Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. (V.) R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, užsiima individualia veikla, grožio paslaugos, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas:

2020 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (2500) eurų dydžio bauda. Nuosprendis 2021 m. vasario 7 d. įsiteisėjęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. (V.) R. 2021 m. sausio 20 d., apie 14.36 val. (duomenys neskelbtini). link K. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimą tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi važiavusiai transporto priemonei, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, ir kliudė iš dešinės pusės į kairę pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją U. D., tuo padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji R. (V.) R. kalta dalinai prisipažino ir parodė, kad labai gerai tos dienos nepamena, tačiau įvykis buvo (duomenys neskelbtini) ties tiltu. Važiuojant su automobiliu ji slydo, bet ne todėl, kad nesustojo. Pripažįsta kliudžiusi nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad ją sužalojo. Teigia, kad pati nukentėjusioji galėjo išvengti susidūrimo, kadangi ji ėjo su ausinėmis, todėl nesidairė. Pėsčiųjų perėjoje kliudė nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios važiuojant ji nematė, nukentėjusiąją pamatė įvažiavusi į perėją, porą metrų atstumu. Sustojusį automobilį prie pat perėjos matė. Įvykio metu teisės vairuoti neturėjo. Šiuo metu jau įsigijusi teises. Blogai vertina, kad vairavo neturėdama specialiosios teisės. Nukentėjusiosios neatsiprašė. Sutiktų mokėti nukentėjusiajai – 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. (V.) R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Kaltinamoji R. (V.) R. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltę pripažino iš dalies. R. (V.) R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji teista, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 134-135), bausta administracine tvarka (1 t. b. l. 127-133), psichiatrinis gydymas netaikytas (1 t. b. l. 123), priklausomybės ligų skyriuje neregistruota (1 t. b. l. 121). Įvertinus visas minėtas aplinkybes, R. (V.) R. skirtinos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – areštas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamosios išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2022 m. kovo 9 d., 22.10 val. (2 t., b. l. 131).

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajai nustatytinas mažesnis nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

V. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje pareikštas nukentėjusiosios U. D. įstatyminės atstovės R. T. civilinis ieškinys – 1 480 eurų sumai turtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 39-48) bei – 600 eurų sumai (2. t. b. l.112) teismo išlaidų, išlaidos už naujai pirktą striukę – 59,98 eurų (2 t., b. l. 110), ikiteisminio tyrimo metu už teisinių paslaugų suteikimą, kurią sudaro – 600, 00 eurų (2 t., b. l. 112, 113, 114), telefonas, kuris po autoįvykio tapo nenaudojamas – 519,95 eurų (2 t., b. l. 115), po autoįvykio medikamentų įsigijimo čekiai (2 t., b. l. 116, 117-120, 3 t., b. l. 39).

Ieškinyje nurodė, kadangi 2021 m. sausio 20 d. buvo be sąmonės, skubiai išvežta į ligoninę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos 2021 m. sausio 26 d. dokumentų išraše/siuntime konstatuojama: kairė blauzda patinusi viduriniame trečdalyje, skausminga, dėl skausmingumo nejudina. Kiek skausmingas dešinės rankos riešas. Kairiojo blauzdikaulio diafizės vidurinio trečdalio skersinis lūžis su proksimalinio lūžgalio kampine dislokacija į priekį. 2021 m. sausio 20 d. atliktas skubus galvos smegenų kompiuterinis tomografijos tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) Indikacija: trauma Pamato srityje. 2021 m. sausio 21 d. atlikta operacija -Osteosynthesis tibiae sin.(m.IMV). Pooperaciniu laikotarpiu skirti analgetikai. Toliau reabilitacija. Dėl patirtų kūno sužalojimų, kuriuos padarė visiškai nepažįstamas asmuo dėl neatsakingumo, neapdairumo, nepilnametei U. D. padaryta didžiulė psichologinė trauma. Ilgą laiką po sužalojimo negalėjo, judinti galvą, vaikščioti, bendrauti. Po patirtų sužalojimų autoįvykio metu, liko daug nepatogumų. Sunku vaikščioti, judinti galvą, skauda sužalotą koją. Neįmanoma pasakyti koks tai skausmas visame kūne, kojos, galvos srityje (2 t. b. l. 39-48).

