Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-12 · Administracinė byla Nr. A-63-1438-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-2019-437/2010Sprendimas · 2010-08-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
A-63-1438-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01180-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A63-1438/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01180-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l. 10), į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) kaip alimentus išskaitytą išeitinės kompensacijos dalį – 2 377 Lt ir priteisti iš atsakovo nepagrįstai išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį – 1 876,58 Lt.

Nurodė, kad iki 2010 m. balandžio 7 d. jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Komisariato viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 10-TE-170 buvo atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 ir 2 dalimis jam išmokėta išeitinė kompensacija, iš kurios buvo išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir išlaikymas vaikui. Pažymėjo, kad tokie atskaitymai iš išeitinės kompensacijos negalimi. Nurodė, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio pagal 1999 m. civilinėje byloje Nr. 2¹³-136/1999 išduotą vykdomąjį raštą (toliau – ir Vykdomasis raštas) yra išieškoma 1/4 dalis darbo užmokesčio sūnaus E. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad nei Vidaus tarnybos statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereguliuoja išskaitų iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, šio ginčo sprendimui taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 226 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Pareiškėjo įsitikinimu, išskaičiuojant 1/4 darbo užmokesčio kaip išlaikymo išmoką buvo pažeista minėta DK norma ir išskaičiuota per didelė suma, kadangi bendras priskaičiuotos išeitinės kompensacijos dydis, atskaičius privalomus mokesčius, sudaro 9 508,01 Lt (buvo išskaičiuota 3 002,53 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos). Pagal Vykdomąjį raštą vienas ketvirtadalis šios išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas kaip alimentai – iš viso 2 377 Lt.

Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, įsigaliojusio 2003 m. sausio 1 d. (Žin. 2002-07-19, Nr. 73-3085), 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nustatyta, jog neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Vėliau 2003 metais priėmus Vidaus tarnybos statutą (Žin. 2003-05-01, Nr. 42-1927) buvo nustatyta pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, teisė į išeitinę kompensaciją, atsiradus tam tikroms faktinėms aplinkybėms. Ši kompensacija teismų praktikoje buvo įvertinta kaip mokama ne darbdavio valia, todėl yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. 2008 m. gruodžio 23 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas buvo pakeistas (įstatymas Nr. XI-111, Žin., 2008, Nr. 149-6033), pakeistas ir ginčui aktualus 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Nurodė, kad Komisariatas neteisėtai išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį iš jam priklausančios išeitinės kompensacijos. Atsiskaitymo lapelis patvirtina, kad pareiškėjui priklauso 12 510,54 Lt išeitinė kompensacija. Iš šios sumos išskaičiuoti 1 876,58 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 14-16) prašė T. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 straipsniu pareiškėjui buvo paskaičiuota ir išmokėta 12 510,54 Lt išeitinė kompensacija. Atsiskaitant su pareiškėju jam buvo priskaityta 14 260,31 Lt. Nuo šios sumos atėmus važiavimo išlaidų kompensavimą 113,03 Lt (kodas 74) bei neapmokestinamąjį pajamų dydį 150 Lt, nuo visos likusios sumos buvo išskaičiuotas 2 099,33 Lt gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos (9 procentai) 1 273,26 Lt ir išskaičiuotos išmokos sūnaus išlaikymui 2 693,61 Lt pagal teismo Vykdomąjį raštą. Atsakovas mano, kad išeitinei kompensacijai, išmokamai pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas netaikomas ir ji turi būti apmokestinama mokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu. Pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu galiojo Lietuvos Respublikos 2008 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XI-111 (Žin., 2008, Nr. 149-6033) Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo patvirtinti pakeitimai, kad statutiniams pareigūnams, atleidžiant juos iš vidaus reikalų sistemos, mokamos išeitinės kompensacijos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų, todėl mokesčiai, atleidžiant pareiškėją iš pareigų, išskaičiuoti pagrįstai. Dėl piniginių sumų vaiko išlaikymui išskaičiavimo atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnis reglamentuoja baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau iš pareiškėjo išskaičiuotos sumos vaiko išlaikymui į šio straipsnio draudimo sritį nepatenka, todėl išieškoma bendra tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. vasario 26 d. raštu Nr. (18.18-31-1)-R-1958 išaiškino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktui, visos nuo 2009 m. sausio 1 d. darbdavio darbuotojui išmokamos kompensacijos, kai nutraukiama darbo sutartis arba jos esmę atitinkanti sutartis, taip pat ir išeitinės kompensacijos, išmokamos statutiniams valstybės tarnautojams, kurie privalomai atleidžiami dėl sveikatos būklės priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Pažymėjo, jog toks įstatymo aiškinimas pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas iš neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų aiškiai išskiria kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis, ar jos esmę atitinkanti sutartis ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Be to, minėta teisės norma nenumato išimčių vidaus tarnybos pareigūnams, atleidžiamiems iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Dėl piniginių sumų vaiko išlaikymui išskaičiavimo teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 226 straipsnis draudžia daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Pažymėjo, kad CPK 739 straipsnis numato visus atvejus, kuriems esant negalimi išieškojimai iš piniginių išmokų, tačiau ši norma nedraudžia išieškoti išlaikymą iš įvairių išeitinių kompensacijų.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas T. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir dalyje dėl išskaičiuotų alimentų iš jam priklausančios kompensacijos apeliacinį skundą patenkinti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną sąvoka „uždarbis“ apibrėžiama kaip „uždirbti pinigai“. Tuo tarpu „kompensacija“ apibrėžiama kaip atitaisymas, nuostolių atlyginimas. Analogiškai pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. A556-673/2008. Pažymi, kad kompensacija, išmokėta esant atleidimo pagrindui pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl netinkamos sveikatos būklės, kai yra tai patvirtinanti centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada) yra socialinė garantija, kompensuojanti padidėjusį pavojų gyvybei ar sveikatai, sugriežtintą atsakomybę, ilgesnį darbo laiką ir įvairius su tarnyba susijusius apribojimus (Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 7 dalyje suformuotas ypatumų kompensavimo principas). Pabrėžia, kad CPK 739 straipsnio 1 punktas draudžia išieškojimą iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų. Be to, akcentuoja, kad kompensacija yra išmoka, kilusi iš socialinės garantijos, kurią pareiškėjui užtikrina valstybė, kaip statutiniam pareigūnui, kuriam keliami aukštesni profesiniai ir sveikatos reikalavimai, darbas padidinto pavojaus sąlygomis ir pan. Pabrėžia, kad kompensacija nėra uždarbis, todėl atliktos išskaitos pagal Vykdomąjį raštą yra neteisėtos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs dėl to, ar pagrįstai atsakovas išskaičiavo iš pareiškėjui priklausančios išeitinės kompensacijos 2377 Lt jo nepilnamečio vaiko išlaikymui pagal vykdomąjį raštą.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad pagal 1999 m. civilinėje byloje Nr. 2-13-136/1999 išduotą vykdomąjį raštą iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra išieškoma ¼ dalis jo darbo užmokesčio sūnaus E. išlaikymui. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 226 str. įtvirtina išskaitų darymo apribojimus. Šiame straipsnyje nustatyta, kad neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo vadovautis Darbo kodekso 226 straipsnio nuostatomis ir alimentus iš išeitinės kompensacijos išskaitė neteisėtai.

Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus nustato šeimos teisė.

Bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos ( šeimos teisė), kurios reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo, bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo , globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos XII skyriaus antrame skirsnyje.

Šio skirsnio 3.199 straipsnis nustato pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, rūšis: nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio mokėti tėvo(motinos) darbo užmokesčio, tai pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.

Bylų dėl privatinių teisinių santykių taip pat civilinių, darbo, šeimos, intelektualinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos.

Darbo, šeimos, intelektualinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

LR civilinio proceso kodekso 739 nustato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Pagal šio straipsnio nuostatas negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų;sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves;valstybinio socialinio draudimo motinystės ( tėvystės) pašalpa;valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus;socialinė pašalpa;laidojimo pašalpa;kitos tikslinės socialinės išmokos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nepasiturinčių šeimų(asmenų) šalpai, kai šeimos(asmenys) dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų pragyvenimui.

Taigi, kaip jau minėta, pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus kyla iš šeimos teisinių santykių. Šeimos teisnių santykių bylose priimti sprendimai vykdomi pagal Civilinio proceso kodekso normas.

Minėtas civilinio proceso kodekso 739 straipsnis išeitinės kompensacijos nepriskiria prie piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Todėl atsakovas pagrįstai iš pareiškėjui priskaičiuotos išeitinės kompensacijos išskaitė alimentus nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį ir pagrįstai šioje dalyje atmetė pareiškėjo skundą.

Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAnatolijus BaranovasArtūras Drigotas