Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-08-27 · Byla Nr. Iv-2019-437/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-2019-437/2010Sprendimas · 2010-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-27
Bylos Nr.
Iv-2019-437/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01180-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2019-437/2010Procesinio sprendimo kategorija 16.8Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01180-2010-6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjui T. B., pareiškėjo atstovei N. A., atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. B. skunde (b.l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovo kaip alimentus išskaičiuotą išeitinės kompensacijos dalį - 2377 Lt ir kaip gyventojų pajamų mokestį išskaičiuotus 1876,58 Lt. Paaiškina, kad iki 2010-04-07 jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Vilniaus apskr. VPK viršininko 2010-04-07 įsakymu Nr. 10-TE-170 buvo atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (dėl netinkamos sveikatos būklės, kai yra tai patvirtinanti centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada). Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 str. 1 d. ir 2 d. jam išmokėta išeitinė kompensacija (keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio). Iš jos buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir išlaikymas vaikui. Vertina, kad tokie atskaitymai iš išeitinės kompensacijos negalimi. Iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal 1999 m. civilinėje byloje Nr. 2¹³-136/1999 išduotą vykdomąjį raštą yra išieškoma 1/4 dalis darbo užmokesčio sūnaus E. (gim.(duomenys neskelbtini)) išlaikymui. Vidaus tarnybos statutas, reglamentuojantis pareigūnų teisinį statusą nenustato taisyklių, kurios reglamentuotų išskaitas iš darbo užmokesčio. Valstybės tarnybos įstatymas, reglamentuoja darbdavio vykdomas išskaitas iš darbo užmokesčio, tačiau šiame įstatyme esantis reglamentavimas susijęs su materialine darbuotojo atsakomybe, o ne periodinėmis išskaitomis vykdant teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas specialus administracinės teisės aktas nereguliuoja išskaitų iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 str. 2 d., Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nuostatomis, šio ginčo sprendimui taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 226 str. neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Vertina, kad išskaičiuojant 1/4 darbo užmokesčio kaip išlaikymo išmoką buvo pažeista minėta Darbo kodekso norma ir išskaičiuota per didelė suma. Bendras priskaičiuotos išeitinės kompensacijos dydis, atskaičius privalomus mokesčius, t.y. - pajamų mokestį (15 proc. tarifu) ir socialinio draudimo įmokas (9 proc. tarifu) sudaro 9508,01 Lt. (buvo išskaičiuota 3002,53 Lt. gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos). Pagal minėtą vykdomąjį raštą vienas ketvirtadalis šios išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas kaip alimentai - iš viso 2377 Lt. Kita skundo dalis yra susijusi su išeitinės kompensacijos apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčiu.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, įsigaliojęs 2003-01-01 (Žin. 2002-07-19, Nr. 73-3085) nustatė gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarką ir pajamas, kurios yra neapmokestinamos. Minėtos redakcijos įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. buvo nustatyta, jog neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vėliau 2003 metais priėmus Vidaus tarnybos statutą (Žin. 2003-05-01, Nr. 42-1927) buvo nustatyta pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, teisė į išeitinę kompensaciją atsiradus tam tikroms faktinėms aplinkybėms (Vidaus tarnybos statuto 57 str.). Ši kompensacija teismų praktikoje buvo įvertinta kaip mokama ne darbdavio valia, todėl yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

Įstatymų leidėjas sąmoningai suteikė vidaus tarnybos pareigūnams papildomą socialinę garantiją - išeitinę kompensaciją kuri nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas 2008-12-23 buvo pakeistas (įstatymas Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033 (2008-12-30)), pakeistas ir ginčui aktualus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p.

Vertina, kad atsakovas Vilniaus apskrities VPK neteisėtai išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį iš jam priklausančios išeitinės kompensacijos. Atsiskaitymo lapelis patvirtina, kad pareiškėjui priklauso 12510,54 Lt išeitinė kompensacija. Iš šios sumos išskaičiuoti 1876,58 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad vaiko išlaikymui išskaičiuojama 2693,61 Lt, o pareiškėjas prašo priteisti šiam tikslui išskaičiuotus 2377 Lt. Šių sumų skirtumas yra susijęs su kompensacija už nepanaudotas atostogas, tai yra - suskaičiuota bendra išeitinės išmokos suma už 4 mėnesius, bet pareiškėjas atskaičiuoja mokesčius nuo bendros sumos. Tvirtina, kad socialinė garantija –išmoka nėra gaunamos pajamos.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 14-16) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas T. B. iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-170, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t. y. kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu jam buvo paskaičiuota ir išmokėta išeitinė kompensacija 12510,54 litų. Atsiskaitant su pareiškėju jam buvo priskaityta 14260,31 litų. Nuo šios sumos atėmus važiavimo išlaidų kompensavimą 113, 03 litų (kodas74) bei neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 150 litų, nuo visos likusios sumos buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 2099,33 litai, valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos (viso 9 procentai) 1273,26 litai ir išskaičiuotos išmokos sūnaus išlaikymui 2693,61 litai pagal teismo 1999 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį raštą. Mano, kad išeitinei kompensacijai, išmokamai pagal Statuto 57 straipsnį (šiuo atveju atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir ji turi būti apmokestinama mokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.

