Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24058-1044/2017 pagal pareiškėjų E. V. ir V. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti E. V. ir V. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Prie prašymo pareiškėjai pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos yra įgytos pareiškėjos E. V. iki santuokos sudarymo, o UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos buvo įgytos pareiškėjo V. K. iki santuokos sudarymo. Teismas, įvertinęs, kad nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tik bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas. Šiuo atveju nėra teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos iki santuokos įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir pareiškėjo iki santuokos įgytos UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos būtų pripažintos bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, todėl įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius, kad yra pagrindas nurodytas akcijas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. pareiškėjai privalo įrodyti, kad akcijos (jų vertė) buvo pagerintos iš esmės, kad akcijos (jų vertė) buvo iš esmės pagerintos santuokos metu, kad iš esmės akcijos (jų vertė) pagerintos sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (CPK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.90 str. 1 d., CPK 178 str.).Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punkte pareiškėjai susitarė, kad už V. K. nuosavybės teise atitenkančio turto verčių skirtumą, pareiškėjas V. K. įsipareigoja sumokėti pareiškėjai E. V. 1 700 000 Eur kompensaciją, susitarė dėl šios kompensacijos mokėjimo tvarkos – pareiškėjas V. K. įsipareigojo pareiškėjai E. V. mokėti po 7000 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško kompensacijos sumokėjimo. Be kita ko, pareiškėjai susitarė, kad nuo 2037 m. sausio 1 dienos V. K. skiria E. V. išlaikymą po 7 000 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Sutarties 3.1 p), sutarties 2.2 punkte pareiškėjai susitarė, kad V. K. nepilnametės dukros išlaikymui skiria 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės bei 10 000 Eur per metus vaiko atostogoms ir kitiems jo poreikiams. Sutarties 4.2 punktu pareiškėjas sutartimi asmeniškai prisiima 100 000 Eur įsipareigojimus kreditoriui I. L. pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad sutuoktiniai yra solidarieji AB „(duomenys neskelbtini) “ banko skolininkai, pareiškėjas turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini) “, pareiškėjai turi pareigą pagrįsti, iš kokių lėšų pareiškėjas V. K. vykdys aukščiau nurodytus įsipareigojimus pareiškėjai E. V., nepilnametei šalių dukrai ir kreditoriams. Įpareigojo pareiškėjus pateikti pažymas apie darbovietes, gaunamą darbo užmokestį, įrodymus apie kitas gaunamas pajamas, įrodymus apie vaiko poreikius ir dėl kokių priežasčių pareiškėjai susitaria išskaidyti išlaikymo sumas po 500 Eur kas mėnesį ir po 10 000 Eur kasmet bei paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė susitarimų dėl aukščiau paminėtų sumų dydžių ir pagrįsti, ar tai atitinka abiejų pareiškėjų valią ir finansines galimybes. Nurodė, kad šias aplinkybes būtina aiškintis, siekiant įsitikinti pareiškėjų sudaromos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumu. Teismas įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, aiškiai nurodant, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai išlieka solidariaisiais AB „(duomenys neskelbtini) “ banko kreditoriais arba pateikti rašytinį AB „(duomenys neskelbtini) “ banko sutikimą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, susijusiu su juo.Be to teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti sutartį, pasirašytą tarp pareiškėjų ir kreditoriaus I. L., kuria pastarasis aiškiai išreikštų savo poziciją, ar neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį būtų perkelti pareiškėjui V. K. ir atitinkamai patikslinti sutarties nuostatas, arba pateikti patikslintą sutartį, kuria prievolės (jų vykdymas) šiam kreditoriui išliktų nepakitusios. Teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui santuokos liudijimo originalą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu E. V. ir V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017m. gegužės 5 d. nutartį dėl jų procesinio dokumento trūkumų pašalinimo. Nurodo, kad nesutinka su nutarties dalimi, kurioje teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius, kad yra pagrindas teismo nurodytas