Neturtinę žalą sudaro sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas, nenaudingas poveikis. Šio poveikio atveju fizines pasekmes vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu, kaip skausmo sukėlimas ir kūno sužalojimas, psichologinis sužalojimas, paveiks tolimesnę dukters sveikatą, nes mama rūpinsis jos ateitimi t.y. judėjimo, skausmo galvos pamato srityje, jos fiziniu ir dvasiniu saugumu. Sužalota koja, lūžiai. Kaip tai atsilieps tolimesniame jos gyvenime, buityje, darbe ir kitur. Neturtinė žala yra padaroma ne tik dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Autoįvykis dukters atžvilgiu įvykdytas dėl neatsakingo vairuotojo elgesio, lengvabūdiško požiūrio, kurio neadekvatus elgesys labai sukrėtė, kadangi tai vyko einant per gatvę, neramina dėl tolimesnio gyvenimo, ateities, bendravimo su bendraamžiais. Šiuo atveju išgyvenimai sukelti dėl gyvybiškai svarbių dalykų sveikatos sužalojimo, psichologinės traumos, todėl jie yra ypač dideli Turtinę žalą įvertina 680 Eur, kadangi buvo sudaužytas telefonas kurio vertė – 600 eurų ir suplėšyta striukė kurios vertė – 80 Eur. Be to buvo priversta kreiptis į teisininkus pagalbos sumokėjo – 600 Eur už teisinį konsultavimą, dokumento parengimą ir išlaidos už vaistus ir degalus sudaro dar – 200 Eur, bendra turtinė žala sudaro – 1 480 Eur.

Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai turtinei žalai atlyginti, kadangi pareikštas civilinis ieškinys įrodytas parteiktais rašytiniais dokumentais, todėl civilinis ieškinys – 1 480 eurų turtinei žalai atlyginti priteistinas iš kaltinamosios R. (V.) R. nukentėjusiosios U. D. naudai, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios įstatyminei atstovei R. T..

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. (V.) R. vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, neturėdama teisės vairuoti, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmą, išgąstį, gydėsi ligoninėje.

Vadovaujantis teismų praktika asmeniui, veikiant neatsargiai, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-422/2009), todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jauno amžiaus, buvo sužalota koja, negalėjo savarankiškai vaikščioti, todėl turėjo itin didelę įtaką nukentėjusiajai ir artimiesiems, taip pat kitas prieš tai nurodytas aplinkybes, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai U. D. turi būti tenkintinas iš dalies, nustatant jo dydį 5 000 eurų, priteisiant jį iš kaltinamosios R. (V.) R. neturtinės žalos atlyginimui, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios įstatyminei atstovui R. T.. Tokia neturtinės žalos kompensacija būtų teisinga ir sąžininga, atsižvelgiant į tai, kad patirta daug streso ir išgyvenimų, kaltinamoji yra jauno amžiaus, darbinga, todėl turės galimybę tokią kompensaciją sumokėti.

Kaltinamoji iš esmės civilinį ieškinį pripažino, sutinka atlyginti 3 000 eurų sumą.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2 815,79 eurų Eur nukentėjusiosios U. D. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiame civiliniame ieškinyje, nurodoma, kad U. D. dėl patirtų sužalojimų 2021 m. sausio 20 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktas medicinos paslaugas bei skubios medicinos pagalbos paslaugas, gydymą dėl patirtų sužalojimų. Už nukentėjusiosios gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 2 815,79 eurų sumą (1 t., b. l. 82-85).

Civilinio ieškovo Kauno teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys tenkintinas viisškai ir priteistina iš kaltinamosios R. (V.) R. – 2 815,79 eurų turtinė žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji – priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, 2022 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (2 t. b. l. 123-124), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinus kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąją R. (V.) R. yra 120,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė A. L. K., paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (3 t., b. l. 2-5).

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėja byloje dalyvavo ne jos pageidavimu, jai gynėja paskirta sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamosios nepriteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjos dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

R. (V.) R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į atliktos bausmės laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. kovo 9 d. dienos ir laikyti, kad R. (V.) R. atlikusi paskirtą – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios R. (V.) R. nukentėjusiajai U. D. – 1 480,00 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinei žalai bei 5 000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios įstatyminei atstovui R. T..

Priteisti iš kaltinamosios R. (V.) R. civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos 2 815,79 eurus (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų ir 79 centus) civilinį ieškinį pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT217300010002484333.

Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės

pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.