- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- eA-76-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01580-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (10.5E) DV_S-19907 (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3721 (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. M. 2021 m. vasario 7 d. prašymą skirti jam nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 13 straipsnio 5 dalį ir 1957 m. rugpjūčio 14 d.–1974 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį, kurį praleido Tolimojoje Šiaurėje, įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino – panaikino VSDFV Kauno skyriaus bei VSDFV sprendimus, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. vasario 7 d. prašymą ir priteisė 482 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
II.
Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2023 m. balandžio 12 d. gautas pareiškėjo A. M. prašymas išaiškinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-76-575/2023.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodo, jog į teismą kreipėsi dėl to, kad VSDFV atsisakė pripažinti jo teisę į valstybinę pensiją, kaip asmeniui, kuris kalėjo ar išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse. Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvadintiems asmenims, kurie kalėjo ar išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiui. Pareiškėjas prašė, kad VSDFV valstybinę pensiją sumokėtų jam atgaline data už 5 metus, tačiau VSDFV atsiskaitė tik iš dalies, nes sumokėjo tik už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. spalio 13 d., o už likusius 4 metus nusprendė pensijos nesumokėti. Nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 13 straipsnį VSDFV paskyrė jam nuo 2020 m. spalio 29 d. (tremtinio pažymėjimo gavimo dienos) iki 2021 m. spalio 13 d., tačiau teisės aktuose nenurodyta, jog ši pensija mokama nuo kurios nors pažymos išdavimo dienos. VSDFV vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kada žmogus gali pradėti gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, bet nėra nieko apie valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją, taigi, pareiškėjo manymu, VSDFV nepagrįstai vadovavosi minėtu įstatymu. Pareiškėjas yra tremtinys ne nuo pažymėjimo gavimo dienos, bet nuo gimimo dienos, kitaip jam nebūtų įskaityta 17 tremtyje praleistų metų į socialinio draudimo darbo stažą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės prašo teismo nurodyti VSDFV, kad ji turi pareiškėjui išmokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensiją atgaline data už visus 5 metus.
Teisėjų kolegijos nuomone, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog jis nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o teigia, kad jo 2021 m. vasario 7 d. prašymas turi būti tenkinamas, t. y. pareiškėjas neprašo išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją, o tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarties rezoliucinė dalis, kuria nuspręsta atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, jos įvykdymas nėra apsunkintas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti nutartį nėra pagrindo.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, kuriuo, jo manymu, išmokėta tik dalis jam priklausančios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, turi teisę kreiptis į teismą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo nutartį neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl nutarties išaiškinimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. M. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-76-575/2023 atmesti.
Nutartis neskundžiama.