/2018
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00953-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
Atsakovas
M. K., A. K.
Ieškovas
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-280-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00953-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. K. ir M. K., trečiajam asmeniui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilkaviškio VTAS) ieškinyje teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovams A. K. ir M. K. tėvų valdžią į dukrą G. K., sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, nustatyti G. K. nuolatinę globą, skirti G. K. globėju bei lėšų administratoriumi Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namus, nustatyti G. K. gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovų A. K. ir M. K. dukters G. K. išlaikymui po 80 Eur periodines išmokas, mokant kas mėnesį iki jos pilnametystės, uzufrukto teise leisti tvarkyti lėšas paskirtam globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams. Ieškinyje nurodė, kad A. K. šeima nuo 2015 m. gruodžio 22 d. buvo įrašyta į Vilkaviškio VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Vilkaviškio VTAS specialistų ir Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinių darbuotojų apsilankymų šeimoje metu buvo pastebėta, kad A. K. ir M. K. dėl socialinių įgūdžių stokos tinkamai nesirūpina savo mažamete dukra, jos neprižiūri, panaudoja tėvų valdžią priešingai dukters interesams. Kadangi atsakovai galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, Vilkaviškio VTAS 2016 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą vaiką paimti iš šeimos, Vilkaviškio VTAS teikimu Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B-ĮV-84 G. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu M. K. ir A. K. buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir nuteisti. Kadangi atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigos savo dukrai vykdymo, jos neaugina, nesirūpina auklėjimu bei sveikata, nesistengia jos susigrąžinti, yra nuteisti dėl smurtavimo prieš dukrą, nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovai ateityje tinkamai vykdys tėvų pareigas.Atsakovas M. K. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis ir atsakovė A. K. yra kalti dėl to, jog dukrai G. K. buvo nustatyta laikinoji globa, ji pateko į globos namus. Nuo pat dukros gimimo jis vienas augino, visapusiškai rūpinosi dukra. Po to, kai dukrai buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų globos namai, jis savo dukrą aplankė ne mažiau kaip 8 kartus, lanko ir dabar, stengiasi ją susigrąžinti. Atsakovas bando įtikinti A. K., kad ji pasikeistų, stengtųsi dukrą susigrąžinti iš globos namų, nori, kad dukra augtų turėdama motiną bei tėvą. Jeigu dukros motina nesistengs susigrąžinti dukros, jis sieks, kad dukra gyventų su juo. Tokiu atveju jis pasiryžęs nutraukti santuoką su A. K.. Mano, kad jo finansinės galimybės leistų auginti dukrą vienam, jis gauna 134,40 Eur neįgalumo pensiją ir 84,35 Eur našlaičio pensiją. Taip pat jis turi ir kur su dukra gyventi, nes 2016 m. gruodžio 17 d. su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija sudarė būsto nuomos sutartį. Nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. dalyvavo Marijampolės apskrities vyrų krizių centre elgesio keitimo programoje ir ją pabaigė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, neterminuotai apribojo atsakovams A. K. ir M. K. tėvų valdžią į dukrą G. K., sustabdė asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, nustatė G. K. nuolatinę globą, paskyrė G. K. globėju Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namus, nustatė G. K. gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose, priteisė iš atsakovų A. K. ir M. K. dukters G. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 80 Eur, mokant kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti G. K. globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams, priteisė iš atsakovės A. K. 56,13 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.Teismas nustatė, kad G. K. tėvai yra atsakovai M. K. ir A. K.. A. K. yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo, nepilnametės dukros auginimo. Dukros bendravimas su tėvu taip pat nėra artimas, atsakovas nemoka su mergaite bendrauti, susitikimų metu jis neparodo tėviškos meilės ir šilumos, jo socialiniai ryšiai ir santykiai su dukra yra nepakankami. Šeima nuo 2015 m. gruodžio 22 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Kadangi atsakovai galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B-ĮV-84 G. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai. 2017 m. sausio 25 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir nuteisti.Nors atsakovas M. K. išreiškė norą auginti dukrą, ją kelis kartus aplankė, tačiau, teismo vertinimu, tėvo įgūdžiai rūpintis dukra yra abejotini ir nepakankami. Pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, nėra, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką – atsakovai visiškai nevykdo savo, kaip tėvų, pareigų dukters atžvilgiu, ja nesirūpina. Visa dukters priežiūra šiuo metu tenka Kybartų vaikų globos namams. Todėl, teismo nuomone, ieškovo reikalavimas neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukrą G. K. yra pagrįstas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo M. K. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, asmeninių ir turinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatymu, sustabdymo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas M. K. nuo pat dukros gimimo iki laikinos globos nustatymo visapusiškai rūpinosi dukra G. K., ją augino, maitino, keisdavo sauskelnes, prausdavo ir t. t.Kadangi atsakovė A. K. yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo, nenori auginti dukros G. K., nebendrauja, nesidomi ja, nelanko jos vaikų globos namuose, atsakovas M. K. nusprendė nutraukti santuoką su atsakove ir siekti, kad dukra augtų ne vaikų globos namuose, nebūtų įvaikinta, o gyventų ir augtų kartu su atsakovu, savo biologiniu tėvu. Dėl to jis 2017 m. spalio 2 d. su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad suteiktų antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų. 2017 m. spalio 11 d. sprendimu nuspręsta teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą. Šiuo metu paskirtas advokatas rengia procesinius dokumentus teismui.Po to, kai dukrai G. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai, atsakovas savo dukrą lankė ir lanko. Nuvykęs aplankyti dukrą į vaikų globos namus, su ja kiekvieną kartą bendrauja iki vienos valandos laiko, dukrai nuperka gėrimų, saldumynų. Dukra, pamačiusi tėvą, jį atpažįsta, šiuo metu tarp atsakovo ir dukros yra susiformavęs ryšys.Atsakovas yra neįgalus, kiekvieną mėnesį gauna šalpos neįgalumo pensiją ir našlaičio pensiją. Mano, kad jo finansinės galimybės leistų auginti dukrą vienam. Be to, dukrai pradėjus eiti į darželį, jis galėtų susirasti darbą. Taip pat turi kur gyventi su dukra, nes yra sudaręs būsto nuomos sutartį. Nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. atsakovas dalyvavo Marijampolės apskrities vyrų krizių centre elgesio keitimo programoje ir ją pabaigė.Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas o esant laikinam tėvų valdžios ribojimui, atsakovas dar turės galimybę įrodyti, kad dukrą gali auginti vienas, taip pat galės kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ribojimas nustatytas. Nustačius laikiną tėvo valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvo elgesys, kuris bus vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvo moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.Ieškovas Vilkaviškio VTAS atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl smurtavimo prieš mažametę dukrą ir nuteistas. Apeliantas visiškai savo dukters likimu nesidomėjo ir iki 2017-03-17 Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose jos nelankė. Per 2017 metų kovo mėnesį dukrą aplankė tik keturis kartus ir iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. dukra toliau nesidomėjo. Prasidėjus teisminiam procesui, dukrą aplankydavo apie keturis kartus per mėnesį, tačiau ilgai globos namuose neužsibūdavo. Šie pasimatymai labiau būdavo formalūs, nei siekiant atkurti ryšius su mažamete dukra, kuri jau beveik du metus auga globos namuose. Apeliantas ne tik dukros praktiškai nelankė, nesugebėjo užmegzti nuoširdaus, šilto tėvo ir dukters ryšio, bet ir visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Apeliantui ne kartą buvo siūlyta lankyti pozityvios tėvystės ugdymo kursus, psichologo konsultacijas bei priimti kitų specialistų siūlomą pagalbą. Tačiau apeliantas piktybiškai vengė priimti jam siūlomą pagalbą, nebendradarbiavo su šeima dirbančiais darbuotojais, nevykdė duodamų įpareigojimų.Trečiasis asmuo Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad nuo apgyvendinimo globos namuose dienos iki 2016 m. liepos mėnesio mergaitės nei motina, nei tėvas nelankė. M. K. kelis kartus skambino telefonu ir domėjosi apie mergaitę. 2016 m. liepos mėnesį tėvas mergaitę lankė 2 kartus, tačiau nerodė didelio susidomėjimo dukros sveikata, gerove ir laisvalaikiu. Susitikimų metu jis neparodė tėviškos meilės ir šilumos. Darbuotojų pastebėjimu, tėvo socialiniai ryšiai ir santykiai su dukra yra nepakankami. 2016 m. rugpjūčio mėnesį tėvas dukrą aplankė 3 kartus, pas mergaitę pabuvo 15-30 minučių, ypatingo dėmesio nerodė, lauktuvių neatnešė. 2017 m. kovo mėnesį M. K. mergaitę aplankė 4 kartus. Apsilankymo metu pastebėta, kad dukros bendravimas su tėčiu nėra artimas, tėtis tiesiog nemoka su mergaite bendrauti. Prasidėjus teisminiam procesui, M. K. dukrą pradėjo lankyti dažniau. Pas mergaitę paprastai išbūdavo po 10-15 minučių, retais atvejais iki 30 minučių. Tarp tėvo ir dukters nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys. Tėvas didesnį dėmesį dukrai rodo tik paskatintas darbuotojų. Paskutiniu metu tėtis yra atvežęs sauskelnių, padovanojęs didelį žaislą, saldumynų. Atsakovas savo dukrai per 2 metus išlaikymo lėšų neteikė ir prie išlaikymo globos namuose neprisidėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl skundžiamu teismo sprendimu taikyto neterminuoto tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo į dukrą pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad mažametės dukros G. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais yra atsakovai A. K. ir M. K.. Šeima nuo 2015 m. gruodžio 22 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. Kadangi atsakovai galimai smurtavo prieš savo mažametę dukrą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. B-ĮV-84 G. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir jos globėju paskirti Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai. 2017 m. sausio 25 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus ir nuteisti. G. K. Kybartų vaikų globos namuose yra iki šiol.Ieškovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vilkaviškio VTAS) ieškinyje teismo prašė neterminuotai apriboti atsakovams A. K. ir M. K. tėvų valdžią į dukrą G. K., sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, nustatyti G. K. nuolatinę globą ir skirti G. K. globėju bei lėšų administratoriumi Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namus, nustatyti G. K. gyvenamąją vietą Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovų A. K. ir M. K. dukters G. K. išlaikymui po 80 Eur periodines išmokas, mokant kas mėnesį iki jos pilnametystės, uzufrukto teise leisti tvarkyti lėšas paskirtam globėjui Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namams.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nes nustatė, kad A. K. yra visiškai nusišalinusi nuo savo, kaip motinos, pareigų vykdymo, nepilnametės dukros auginimo, nes jos nelanko, ja nesidomi, o atsakovas, nors ir epizodiškai lanko dukrą, tačiau nemoka su ja bendrauti, susitikimų metu neparodo tėviškos meilės ir šilumos, jo socialiniai ryšiai ir santykiai su dukra, taip pat įgūdžiai ja rūpintis yra nepakankami. Teismas sprendė, kad atsakovai visiškai nevykdo savo, kaip tėvų, pareigų dukters atžvilgiu, ja nesirūpina, todėl ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką, o visa dukters priežiūra šiuo metu tenka Kybartų vaikų globos namams. Be to, atsakovai yra panaudoję smurtą prieš mažametę dukrą. Su teismo sprendimu nesutinka atsakovas M. K., kuris apeliaciniame skunde teigia, kad tėvų valdžia jo atžvilgiu galėjo būti apribota tik laikinai, nes jis dukrą Kybartų vaikų globos namuose lankė ir turi tiek finansines, tiek buitines sąlygas rūpintis dukra.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neterminuotai apribodamas abiejų tėvų valdžią į dukrą nustatė, kad motina A. K. yra visiškai nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų vykdymo, nes nuo dukros paėmimo ir patalpinimo Kybartų vaikų globos namuose, jos neaugina, neišlaiko ir net nelanko. Dėl atsakovo – mergaitės tėvo M. K. pareigų dukros atžvilgiu vykdymo teismas sprendė, kad tėvo santykiai su mergaite nėra pakankami ir tik epizodiški, jis net nemoka bendrauti su dukra, neturi įgūdžių ja rūpintis, visa dukros priežiūra tenka Kybartų vaikų globos namams ir, kadangi tokia situacija tęsiasi jau ilgą laiką, sprendė, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad situacija galėtų pasikeisti. Be to, šeima nuo 2015 m. gruodžio 22 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, o dukra dėl galimo smurto jos atžvilgiu 2016 m. sausio 27 d. buvo paimta iš šeimos, jai nustatyta laikina globa ir ji patalpinta į Kybartų vaikų globos namus, o 2017 m. sausio 25 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu abu atsakovai buvo pripažinti kaltais pagal BK 138 straipsnio (nesunkus sveikatos sutrikdymas) 2 dalies 1, 3 punktus (kai nesunkiai sužalotas mažametis; kai jis yra artimais giminaitis ar šeimos narys) ir nuteisti. Atsakovas M. K. iš esmės neginčija teismo nustatytų jo kaltų veiksmų dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, tačiau mano, jog teismas netinkamai įvertino tai, kad jis dukrą lanko vaikų globos namuose, dukra jį atpažįsta, tarp jų yra susiformavęs tam tikras ryšys, jis ketina nutraukti santuoką su A. K. ir dukrą auginti vienas bei turi tam pakankamas tiek finansines galimybes, tiek buitines sąlygas, nes gauna pastovias šalpos neįgalumo ir našlaičio pensijas, turi būstą. Mano, kad esant laikinam tėvų valdžios apribojimui jis sugebėtų įrodyti, kad jis gali dukrą auginti vienas, o esant neterminuotam tėvų valdžios apribojimui dukra gali būti įvaikinta, taip nutraukiant biologinį ryšį. Atsakovui neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina atsakovų netinkamo tėvų valdžios vykdymo aplinkybes, kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju tėvų valdžia apribotina neterminuotai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dukra pas atsakovus gyveno vos du mėnesius nuo jos gimimo ir buvo paimta iš šeimos, įtarus galimą smurtą jos atžvilgiu, kas yra nustatyta teismo nuosprendžiu, kuriuo abu tėvai nuteisti už mažametės nesunkų sužalojimą, jiems paskirtos bausmės atidedant bausmės vykdymą.Nors atsakovas M. K. lanko dukrą Kybartų globos namuose, tačiau pažymėtina, kad jis pagal byloje esančius duomenis dukros nuo jos paėmimo iš šeimos 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. liepos mėn. iš viso nelankė, t. y. pusę metų buvo visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, 2016 m. liepos-rugpjūčio mėn. dukrą aplankė 5 kartus (b. l. 29-30), po to lankė tik 2017 m. kovo mėn. – 4 kartus ir tik prasidėjus teisminiam procesui pradėjo dažniau lankyti 2017 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. (b. l. 78). Be to, tų lankymų metu pastebėta, kad tėvo bendravimas su dukra trunka trumpai, t. y.10-20 min., tėvas nemoka bendrauti ir ypatingo ar šiltesnio dėmesio dukrai nerodo, nerodo didelio noro ją paimti ant rankų, pasisodinti ant kelių, o dukra jo neprisileidžia. Atsakovas, teigdamas priešingai, kad dukra jį atpažįsta, nori su juo bendrauti ir yra susiformavęs jų tarpusavio ryšys, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Kybartų vaikų globos namų pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu yra pagrįstai nustatyta, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, nesirūpindami dukros priežiūra, sveikata, auklėjimu, neteikdami dukrai išlaikymo, tėvų valdžią yra panaudoję priešingai dukros interesams, nes dukra patyrė jų smurtą ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad domėtis vaiku neužtenka: tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovas M. K. nepaisant gan menko ir tik epizodinio bendravimo su dukra globos namuose, visiškai nevykdo savo pareigų, neteikia dukrai išlaikymo, nesirūpina jos gerove, jos neauklėja ir pan. ir tai trunka jau dvejus metus, per kuriuos neįvyko jokių esminiai pokyčių, todėl tikėtis, kad padėtis pasikeis nėra jokio pagrindo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis sieks nutraukti santuoką su atsakove A. K., nepatvirtina atsakovo M. K. pastangų tinkamai vykdyti į tėvų valdžios sudėtį įeinančias pareigas per nustatytą dukros laikinos globos laikotarpį. Tik nustačius, kad nėra pagrindo apriboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, svarbiomis aplinkybėmis tampa pasirengusio toliau prižiūrėti ir auklėti vaiką tėvo finansinės galimybės, šeiminės ir buities sąlygos. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas neabejotinai turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnis įtvirtina teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Tačiau tik epizodinis tėvo bendravimas su dukra ir nesirūpinimas ja, jo smurtavimas dukros atžvilgiu, už ką jis yra nuteistas ir paskirta jam bausmė, dukros amžius (dveji metai) ir pakankamai ilgas dukros atskyrimo nuo tėvų ankstyvoje kūdikystėje laikotarpis, t. y. nuo 2 mėnesių amžiaus iki šiol, patvirtina, jog vaikas neturėjo normalių susiformavusių šeimos ryšių, o jo interesai ir buvo pažeisti būtent šioje šeimoje. Todėl nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi vaikų globos namų aplinka.

Kolegija kartu pažymi, kad remiantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams.Apibendrindama kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo M. K. tėvo valdžios į dukrą neterminuotą apribojimą yra pagrįstas bylos duomenimis ir neprieštarauja nei įstatymų, nei teismų praktikoje suformuotų taisyklių reikalavimams, todėl nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus, valstybei nepriteistinos atsakovui M. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96, 99 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika