Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „IFS Baltic“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“, ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gegužės 29 d. teismo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi UAB „IFS Baltic“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Sesnita“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 27 d. (e. b. l. 14-16). Atsakovas pagal šį ieškinį yra buvęs bendrovės vadovas (valdymo organas) R. M., vadovavęs UAB „IFS Baltic“ nuo 2005 m. kovo 30 d. (e. b. l. 17-20). 2018 m. lapkričio 12 d. bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“ įgaliotas asmuo E. L. išsiuntė registruota pašto siunta bankrutuojančiai įmonei 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją. Pranešimas buvo siųstas įmonės registracijos adresu ((duomenys neskelbtini)), pranešimas nebuvo įteiktas (e. b. l. 9). Taip pat 2018 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopija ir 2018 m. lapkričio 12 d. Administratoriaus įsakymas perduoti įmonės dokumentus bei turtą buvo siųstas ir įmonės direktoriui, R. M., adresu (duomenys neskelbtini), laiškas grįžo neįteiktas (e. b. l. 8). Įmonės dokumentai ir turtas bankroto administratoriui neperduoti. Vilniaus apygardos teismas priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą nustatė, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Apie BUAB „IFS Baltic“ bankroto procesą buvo viešai paskelbta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie FM interneto svetainėje. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje konstatuota, kad VĮ „Regitra“ duomenis BUAB „IFS Baltic“ vardu registruotinų transporto priemonių nėra, VĮ Registro centro duomenimis BUAB „IFS Baltic“ nekilnojamojo turto neturi. Nuo 2009 metų įmonė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui. Pagal 2009 metų balanso duomenis BUAB „IFS Baltic“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė sudarė 295 610,23 Eur (1 020 683,00 Lt) (e. b. l. 7). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi patvirtino kreditorinį reikalavimą 26314,37 Eur sumai (e. b. l. 10-11). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs 26314,37 Eur žalą ieškovui (CPK 178 straipsnis).

Civiliniame kodekse (toliau - CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir atsakovui (ABĮ 37 straipsnis).

Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui (ir/ ar akcininkams) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, tarp kurių – ir neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės administracijos vadovas, kokiu ir buvo atsakovas, yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jis privalo būti susipažinęs tiek su buhalterinės apskaitos pagrindais, tiek ir su reikalavimais keliamais apskaitos dokumentų rekvizitams. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui neperduoti privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2253-467/2019 patvirtino kreditorinį reikalavimą 26314,37 Eur sumai (e. b. l. 10-11).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Atsakovas būdamas atsakingas už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų neįvykdė. Dėl to, jog BUAB „IFS Baltic“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimo bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro 26314,37 Eur. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo egzistuoja.

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Atsakovas, būdamas atsakingas už įmonės turtą, jo apskaitą, dokumentų išsaugojimą ir jų perdavimą bankroto administratoriui, šių pareigų tinkamai neįvykdė. Dėl to, jog BUAB „IFS Baltic“ turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorinių reikalavimų bei administravimo išlaidų dengimui. Atsakovui neperdavus įmonės dokumentų ir turto, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atsiradusios žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustačius visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos dydį, ieškovo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 26314,37 Eur žalos suma (CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 26314,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 592 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje iš viso patirta 7,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 599,16 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „IFS Baltic“, juridinio asmens kodas 300100726, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Sesnita“, iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26314,37 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų 37 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (26314,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 599,16 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.