akcijas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. pareiškėjai privalo įrodyti, kad akcijos (jų vertė) buvo pagerintos iš esmės, kad akcijos (jų vertė) buvo iš esmės pagerintos santuokos metu, kad iš esmės akcijos (jų vertė) pagerintos sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu; įpareigojo pareiškėjus pateikti pažymas apie darbovietes, gaunamą darbo užmokestį, įrodymus apie kitas gaunamas pajamas, įrodymus apie vaiko poreikius ir dėl kokių priežasčių pareiškėjai susitaria išskaidyti išlaikymo sumas po 500 Eur kas mėnesį ir po 10 000 Eur kasmet bei paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė susitarimų dėl aukščiau paminėtų sumų dydžių ir pagrįsti, ar tai atitinka abiejų pareiškėjų valią ir finansines galimybes; nurodė, jog pareiškėjai turi pateikti teismui sutartį, pasirašytą tarp pareiškėjų ir kreditoriaus I. L., kuria pastarasis aiškiai išreikštų savo poziciją, ar neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį būtų perkelti pareiškėjui V. K. ir atitinkamai patikslinti sutarties nuostatas, arba pateikti patikslintą sutartį, kuria prievolės (jų vykdymas) šiam kreditoriui išliktų nepakitusios.Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, santuokos nutraukimo byloje tvirtindamas taikos sutartį, neturi pareigos sudaryti dalytino turto balanso, nustatyti turto vertės, taip pat aiškintis, ar buvo pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, taikyti kitu kasatoriaus ginčijamu CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatu.“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).Pareiškėjai nori kuo greičiau ir ekonomiškiau išspręsti susidariusią nepateisinamą situaciją, kai formaliai būdamas santuokoje su E. V., V. K. gyvena su kita moterimi šeimyninį gyvenimą ir veda bendrą ūkį, tarp pareiškėjų nėra jokio ginčo dėl turto padalinimo ir turto vertės, nėra jokio ginčo dėl turto verčių skirtumo; be to, pareiškėjai neturi finansinių galimybių atlikti turto vertinimą, kadangi išlaidos vien už akcijų vertinimą, siektų - nuo 52 272,00 Eur, pagal pareiškėjų sutartas sąlygas nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti; visi kreditoriai sutinka dėl pareiškėjų sulygtų sąlygų.Nors įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ įsteigtos iki santuokos sudarymo, pareiškėjai bendrą santuokinį gyvenimą gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2003 metų, kadangi jiems bendras vaikas gimė 2004 metais. Todėl pareiškėjai abipusiu geranoriškų susitarimu bendrovių akcijas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir jo mokėjimo tvarką pareiškėjai nustatė tokią pačią, kokią vykdė ir vykdo visada. Todėl išlaikymo dydis ir jo mokėjimo tvarka, išskaidymas, pareiškėjų nustatytas sutartyje dėl santuokos, apskaitos įrašo civilinėje įstaigoje panaikinimo pasekmių, yra toks pats, kokia yra šiai dienai nusistovėjusi tarp pareiškėjų išlaikymo teikimo praktika. Pateikė vaiko poreikių ir su jais susijusių išlaidų paskaičiavimą. Jų nuomone, reikalavimas pateikti įrodymus apie gaunamas pajamas bei pagrįsti, iš kokių lėšų V. K. vykdys įsipareigojimus, yra perteklinis ir diskriminuoja pareiškėjų teises, kadangi pareiškėjų susitarimas nepažeidžia kreditorių teisių bei atitinka kiekvieno pareiškėjo galimybes, o prioritetas teikiamas vaiko interesams.Pareiškėjai kartu su 2017m. balandžio 19 d. prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikė teismui 2017 m. sausio 27 d. papildomą susitarimą prie 2016 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. 5987 (toliau - papildomas susitarimas), sudarytą tarp I. L., V. K. ir E. V.. Minėtame susitarime paskolos davėjas I. L. sutinka modifikuoti paskolos gavėjų E. V. ir V. K. prievolę pagal 2016-09-13 Paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 5987 ir sutinka visus kreditorinius įsipareigojimus pagal 2016-09-13 Paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 5987, perkelti Paskolos gavėjui V. K. bei atsisako visų reikalavimo teisių pagal 2016-09-13 Paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 5987, E. V. atžvilgiu. Tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl trūkumų pašalinimo, į teismui pateiktus dokumentus visiškai neatsižvelgė, dėl ko nustatytas sutarties trūkumas, kad neva minėtas susitarimas yra nepateiktas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.Pareiškėjai E. V. ir V. K. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties priėmimo per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė prašymą panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo civilinėje ištaigoje panaikinimo pasekmių, kurioje taip pat patikslino tas dalis, kuriose su skundžiama nutartimi nustatytais trūkumais pareiškėjai sutiko ir juos pašalino, t.y.: pagal teismo nurodymus patikslino sutarties 4.1 punktą bei 4.2. punktą dėl kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini) “, I. L. prievolių pobūdžio, pateikė santuokos liudijimo originalą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką, sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pagal šio straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymą, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Tokios sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.).Pareiškėjų teigimu, ginčo dėl dalintino turto nėra, todėl jie turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pareiškėjų teisę santuoką nutraukiant bendru abiejų sutuoktinių sutarimu nurodyti dalintiną turtą ir jį pasidalinti sutuoktinių nuožiūra.Tačiau dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo reikalavimas nurodyti dalintino turto kainas yra pagrįstas. Nenurodžius dalintino turto vertės, teismas neturi galimybės įsitinkinti ar sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies reikalavimus, ar sutarties nuostatos neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia pačių pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų. Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.).Sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalijamo turto vertę gali nurodyti šalys, jeigu dėl to ginčo nėra. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008). Kaip nurodo, pareiškėjai ginčo dėl turto vertės nėra, V. K. už jam tenkančią didesnę turto dalį, įsipareigoja sumokėti kompensaciją, iš to galima daryti išvadą, kad šalys yra susitarę ir dėl dalintino turto vertės, nurodę kompensacijos dydį, todėl pareiškėjų argumentai, kad turto įvertinimas yra brangus, todėl jie negali nurodyti jo vertės, nepagrįstas. Dalijamą turtą įvertinti būtina.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismo reikalavimas pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius, kad yra pagrindas pripažinti asmeninį sutuoktinių turtą bendrąją jungtine nuosavybe, pateikti įrodymus apie vaiko poreikius, pareiškėjų pajamas ir galimybes mokėti sutarto dydžio išlaikymą išeina už teismui priskirtos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolės funkcijos ribų. Sutarties laisvės principas be kita ko reiškia, jog sutarties šalys turi teisę savo susitarimu nustatyti sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems teisės principams (CK 6.156 str. – 6.158 str.).Pažymėtina, jog pareiškimo priėmimo stadijoje sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos negali būti vertinamos, nes teismas pačią sutartį vertina tik jau nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje konstatavo ginčijamus minėtus pareiškimo trūkumus.Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p. prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjai yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Sutuoktiniai tokius įrodymus nagrinėjamu atveju pateikė, todėl teismo įpareigojimas pateikti teismui sutartį, pasirašytą pareiškėjų ir kreditoriaus I. L., kad jis neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. paskolos sutartį būtų perkelti V. K., sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą yra pertekliniai. Teismas, nagrinėdamas bylą, turės įvertinti ar sutarties nuostatos turinys nepažeidžia kreditoriaus interesų ir esant ginčui, nesant kreditoriaus pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2011).Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas santuokos nutraukimo pasekmių sutarties trūkumus išvardijo nutarties motyvuojamoje dalyje, o nutarties rezoliucinėje dalyje nustatė terminą trūkumams pašalinti, rezoliucinėje dalyje nenurodydamas konkrečių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti paliekama vienoje dalyje, apeliantams išaiškinama, kad jie turi pašalinti tik šį pareiškimo trūkumą : santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje iki 2017-11-14 nurodyti dalintino turto vertę. Kadangi terminas trūkumams pašalinti pasibaigęs, pareiškėjams nustatomas naujas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti – iki 2017 m. lapkričio 14 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti, patikslinant rezoliucinę jos dalį ir nurodant, kad pareiškėjai turi pašalinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje trūkumą- sutartyje nurodyti dalijamo turto vertę iki 2017 m. lapkričio 14 d.