2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-111 buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymas (Žin., 2008, Nr. 149-6033). Minėtu pakeitimu įstatymų leidėjas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį (Neapmokestinamos pajamos), kuriuo išeitinės kompensacijos prie neapmokestinamų pajamų nepriskirtos. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui pareiškėjui buvo išskaičiuoti mokesčiai nuo visos priskaičiuotos sumos. 2009-02-26 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos raštu Nr. (18.18.-31-1)- R-1958 pateikė išaiškinimą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame nurodoma, kad nuo 2009-01-01 darbdavio išmokamos išeitinės kompensacijos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės (pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p.) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojo Lietuvos Respublikos 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033) patvirtinti pakeitimai, kad statutiniams pareigūnams, atleidžiant juos iš vidaus reikalų sistemos mokamos išeitinės kompensacijos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, todėl mokesčiai, atleidžiant pareiškėjais pareigų, turėjo būti išskaičiuoti.

Dėl piniginių sumų vaiko išlaikymui išskaičiavimo atsakovas paaiškina, kad Vilniaus apskrities VPK 2000-01-05 buvo gautas iš teismo antstolės I. Beliačic teismo 1999-12-13 vykdomasis raštas, kuriuo teismas nusprendė išieškoti iš T. B., A. B. naudai sūnaus E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki E. pilnametystės. Kadangi vykdomajame rašte buvo nurodyta, kad sūnaus išlaikymui išskaitoma 1/4 visų rūšių uždarbio, iš pareiškėjui priskaičiuotos sumos buvo nuskaičiuota 2693,61 litas periodinių išmokų vaiko išlaikymui. LR CPK 739 str. reglamentuoja baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau iš pareiškėjo išskaičiuotos sumos vaiko išlaikymui į šio straipsnio draudimo sritį nepatenka, todėl išieškoma bendra tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. B. iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-170 vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu ( kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai) (b.l. 5). Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu jam buvo paskaičiuota ir išmokėta išeitinė išmoka (b.l. 4) 12510,54 litų (kodas 534), išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis 2099, 33 litai (kodas 624), išmoka sūnui išlaikyti 2693,61 litai (kodas 601).

Atsakovas ginčijamus atskaitymus padarė pagrįstai. 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-111 buvo pakeistas ir papildytas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymas (Žin., 2008, Nr. 149-6033). Minėtu pakeitimu įstatymų leidėjas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį (neapmokestinamos pajamos). Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui pareiškėjui buvo išskaičiuoti mokesčiai nuo visos priskaičiuotos sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 209-02-26 raštu Nr. (18.18-31-1)-R-1958 išaiškino, kad nuo 2009-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p., visos nuo 2009-01-01 darbdavio darbuotojui išmokamos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis arba jos esmę atitinkanti sutartis, taip pat ir išeitinės kompensacijos (išeitinės išmokos, išeitinės pašalpos), išmokamos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės (pvz. Atleidžiami pagal Lietuvos Respublikos tarnybos statuto 1 d. 4 punktą (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (b.l. 23). Toks įstatymo aiškinimas pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. iš neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų aiškiai išskiria kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis, ar jos esmę atitinkanti sutartis ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Be to, minėta teisės norma nenumato išimčių vidaus tarnybos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos vadovaujantis LR vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvadai). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A556-346/2008 statutinis asmuo iš tarnybos atleistas 2007-01-15 individualiu aktu, byloje Nr. A63-97/2009 statutinis asmuo iš tarnybos atleistas 2004-12-24 individualiu aktu, byloje Nr. A146-1868/2008 statutinis asmuo iš tarnybos atleistas 2007-09-03 individualiu aktu. Tai panašios bylos, kuriose buvo priimti pareiškėjams palankūs teismo sprendimai. Tačiau šiose bylose pareiškėjų atleidimo metu galiojo kitoks teisinis reguliavimas (LR gyventojų pajamų mokesčio 17 str. 1 d. 5 p.).

Pagal vykdomąjį raštą, išduotą 1999-12-13 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2¹³-136/1999 iš pareiškėjo išieškomos pajamos A. B. naudai sūnaus E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL vaikui kas mėnesį nuo 1999-11-23 iki E. pilnametystės (b.l. 26). ). Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 226 straipsnis draudžia daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. LR CPK 739 str. numato visus atvejus, kuriems esant negalimi išieškojimai iš piniginių išmokų. Tačiau ši norma nedraudžia išieškoti išlaikymą iš įvairių išeitinių kompensacijų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

n u tarė:

Pareiškėjo T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius