Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. S., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei O. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku neprieštarauja, kliūčių bendravimui nedarys.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, palaikė atsakovės prašymą dėl išlaikymo po 200 Lt priteisimo, kadangi atsakovė šiuo metu augina dar vieną mažametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvena Vilniuje, augina mažametį vaiką, dėl ko jos galimybės keliauti ir lankyti nepilnametį sūnų yra ribotos, ieškovas atsakovės bendravimui su sūnumi neprieštarauja, siūlė konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d. įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2009-06-03 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina O. D.. Berniukas gyveno su motina iki 2013-02-20, kada pats kreipėsi į savo tėvą prašydamas jį pasiimti, nes mama su sugyventiniu girtauja, jį muša. Ieškovas pasiėmė sūnų ir nuo tada berniukas gyvena su tėvu A. S.. 2013-02-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte nurodyta, jog pagal A. S. prašymą nuvykus į O. D. butą, bute buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, nors O. D. neigė vartojusi alkoholį, nurodė, jog alkoholį vartojo jos sugyventinis ir motina. Sugyventiniams buvo išaiškintos jų teisės ir pareigos mažamečių vaikų atžvilgiu, pasiūlyta vaiko teisių apsaugos skyriuje svarstyti klausimą dėl O. D. ir O. Š. šeimos įrašymo į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (35 b. l.). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nustačius, kad E. S. gyvenant su tėvu bus sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi sąlygos, pačiam vaikui išreiškus norą gyventi su tėvu, neprieštarautų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko tėvu (32-34 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame nuosavame name, jam ir jo nepilnamečiui sūnui name skirti du kambariai, A. S. motina A. S. sutinka, kad A. S. su nepilnamečiu sūnumi gyventų jai priklausančio namo dalyje. E. S., gyvendamas pas tėvą, mokosi Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos 3A klasėje. Kaip paaiškino pats E. S., pas tėtį jaučiasi saugiai ir gerai, toliau norėtų gyventi su tėčiu. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad E. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nėra, nepilnametis E. S. yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, su kuriuo jau gyvena nuo 2013 m. vasario mėnesio pabaigos, kas rodo, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra stipresnis nei vaiko ir motinos emocinis ryšys, teismas sprendžia, kad E. S. gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu neprieštaraus nepilnamečio vaiko teisėms ir šiuo atveju geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, todėl E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėvu A. S..

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). LR CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (LR CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos.

Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).

E. S. šiuo metu yra 9 metų amžiaus, 2009-06-03 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu jam buvo priteistas išlaikymas iš tėvo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau pagal antstolės I. B. pažymą 2013-04-26 A. S. išlaikymo įsiskolinimas E. S. sudarė 18043,01 Lt. Ieškovas gauna minimalias pajamas, atsakovės pajamas sudaro 496,00 Lt motinystės pašalpa, kurią atsakovė gauna už kitą mažametį vaiką E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame gyvenamajame name, atsakovė gyvena jos sugyventiniui priklausančiame vieno kambario bute.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad abiejų šalių gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau atsakovė dar turi pareigą išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, todėl jos turtinė padėtis yra sunkesnė.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės tenkintinas iš dalies, iš atsakovės O. D. nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymui priteistina po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.194 str. 1 d.).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, skirtinas vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str.1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė pakeitus sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas, tačiau kaip matyti iš bylos bei šalių paaiškinimų ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp šalių nėra. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog atsakovė vaiko nelanko, skambina sūnui vieną kartą per savaitę. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog kliūčių atsakovei bendrauti su vaiku nedaro, jų bendravimui neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsakovės bendravimui su sūnumi neprieštarauja, jis su nepilnamečiu sūnumi gyvena Mažeikių rajone, o atsakovė gyvena Vilniuje, be to atsakovė augina mažametį vaiką, gauna minimalias pajamas, kas apsunkina jos galimybes lankyti nepilnametį sūnų, spręstina, jog nustatyti konkrečią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nėra tikslinga, nes atsakovė galimai ne visada turėtų galimybes ta tvarka pasinaudoti. Tai neužkerta vaiko motinai O. D. teisės bendrauti ir dalyvauti auklėjant nepilnametį sūnų pagal jos galimybes jai bei nepilnamečiui sūnui tinkamu laiku bei prieinamomis priemonėmis (matytis tiesiogiai, bendrauti telefonu, internetu ir kt.).

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 286,85 Lt žyminis mokestis. Ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkinus visiškai, o dėl išlaikymo priteisimo iš dalies (50 %), ieškovui iš atsakovės priteistina 215,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 269-270 str., 282 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko tėvu A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. S. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 215,85 Lt (du šimtus penkiolika litų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.