- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-530-124/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė (pran.), Liudvika Tupienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- A. D., notarei Birutei Šatienei, notarei I
- Ieškovas
- J. P., R. P.
- Kategorijos
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-530-124 /2009
Teisėjas J.Lisas Procesinio sprendimo kategorija 34.6.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009m. gruodžio 7 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 4d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-68/2009 pagal ieškovų J. P. ir R. P. ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims notarei Birutei Šatienei, notarei I. P., A. D. ir E. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiai bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. J. P. ir R. P. ieškiniu (t.1, b.l. 1-6) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 90-98) kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. ir J. P. šešių mėnesių laikotarpyje po savo tėvo J. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 1996-02-10, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P. ir J. P. trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos B. P., mirties 2007-02-24 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais sandoriais) J. P. ir R. P. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, surašytus 2007-05-31, pripažįstant, kad šis sandoris reiškia įgaliojimą S. P., mirusiam 2008-01-18, tvarkyti visus dokumentus ir atlikti visus būtinus veiksmus palikimui po B. P. ir J. P. mirties priimti, iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą 2007-09-18 Šiaulių rajono notarės B.Šatienės S. P. į B. P. turtą toje dalyje, kurioje išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 2/3 dalis viso paveldimo turto.
Ieškovai nurodė, kad 2008 m. sausio 18 d. mirė ieškovų brolis S. P.. Po S. P. mirties jo vardu liko teisiškai registruotas turtas - gyvenamas namas, sandėlis, tvartas, daržinė, sandėlis, viralinė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Teisinė registracija atlikta pagal 2007-09-18 paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą Šiaulių antrojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas ir į kitą turtą-pinigines lėšas ir priskaičiuotas palūkanas, o taip pat teisė pirkti arba išnuomoti 2,35 ha ploto asmeninio ūkio žemės ieškovų tėvui J. P. skirtos 1993-03-29 Šiaulių apylinkės tarybos sprendimu Nr. 12. Po tėvo J. P. mirties 1996-02-10, likusį palikimą priėmė visi trys jo vaikai – S. P., miręs 2008-01-18, J. P. ir R. P., o taip pat, ieškovų motina B. P., mirusi 2007-02-24, faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti iš karto po palikimo atsiradimo. Po ieškovų motinos B. P. mirties 2007-02-24 likusį palikimą priėmė jos sūnūs – ieškovai J. ir R. P., o taip pat S. P., miręs 2008-01-18, faktiškai pradėdami paveldėtą turtą valdyti iš karto po palikimo atsiradimo - trijų mėnesių laikotarpyje. P. S. P. pareiškimą Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007-07-10 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P. po savo vyro J. P. mirties priėmė palikimą, o taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P. priėmė palikimą, likusį po jo motinos B. P. mirties. Palikimas abiem atvejais buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti trijų mėnesių laikotarpyje po B. P. mirties 2007-02-24 ir šešių mėnesių laikotarpyje po palikėjo J. P. mirties 1996-02-10. Šio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2007-05-31, jau praėjus LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytam trijų mėnesių terminui palikimui priimti, abu ieškovai Šiaulių miesto I notarų biure pasirašė pareiškimą, kad palikimo po savo motinos mirties nepriėmė ir priimti neketina. Šis pareiškimas turi apsimestinio sandorio požymių ir turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsisakymas nuo palikimo yra surašytas po to, kai palikimas jau buvo priimtas, t.y. praėjus trijų mėnesių terminui, o įsipareigojimas ateityje atsisakyti nuo savo teisės pretenduoti į palikimą apskritai yra neteisėtas. Šiuo metu į palikėjo S. P. turtą pretenduoja vienintelis įpėdinis - nepilnametė palikėjo S. P. dukra A. P., kuri Šiaulių rajono 2-ajam notarų biurui pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą palikėjo S. P. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009m. birželio 4d. sprendimu (t.1, b.l. 190-198) ieškinį tenkino visiškai, nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ieškovas J. P. ir R. P. šešių mėnesių laikotarpiu po savo tėvo J. P. mirties, 1996-02-10 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, o taip pat, kad ieškovas J. P. ir R. P. trijų mėnesių laikotarpiu po savo motinos B. P. mirties, 2007-02-24 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą, pripažino, kad vienašalis sandoris – pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, sudarytas J. P. ir R. P. 2007-05-31 Šiaulių miesto I-ajame notarų biure, sandorio registro Nr. 2-9497, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, panaikino paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto S. P., dalyje dėl 2/3 paveldimo turto, likusio po B. P. mirties 2007-02-24, priteisė iš atsakovės A. P. 6662,25 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams J. P. ir R. P..
Teismas nurodė, kad ieškovai J. P., R. P. ir S. P. yra J. P., mirusio 1996-02-10 ir B. P., mirusios 2007-02-24 sūnūs ir pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Po J. P. ir B. P. mirties liko turtas: gyvenamasis namas, kiti pastatai ir kiti statiniai, esantys Ringuvos g. 26, Voveriškės, Šiaulių r., teisė pirkti arba nuomoti 2,35 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Šiaulių r. Voveriškių kaime. 2007-07-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-963-616/2007 nustatytas juridinis faktas, kad B. P. po savo vyro J. P., mirties 1996-02-10 priėmė palikimą, o taip pat nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. P., po savo motinos B. P. mirties, 2007-02-24 priėmė palikimą. Nustatyta, kad palikėjų paskutinė gyvenamoji vieta sutapo su pagrindinio paveldimo turto buvimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2007-05-31 notariškai patvirtintu pareiškimu dėl palikimo atsisakymo ieškovai 2007-02-24 mirus jų mamai B. P. palikimo nepriėmė ir nurodė, kad neketina priimti, nesikreipė ir ateityje nesikreips į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, jokių pretenzijų į palikėjai priklausiusį turtą, o taip pat pretenzijų palikėjo įpėdiniams neturi ir ateityje neturės. Teismas nurodė, kad S. P. paveldėjo visą turtą, likusį po jo ir ieškovų tėvų mirties. 2007-09-18 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
2008-01-18 d.mirus S. P. ,atsakovė nepilnametė A. P. yra pirmosios eilės S. P. įpėdinė pagal įstatymą, kuri kreipėsi dėl S. P. turto paveldėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog iš karto po savo tėvo J. P. mirties 1996-02-10 abu ieškovai pradėjo valdyti buvusius tėvo daiktus – žemės ūkio padargus, o R. P. išsivedė tėvo karvę. Be to, J. P. tėvo mirties momentu ir po tėvo mirties nuolat gyveno su tėvu jo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini). Palikimo priėmimo veiksmai buvo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos( 1964 m. LR CK 587 str. 2 d., 3 d.).Rėmėsi liudytojų parodymais, ieškovų, trečiųjų asmenų paaiškinimais. Tais pačiais įrodymais nustatyta, kad ieškovai trijų mėnesių laikotarpyje po savo motinos B. P. mirties 2007-02-24 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti motinos turtą, t.y. naudodami kaip savo namų apyvokos daiktus, baldus, pastatus, žemę prie namų; atliko veiksmus, rodančius, kad abu ieškovai ateityje ketino disponuoti motinos turtu, t.y. trijų mėnesių laikotarpyje po motinos B. P. mirties, 2007-05-21, sudarė preliminarią sutartį dėl motinos ir tėvo turto pardavimo tretiesiems asmenims A. D. ir E. B.. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-07-10 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-963-616/2007 turi prejudicinio fakto reikšmę tik dėl tų faktų, kurie nustatyti minėtu teismo sprendimu, t.y. dėl S. P. palikimo priėmimo fakto ir dėl B. P. palikimo priėmimo fakto. Teismas nurodė, kad sprendime nėra pasisakyta apie ieškovų teisę priimti palikimą ir apie jų palikimo priėmimą ar nepriėmimą, todėl teismas sprendė, kad minėtas sprendimas ir toje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi pareikštais reikalavimais dėl sukeliamų teisių skirtingiems asmenims.
Teismas nurodė, kad ieškovai priėmė palikimą po savo motinos B. P. mirties 2007-02-24, trijų mėnesių laikotarpyje faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Palikimo atsisakyti ar jį priimti ieškovai galėjo iki 2007-05-24. Atsisakydami palikimo, ieškovai atliko veiksmus, kurie faktiškai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes atsisakymas palikimo, kaip ir palikimo priėmimas, teisines pasekmes gali sukelti tik per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Pavėluotai išreikštas atsisakymas nuo palikimo yra teisiškai niekinis, nes neturi jokios įtakos ieškovo pasibaigusios teisės į palikimą įgyvendinimui. Teismas konstatavo, kad sandoris prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, todėl yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos CK 1.78 str. 1 d., 3 d., Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. 1 d.). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatavo ex officio (savo iniciatyva), kaip numato LR CK 1.78 str. 5 d., LR CPK 5 str. 2 d.
Nustačius, kad ieškovai priėmė palikimą po savo tėvų J. P. ir B. P. mirties, ieškovai tampa tokiais pat įpėdiniais, kaip ir S. P.. Nesant jokio susitarimo dėl paveldimo turto pasidalijimo, dėl paveldėjimo teisių perleidimo taikytina įstatymo nuostata, kad visi tos pačios eilės įpėdiniai paveldi turtą lygiomis dalimis (LR CK 5.11 str. 1 d.). S. P., ieškovai J. P., R. P. paveldi po 1/3 dalį turto, todėl dėl šio paveldimo turto jiems turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – kiekvienam įpėdiniui į jam priklausančią dalį. Byloje esantis 2007-09-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad visą turtą paveldėjo S. P., todėl yra pagrindo šį liudijimą naikinti kaip neteisėtą R. P. ir J. P., kaip teisėtų tos pačios eilės įpėdinių, atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgdamas į bylinėjimosi trukmę, į bylos sudėtingumą (buvo pareikšti keturi reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, du reikalavimai dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies negaliojimo), į atsakovės turtinę padėtį (paveldėjo didelės vertės tėvo S. P. turtą ir didelės vertės jo turtines teises), atstovavimo išlaidas priteisė iš atsakovės.
Šalies argumentai
A. A. P. apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 3-7) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas sprendime nurodė, kad abu ieškovai pradėjo valdyti mirusio tėvo padargus, o R. P. išsivedė karvę. Padargų ir karvės paėmimas ir pardavimas negali būti pripažįstami palikėjų veiksmais, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Liudytojai teisme patvirtino, kad po J. P. mirties 1996 metais name liko gyventi B. P., J. P. ir S. P., o R. P. su šeima gyveno Kuprių kaime. Pats ieškovas J. P. teisme patvirtino, kad gyveno pas sugyventinę J. B..
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-07-10 sprendimu, kuris nustatė, kad B. P. po savo vyro J. P. mirties 1996-02-10 priėmė palikimą; S. P. po savo motinos B. P. mirties 2007-02-24 priėmė palikimą. Teismas neteisingai taikė ir aiškino LR CPK 182 str. 1 d. 2p., kuriame konstatuota, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Teismui yra privalomas 2007-07-10 teismo sprendimas. Skundžiamu sprendimu teismas pakeitė 2007 m. sprendimą. 2007 metais nustatant juridinį faktą ieškovai turėjo suprasti, kad nustačius jų prašomus faktus, S. P. paveldės visą turtą, o J.ir R. P. neteks teisės į tėvų palikimą. Ieškovai sutiko su tokiu S. P. pareiškimu – tai patvirtino savo atsiliepimuose.
3. Ieškovų pareiškimai dėl palikimo atsisakymo neprieštarauja jokioms teisės normoms, tame tarpe ir imperatyvioms. Šį dokumentą ieškovai surašė savo iniciatyva, nes nenustatyta, kad kokia nors institucija būtų jo reikalavusi.. Teismas galėjo pripažinti niekiniu pasižadėjimą nesikreipti į teismą, bet ne visą dokumentą.Teismas šį pareiškimą vertino netinkami, t.y. ne pagal jo turinį, o pagal pavadinimą.Nepagrįstai rėmėsi LAT 2007 11 21 nutartimi Nr.3K-3-523//2007
4. Teismas nenurodė motyvų ir teisinių argumentų, kodėl paveldėjimo teisės liudijimą pripažino iš dalies negaliojančiu. Notarė B.Šatienė, išdavusi S. P. paveldėjimo teisės liudijimą, nepažeidė galiojančių įstatymų.
5. Nepagrįstai visos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš vienos atsakovės. Teismas panaikino du notarų dokumentus (pareiškimą ir dalį paveldėjimo teisės liudijimo), todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš notarių. Nagrinėjama byla yra nesudėtinga, abiejų ieškovų reikalavimai yra analogiški, o teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovų kaltės. Bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo priteista 5423,92 Lt suma už advokato teisinę pagalbą iš atsakovės A. P., kuriai tik birželio 11 d. sukako 18 metų, prieštarauja ne tik įstatymams, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 26-32) ieškovai R. P. ir J. P. prašo pirmosios instancijos teismo 2009-06-04 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovai įrodė, jog palikėjų daiktus per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti jie priėmė kaip palikimą, atsiradusį būtent po palikėjų mirties. Palikimo priėmimo faktas įrodytas ne tik ieškovų paaiškinimu, liudytojų parodymais, bet ir rašytiniais įrodymais - preliminariąja sutartimi, jos papildymais, patvirtinančiais, kad ieškovai ne tik priėmė palikėjų atskirus daiktus, bet ir juos valdo, siekia disponuoti kaip savo turtu, t.y. siekė parduoti tėvų palikimą tretiesiems asmenims A. D. ir E. B..
2. Teismas teisingai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškovų pareiškimą dėl atsisakymo nuo palikimo, tinkamai teisiškai įvertino aplinkybės, nes juridinio fakto, kuris jau yra įvykęs, negalima paneigti pareiškimu, nors tas pareiškimas būtų notariškai patvirtintas. Teismas pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias niekinius sandorius.
3. Teismui nustačius, jog atsakovės tėvas S. P. turi teisę ne į visą tėvų turtą, bet tik į 1/3 dalį, visa kita paveldėjimo teisės liudijimo dalis – 2/3 dalys- tampa paveldėtos be teisėto faktinio ir juridinio pagrindo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas iš dalies pripažintas negaliojančiu, nes išduotas neteisėtai. Šiuo atveju visiškai nebuvo būtina nustatyti notarės B.Šatienės kaltės, nes notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tam įpėdiniui, apie kurį notarų biure buvo žinoma. Kita vertus, notarė negalėjo nepastebėti, kad ieškovų atsisakymas nuo palikimo yra surašytas jau praėjus palikimo priėmimo terminui. Tokiu atveju šis dokumentas visiškai negalėjo būti priimtas notarės, nes negalėjo sukelti jokių pasekmių palikimą priėmusiam įpėdiniui S. P..
4. Šioje civilinėje byloje buvo išspręsti septyni ieškovų reikalavimai, prie šios bylos buvo prijungtos dar dvi civilinės bylos, išnagrinėtos Šiaulių rajono ir miesto teismuose, todėl ši civilinė byla laikytina pakankamai sudėtinga. Be to, atsakovė priėmė palikimą, kurį sudaro pakankamai didelės vertės turtas, todėl jos turtinė padėtis yra gera.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovai J. P., R. P. , 2008 01 18 d.miręs jų brolis S. P., yra J. P., mirusio 1996-02-10, ir B. P., mirusios 2007-02-24 (b.l. 20- 23) sūnūs ir pirmosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 1964 m. patvirtinto LR CK 573 str. 1 d. 1 p.) .Nustatyta, kad po J. P. ir B. P. mirties liko turtas: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas-gyvenamasis namas, kiti pastatai bei statiniai, esantys Ringuvos g. 26, Voveriškės, Šiaulių r., piniginės lėšos , teisė pirkti arba nuomoti 2,35 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Šiaulių r. Voveriškių kaime (B. P. paveldėjimo byla Nr. 173/2007 m., 1, 15, 19-21, 23). Tretysis asmuo A. D. pagal įpėdinio S. P. įgaliojimą (paveldėj. byla Nr. 173/20007, b.l. 2) pateikė pareiškimą į B. P. paveldėjimo teisės bylą, ją užvedė, pateikė dokumentus notarui, kuris 2007 09 18 d.S. P. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą (paveld. byla b.l .23).Ieškovai 2007 05 31 d. pateikė kitoje notarinėje kontoroje 2007 05 31 d. pareiškimą , nurodydami, jog po motinos mirties palikimo nepriėmė ir priimti neketina, nesikreipė ir nesikreips į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pretenzijų neturi palikėjo įpėdiniams ( b.l.10 ). 2007-07-10 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-963-616/2007 nustatytas juridinis faktas, kad B. P. po savo vyro J. P. mirties 1996-02-10 priėmė palikimą bei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. P., po savo motinos B. P. 2007-02-24 priėmė palikimą (b.l.33, 34). Apeliantė nurodo, kad šie faktai yra prejudiciniai ir negali būti nustatyti kitaip. Kolegija nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Nagrinėtoje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių ieškovų reikalavimų teisėtumą, nes joje nebuvo nagrinėjamas ir liečiamas ieškovų palikimo priėmimo klausimas.Ginčo dalyku buvo tik S. P. ir B. P. teisės ir pareigos.Minėtas teismo sprendimas ir ankstesnėje byloje nagrinėtos aplinkybės iš esmės skiriasi pareikštais reikalavimais dėl sukeliamų teisių skirtingiems asmenims. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustačius šiuos juridinę reikšmę turinčius palikimo priėmimo faktus , tai neatima ieškovų J. P. ir R. P. teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, jiems turint tikslą paveldėti mirusių tėvų palikto turto dalį.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Subjektinės paveldėjimo teisės atsiradimas dar nereiškia, kad įpėdinis perėmė palikėjo teises ir pareigas. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra,ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą; tam, kad įgytų palikimą įstatymo nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus (1964 m. CK 587 str., CK 5.50 str.).Paveldėtojas turi teisę per įstatyme nustatytą terminą atlikti vieną iš šių aktyvių veiksmų : faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl palikimo apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50str. 1 d. ,1964 CK 587 str. 1 d. ).Neatlikus veiksmų per šį terminą , laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo.Turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60str.). Įpėdinis yra laisvas spręsti, priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau kartu jo laisvė disponuoti paveldėjimo teise įstatymo yra ribojama: kadangi paveldėjimas yra universalus palikėjo teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, tai įpėdinis turi priimti visą palikimą arba viso palikimo atsisakyti. Negalima priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga arba išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai priėmė tėvo J. P. palikimą, jį pradėdami faktiškai valdyti (1964 str.CK 587 str.1d.). Kolegija sutinka su apeliantės argumentu dėl šio reikalavimo patenkinimo nepagrįstumo, kadangi byloje nėra surinkta įrodymų apie aktyvius ieškovų veiksmus, priimant tėvo palikimą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais , atliekant įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - per šešis mėnesius pagal 1964 CK 587 str.3 d, nes paveldėjimas atsirado galiojant šiai CK redakcijai. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą, yra vienas iš CK 587 str.2 d. dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001). Nors ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie visą laiką gyveno ir po tėvo mirties liko gyventi toje pačioje vietoje, naudojosi tėvo asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, prietaisais, tačiau ieškovas R. P. teisme paaiškino, kad tik po abiejų tėvų mirties apsigyveno tėvų paliktame name, anksčiau gyveno kitur.Taip pat iš tėvo palikimo jis gavo žemės ūkio padargų (b.l.184, 1 t.).Liudytoja V. B. patvirtino, kad J. apsigyveno tėvams priklausančiame name tik po skyrybų, gyveno pagalbiniame pastate, o Romas gyveno kitur.Liudytoja E. M. parodė, kad J. apsigyveno lauko virtuvėje po mamos mirties . Pats ieškovas J. P. teisme patvirtino, kad pastoviai negyveno, nes turėjo sugyventinę, pas kurią išeidavo gyventi (b.l 183 , 1 t.) . Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-86/2007,2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-7/2001,2001 balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.Kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju paveldimas turtas buvo nekilojamas turtas.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovų tėvo J. P. palikimo priėmimo aplinkybes , netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad ieškovai po tėvo mirties priėmė palikimą .Kaip matyti iš 2007 07 10 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-963-616/2007 mirus J. P. visu nekilnojamu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ne ieškovai, bet jų mama B. P. (b.l.33-34,1 t.).Byloje esantys įrodymai nepatvirtina , kad ieškovai iš karto po tėvo mirties per 6 mėnesius pradėjo naudotis, rūpintis paveldimu turtu, elgėsi su juo kaip savininkai. Palikėjo padargų paėmimas, neatliekant jokių kitų aktyvių veiksmų, nepripažintini veiksmais, nukreiptais įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, juolab kad ūkiu rūpinosi , turtą valdė ieškovų mama. Be to byloje nėra nustatyta, kad R. P. būtų išsivedęs karvę, kaip nurodoma skundžiamame teismo sprendime.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovai neįrodė, kad būdami įpėdiniais po tėvo mirties per 6 mėnesius atliko kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą bei išreiškę savo nuostatą ir į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę (CPK 178 str.), todėl sprendimas keistinas šioje dalyje.
Dėl B. P. turto paveldėjimo
Pirmosios instancijos teismas , remiantis raštiniais įrodymais , ieškovų paaiškinimais bei liudytojų V. B., E. M. , parodymais pripažino, kad po ieškovų mamos B. P. mirties ieškovai kartu su broliu S. P. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (CK 5.50 str.2d. ). Iš jų parodymų matyti, kad likusiu po B. P. mirties turtu naudojosi visi broliai (liud.V. B.); J. P. gyveno lauko virtuvėje, o R. P. atvykdavo padėti dirbti ūkio darbus, ieškovai pasidalino daiktus, padargus, ką patvirtino E. M.; pats ieškovas R. P., nurodydamas kad po mamos mirties perėmė kai kuriuos baldus -lovą, spintą,patalynę . Šiuo metu namą tvarko R. P., ką patvirtino liudytoja S. B..Iš liudytojų parodymų, ieškovų paaiškinimo matyti, kad mirus mamai, ieškovai pasidalino jos pinigus ,visi trys broliai paveldėjo tėvų turtą , nei vienas neatsisakė savo dalies ir neperleido jos kitiems, ką ieškovai tvirtino ir teismo posėdyje. Liudytojai parodė, kad ieškovai ir jų brolis S., kuris šiuo metu yra miręs, visiems atvirai pasakojo apie tai, kad dokumentus dėl paveldėjimo tvarkys vienas pats S. P., o po to visi trys parduos tėvų turtą ir pinigus pasidalins visi po lygiai. Niekuomet nei vienas brolis nėra užsiminęs, kad atsisako savo palikimo. Atvirkščiai, visi pasakojosi, ką darys su gautais tėvų palikimo pinigais, ką pirks. Ieškovai kartu su broliu S. P. atliko veiksmus, rodančius, kad abu ieškovai ateityje disponavo motinos turtu, t.y. trijų mėnesių laikotarpyje po motinos B. P. mirties, 2007-05-21, sudarė preliminarią sutartį dėl motinos ir tėvo turto pardavimo tretiesiems asmenims A. D. ir E. B. (b.l.62-63 1 t.).Apeliacinės instancijos teisme tretysis asmuo A. D. patvirtino, kad sudarius šią sutartį ,broliams Petrauskams , tame tarpe ir ieškovams , jis sumokėjo 10 000 Lt., vėliau visiems broliams , tame tarpe ir ieškovams mokėjo papildomas sumas. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovai atliko aktyvius veiksmus priimdami palikimą , pradėdami jį faktiškai valdyti per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą , neatsisakė paveldėti (CK 5.51 str. 1 d. ) , ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas .Kolegija sutinka su teismo išvada, pripažįstančia, jog ieškovai paveldėjo mamos B. P. palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti(CK 5.50 str.2d.).
Pripažinus , jog ieškovai priėmė palikimą, ieškovai galės gauti paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą.
Dėl atsisakymo nuo palikimo
Byloje yra pateiktas 2007 05 31 d. ieškovų pareiškimas , patvirtintas kitos notarės , t.y. Šiaulių miesto I notarų biuro notarės I. P. , kuriuo ieškovai patvirtina, kad palikimo nepriėmė ir priimti neketina bei kad nesikreips į teismą dėl termino atnaujinimo, kad pretenzijų neturi palikėjams, priėmusiems palikimą (b.l.10 , 1 t.).Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais (apsimestiniais sandoriais) šiuos pareiškimus, pripažįstant, kad šis sandoris reiškia įgaliojimą šiuo metu mirusiam broliui tvarkyti visus dokumentus, atlikti visus būtinus veiksmus paveldėjimo pagal įstatymą dokumentams, reikalingiems palikimui po jų motinos B. P. ir tėvo J. P. mirties sutvarkyti ir palikimui ieškovų vardu priimti S. P..Teismas laikė jį kaip vienašalį sandorį ir jį panaikino.Kolegija sutinka su apeliantės argumentu šioje skundo dalyje ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo įvertino ieškovų pareiškimą kaip vienašalį sandorį –atsisakymą nuo palikimo ir vertino kaip niekinį , pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Savo esme atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes, o sandoriui sudaryti nepakanka vien asmens vidinės valios, būtina, kad asmens valia būtų išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys, tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes . Atsisakyti palikimo įstatymo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 str.1 d.).Įstatyme nustatyta vienintelė šios taisyklės išlyga - įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui; tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 str.2 d.). Įstatyme nenustatyta galimybės pratęsti palikimo atsisakymo terminą, todėl CK 5.51 straipsnio 2 dalies normoje nurodytas teisines pasekmes sukelia tik faktiškai valdančio įpėdinio palikimo atsisakymo pareiškimas, paduotas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai priėmė palikimą po savo motinos B. P. ,mirusios 2007-02-24, trijų mėnesių laikotarpyje faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Pareiškimas notarei pateiktas 2007 05 31 d. .ty. pasibaigus priėmimo terminui.Palikimo atsisakyti ar jį priimti ieškovai galėjo iki 2007-05-24 d. Tokio pareiškimo negalima vertinti , kaip palikimo atsisakymą, nes paduotas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (CK 5.51 str. 2 d.,5.60 str.1 d.) , ir jis negali sukelti teisinių padarinių. Be to šį pareiškimą negalima vertinti kaip sandorį, nes sandoris yra palikimo priėmimas ar atsisakymas nuo jo. Teismas nepagrįstai jį vertino kaip sandorį, nevertino jo pagal turinį ir jo prasmę. Iš pareiškimo turinio seka, kad pareiškimu ieškovai ne atsisako nuo palikimo, bet patvirtina, kad palikimo nepriėmė ir priimti neketina , nesikreips ir nesikreipė dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pretenzijų nereikš, tokiu būdu ir pareiškimo turinys neatitinka atsisakymo nuo palikimo .Šis pareiškimas yra vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais, susijusiais su ieškovų palikimo priėmimu po mamos mirties (CPK 185 str.) . Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tokio turinio dokumentas dėl patvirtinimo palikimo nepriėmimo neprieštarauja jokioms teisės normoms, tame tarpe ir imperatyvioms. Dėl išdėstyto kolegija pašalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus , susijusius su šio pareiškimo įvertinimu, kaip atsisakymu nuo palikimo bei iš sprendimo rezoliucinės dalies –nurodymą, kad vienašaliai sandoriai 2007 05 31 d.pareiškimas dėl palikimo atsisakymo , sudarytas ieškovų J. P. ir R. P. , patvirtintas 2007 05 31 d. Šiaulių miesto I-jame notarų biure , sandorio reg. Nr.2-9497 , yra niekinis ir negalioja.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 11 21 d. nutartimi civ. byloje Nr.3k-3-523/2007, ji neturi precedento reikšmės nagrinėjamojoje byloje, nes šios bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis.
Ieškovų pateiktas pareiškimas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių dėl palikimo po motinos mirties priėmimo. Ieškovai, tretieji asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad siekiant supaprastinti paveldėjimo procedūrų įforminimą sutarė, jog paveldėjimą formins vieno iš paveldėtojų vardu-t.y. brolio S. P. , kuris kreipėsi į teismą, o po to šis per atstovą 2007 08 27 d kreipėsi dėl paveldėjimo įforminimo į Šiaulių rajono 2-jį notarų biurą.Liudytojai V. B., E. M. irgi patvirtino šias aplinkybes dėl susitarimo tarp paveldėtojų buvimo, kad ieškovai niekada neatsisakė paveldėjimo, gaudavo pinigus už ruošiamąsi parduoti tėvų palikimą.Tokio susitarimo buvimą patvirtina ir tai, kad ieškovams nebuvo jokio pagrįsto ar racionalaus intereso atsisakyti paveldėti po motinos mirties priklausančio turto.Tai patvirtina ir preliminarioji sutartis, pinigų iš trečiųjų asmenų gavimas pagal šią sutartį.Vertinant susidariusią situaciją protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.),pateiktas notarei pripažinimas apie palikimo nepriėmimą neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kurios rodo, kad ieškovai palikimą priėmė, pradėdami jį faktiškai valdyti,nuo jo neatsisakė. Šis pareiškimas vertintinas kaip vienas iš įrodymų dėl paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių buvimą, atsižvelgiant į ieškovų, liudytojų , trečiųjų asmenų paaiškinimus,S. P. paveldėjimo byloje esantį A. D. ir E. B. reikalavimą atsakovei (paveldėj. byla ,15 lapas) apie tai, kad ieškovų tikroji valia pareiškimo surašymo metu buvo ne atsisakymas nuo mamos palikimo , bet pavedimas broliui S. P. sutvarkyti visų brolių vardu tėvų palikimo klausimus.
Kolegija daro išvadą, jog ieškovai nebuvo atsisakę nuo palikimo CK 5.60 str. 2 d.numatyta tvarka. Pareiškimo padavimas notarui ir palikimo priėmimas turtą faktiškai valdyti yra lygiaverčiai palikimo priėmimo būdai.
Kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.Pripažinus, kad ieškovai priėmė palikimą po mamos B. P. mirties, ieškovai tampa tokiais pat įpėdiniais , kaip ir jų brolis S. P..Nesant rašytinio susitarimo dėl paveldimo turto pasidalijimo, dėl paveldėjimo teisių perleidimo taikytina įstatymo nuostata, kad visi tos pačios eilės įpėdiniai paveldi turtą lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 1 d.) S. P., ieškovai J. P., R. P. paveldi po 1/3 dalį turto, todėl dėl šio paveldimo turto jiems turi būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas – kiekvienam įpėdiniui į jam priklausančią dalį (CK 5.66 str. 1 d.). Byloje esantis 2007-09-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (B. P. paveldėjimo byla, 23 lapas) patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas vienam S. P.. Išduodant šį liudijimą nenustatyta notarės Birutės Šatienės kaltės neteisingai įforminant paveldėjimą, nes pastaroji išdavė paveldėjimo teisės liudijimą tam įpėdiniui, apie kurį notarų biure buvo žinoma .Pripažinus, kad palikimą priėmė ir kiti įpėdiniai , yra pagrindo iš dalies naikinti paveldėjimo teisės liudijimą,kaip neteisėtą R. P. ir J. P., kaip teisėtų tos pačios eilės įpėdinių, atžvilgiu (CK 5.11 str. 1 d.1 p.,5.66 str. 1 d.), ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iš karto buvo informuota, jog visi broliai P. priėmė palikimą, jį valdė, ketino parduoti , buvo sudarę sutartį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kolegija sutinka su apeliantės argumentais dėl pernelyg didelių atstovavimo išlaidų priteisimo ir atmeta argumentus dėl jų nepagrįstumo, apmokant išlaidas už proceso dalyvį kitiems asmenims, kadangi to nenustatyta pagal pateiktus mokėjimo dokumentus (b.l.7,160,163,1 t.).Priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 5423,92 Lt. neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nes yra akivaizdžiai per didelės.Dalis atstovavimo išlaidų yra ir nepagrįstos, kaip antai pagal 2008 05 19 d. ataskaitą prie PVM sąskaitos faktūros Nr. MLB000000239 yra paskaičiuotos padidintos išlaidos dėl prašymo notarei dėl notarinių veiksmų sustabdymo (80 EUR), be to ši suma paskaičiuota dvigubai (b.l164-165). Į sąskaitą įtrauktas apmokėjimas 80 EUR už taikos sutarties paruošimą, kai tuo tarpu byloje šis dokumentas nėra pateiktas (b.l.155 ), padidintos išlaidos už atstovavimą teisme , paskaičiuojant už 1 val.15 min.60 EUR pagal sąskaitą Nr. MLB000000456 (b.l.158 ) ir kt..Priteisiant išlaidas už atstovavimą, atsižvelgtina į tai, kad byla nėra sudėtinga,atsižvelgtina į ginčo pobūdį,apimtį, į tai, kad byla vyko toje pačioje vietovėje, kur randasi advokato kontora. Nors advokatė atstovavo du asmenis, tačiau įrodinėjimo dalykas buvo tas pats.Laikytina protingas atstovavimo išlaidų dydis šioje byloje būtų 3500 Lt.suma.
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies ir iš dalies pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą , proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, paskirstomos turėtos išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93,98 str.). Realios ieškovų išlaidos už atstovavimą pripažintos 3500 Lt., ieškovų žyminio mokesčio išlaidos buvo 1225,83 Lt., kopijavimo išlaidos 12,50 Lt.,atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 600 Lt. atstovavimo išlaidų((b.l 153)., apeliacinės instancijos teisme 300 Lt. (b.l. ) bei 100 lt. žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą.Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas patenkino apie 50 proc. ieškovų reikalavimų, išlaidos advokato pagalbai apmokėti paskirstomos taip: ieškovams iš atsakovės priteistina 1750 Lt.atstovavimo išlaidų (kiekvienam po 875 Lt) ,atsakovei iš ieškovų priteistina 450 Lt. atstovavimo išlaidų (iš kiekvieno priteisti po 225 Lt.) bei 50 Lt. žyminio mokesčio , ieškovams kitų bylinėjimosi išlaidų priteistina 619,17 Lt.(CPK Kadangi atsakovė nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą buvo atleista CPK 96 str. 1 dalies pagrindu ,valstybės naudai iš kiekvieno ieškovo priteistina po 281,45 Lt.(562,90 Lt). Atlikus įskaitymus, ieškovams priteistina iš atsakovės 1869,17 Lt. bylinėjimosi išlaidų (arba po 934,58 Lt.) .
Iš šalių priteistinos procesinių dokumentų įteikimu išlaidos valstybei pirmos instancijos teisme 45,24 Lt. bei apeliacinėje instancijoje 34,41 Lt., viso 79,65 Lt. arba po 26,55 Lt. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovas J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių laikotarpiu po savo motinos B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007-02-24 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės 2007-09-18 (registro Nr. 9950) dalyje dėl 2/3 paveldimo turto, likusio po B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 20007-02-24.
Likusioje dalyje ieškinio dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1869,17 Lt.bylinėjimosi išlaidų ieškovams J. P. ir R. P. kiekvienam po 934,59 Lt.
Priteisti iš ieškovų J. P. ir R. P. po 281,45 Lt. bylinėjimosi išlaidų –žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovės A. P., ieškovų J. P. ir R. P. po 26,55 Lt. valstybei apeliacinės instancijos teisme išlaidų ,susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.