- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- 1-1689-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17580-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- T. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 MGL (1170 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir jam paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laiką, t. y. 1 para ir jam paskirta galutinė 4 MGL (520 Lt) bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. G. 2019 m. balandžio 28 d., apie 14.06 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. G. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis jau maždaug 3 savaites geria alkoholį kiekvieną dieną. 2019 m. balandžio 27 d. vakare, (duomenys neskelbtini), viešbutyje, pradėjo gerti alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Kiek išgėrė alaus ir degtinės, neskaičiavo ir nurodyti negalėjo. Naktį, baigus gerti, nuėjo miegoti. 2019 m. balandžio 28 d. ryte, apie 08.00 val., jis pabudo, gėrė kavą. Po to, apie 12.00 val., išgėrė gal du butelius alaus po 0,5 litro talpos. Vėliau jis su drauge J. G. nutarė nuvažiuoti prie upės dar išgerti. Kadangi draugė buvo neblaivi, todėl jis nutarė sėsti už jos automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nežino, ar tuo metu J. G. miegojo dėl girtumo, ar ne, nes to neprisimena. Jis sėdo už automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Važiuojant prie parodų rūmų jo vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, privažiavę iš nugaros ir įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius. T. G. sustabdė vairuojamą automobilį, pareigūnai pareikalavo jo pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes jo neturi ir niekada jo neturėjo. Po to, pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu kelis kartus. Vieną kartą jis įpūtė 2,52 promilės, o antrą kartą įpūtė 2,43 promilės. Su nustatytu girtumu jis sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Draugės J. G. automobilis buvo uždarytas į saugomą aikštelę, o jis pristatytas į areštinę. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad automobilis BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu ir jis jai priklauso nuosavybės teise, ji juo važinėja, remontuoja. 2019 m. balandžio 27 d. vakare ji su pažįstamu T. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį ir šiame viešbutyje abu gėrė alų bei degtinę. Ji išgėrė 4 butelius alaus ir kelis stikliukus degtinės, o T. G. išgėrė likusį butelį degtinės, kuris buvo 1 litro talpos. Naktį su T. G. praleido viešbutyje ir 2019 m. balandžio 28 d. ryte, apie 9.00 val., atsikėlė. Ji ryte alkoholio negėrė. Tiksliai valandų neprisimena, gal apie 10 val., iki (duomenys neskelbtini) atvažiavo T. G. draugas V., kurio pavardės ji nežino. Ji liko viešbučio kambaryje, o T. G. su V. išėjo kažkur į kavinę gerti alkoholio. Kiek T. G. su Vytu išgėrė alkoholio, kokį alkoholį jie gėrė, ji nematė ir nurodyti negali. Maždaug apie 12 val. ji išėjo iš viešbučio, nes turėjo išsiregistruoti. Ji nuėjo į savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsigulė ant galinės sėdynės, nes ketino sulaukti T. G. kol jis sugrįš. Kadangi naktį prieš tai buvo mažai miegojusi ir buvo gėrusi alkoholį, todėl ji, atsisėdusi ant galinės savo automobilio BMW sėdynės, netrukus užmigo, o jos automobilis BMW stovėjo atrakintas, nes ji laukė kol T. G. sugrįš, kadangi ji ketino važiuoti su juo kartu. Ji miegodama neišgirdo ir nepajuto, kada iki viešbučio (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jos paliktas automobilis BMW, grįžo T. G.. Kaip suprato, T. G. paėmė savavališkai automobilio raktus iš jos rankinės, kuri buvo prie jos, kai ji miegojo, sėdo už jos automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo kažkur. Ji nematė ir nepajautė, kaip T. G. atėjo iki automobilio BMW, kuriame ji miegojo, kaip jis išsiėmė automobilio raktus, kaip jis užvedė variklį ir važiavo jos automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes miegojo ant automobilio galinės sėdynės. Ji pabudo tuo metu, kai T. G. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Tada ji pamatė, jog kartu važiavo jos minėtas V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Pareigūnai pareikalavo T. G. pateikti vairuotojo pažymėjimą, bet T. G. pasakė, kad jis jo neturi ir tik tuomet ji sužinojo, jog T. G. neturi vairuotojo pažymėjimo. Be to, T. G. vairavo automobilį BMW be jos leidimo, nes tuo metu ji miegojo ir nejuto, kas vyksta. T. G. buvo labai girtas, kai jį, vairuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. T. G. pareigūnai tikrino blaivumą alkotesteriu kelis kartus ir jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, bet koks tiksliai girtumas jam buvo nustatytas, ji nežino. Pareigūnai sulaikė T. G., o jos automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždarė į saugomą automobilių aikštelę (b. l. 21).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad 2019 m. balandžio 28 d., apie 14.12 val., patruliuodamas kartu su Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės 3 – iosios kuopos Raitojo būrio vyriausiąja patrule R. G., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ir keleiviai yra galimai neblaivūs. Apie 14.21 val. buvo susisiekta su pranešėja telefonu, kuri patikslino, jog minėtas automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į minėtą vietą, privažiavus arčiau upės, ieškant automobilio, minėtas automobilis buvo pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini) pastato. Pradėjus persekioti automobilį, jie priartėjo prie jo iš galo ties K. J. g. ir Parodų g. sankryža, tarnybiniu, žymėtu automobiliu ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavimo faktas užfiksuotas automobilio vaizdo kamera), kurio garso ir šviesos švyturėliai buvo įjungti. Taip pat buvo išreikštas reikalavimas sustoti per garsiakalbį. Vairuotojas automobilį BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė tik nuvažiavęs apie 150 m. atstumu, jiems priartėjus iš automobilio kairiojo šono. Automobilis buvo sustabdytas apie 14.30 val. pėsčiųjų perėjoje (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, jo vairuotojui T. G. (asmens dokumento su savimi jis neturėjo, jo asmenybė buvo nustatyta pagal duomenų bazę) prisistačius ir paaiškinus sustabdymo pagrindą, bendraujant su T. G. buvo jaučiamas nuo jo sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Akivaizdžiai matėsi, jog jis buvo neblaivus. T. G. teigė, jog jis niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jog yra pavartojęs alkoholio prieš 20 min. Jis paaiškino, kad vairavo neblaivus dėl to, jog jų kompanijoje nebuvo ne vieno blaivesnio už jį. Automobilio salone buvo ir kitų asmenų: priekinėje keleivio pusėje miegojo, galimai neblaivi, J. G., kuri buvo vairuoto automobilio savininkė, o ant galinės sėdynės sėdėjo akivaizdžiai neblaivūs: V. V. ir D. P., kurie buvo perduoti V1744. Automobilio salone, už priekinių sėdynių, maiše gulėjo įvairių rūšių, spalvų ir formų plastmasiniai, stikliniai alaus buteliai (tušti ir ne). Kilus pagrįstam įtarimui, jog minėtas vairuotojas yra apsvaigęs nuo alkoholio, vairuotojo buvo paprašyta praeiti iki tarnybinio automobilio, kur bus patikrintas jo blaivumas alkotesteriu. Apie 14.37 val. patikrinus T. G. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0151, patikros sertifikato Nr. 0853710, jam buvo nustatytas 2,52 promilės neblaivumas. Antro patikrinimo, apie 15.04 val., buvo nustatytas 2,43 promilės neblaivumas. Patikrinus per VRM CDB, buvo nustatyta, kad T. G. nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Apie 16.14 val. automobilis BMW buvo perduotas pristatyti į Minsko pl. 21, Vilniuje (b l. 25).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 – osios kuopos Raitojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tapačios įvykio aplinkybės, kurios užfiksuotos jo apklausos protokole (b. l. 6).
2019 m. balandžio 28 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra J. G. (b. l. 8).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „BMW 520D“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2019 m. balandžio mėnesį su PVM buvo 6 800 Eur, be PVM buvo 5 619 Eur (b. l. 9).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu automobilį „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. G., buvo leista grąžinti jos savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 13).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0151 ir patikros sertifikato Nr. 0853710 duomenys patvirtina, kad T. G. 2019 m. balandžio 28 d., apie 15.04 val., buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 29, 31).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0151 ir patikros sertifikato Nr. 0853710 duomenys patvirtina, kad T. G. 2019 m. balandžio 28 d., apie 14.37 val., buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, prietaisas tinkamas naudoti (b. l. 30-31).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2019 m. balandžio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad T. G. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510 Nr. ARJK 0151 (patikros sertifikato Nr. 0853710), pirmą kartą – 2019 m. balandžio 28 d., apie 14.37 val., buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, antrą kartą – 2019 m. balandžio 28 d., apie 15.04 val., buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 28).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad T. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. T. G. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė paskirtos baudos sumą išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų (b. l. 53-54, 55).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę T. G. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, važiuota (duomenys neskelbtini) mieste, dienos metu, apie 14.06 val., vairuotojui nustatytas 2,43 promilių neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis T. G. nurodė, kad jis maždaug 3 savaites gėrė alkoholinius gėrimus kasdien. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. G. – gana jauno amžiaus (41 metų), nevedęs, nedirbantis, teistas (b. l. 49-50), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 51-52). Duomenų apie T. G. gydymą psichikos sveikatos įstaigose, (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė, tačiau kaltinamojo T. G. teigimu, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 42).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 75 MGL, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis T. G., sutikdamas su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė baudos dydį išdėstyti dalimis laikotarpiui iki 2 metų, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvavo, nepateikė ir jokių jo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, tik nurodė, kad jis nedirba. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad baudos mokėjimui teismas nuteistajam savo nuožiūra gali nustatyti ilgesnį nei standartinį dviejų mėnesių terminą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus bei aukščiau paminėtas įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas, suteikiančias galimybę nuteistiesiems, kurių materialinė padėtis sunki, baudas mokėti dalimis ar per teismo nustatytus ilgesnius terminus, teismas laiko, kad yra tikslinga taikyti šio įstatymo nuostatas ir nustatyti ilgesnį T. G. paskirtos baudos mokėjimo terminą, nustatant paskirtos baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, T. G. prašomas nustatyti 2 metų laikotarpis, įvertinus baudos dydį (dydis nėra labai didelis) bei tai, kad kaltinamasis įrodymų, pagrindžiančių savo sunkią materialinę padėtį, nėra pateikęs, tik nurodęs, kad jis nedirba, yra nepagrįstai ilgas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 28 d. 14.33 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 12.55 val. (b. l. 33, 45), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė T. G. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Bylos duomenimis, kaltinamasis T. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, t. y. jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2012-03-20 Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis T. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Pažymėtina, kad jis taip pat vežė ir keleivį – automobilio savininkę. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie T. G. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos 2019 m. balandžio 28 d.
Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė T. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą – 6 800 Eur.
Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
T. G. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o J. G. (b. l. 8). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš T. G. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio vertę. Nors prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė T. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą su PVM – 6 800 Eur, tačiau vertindamas, ar proporcinga ir teisinga iš kaltinamojo išieškoti automobilio vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau– Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-646-654/2018 ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio verte be PVM (pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose automobilio vertė paprastai skaičiuojama be PVM mokesčio (kasacinė nutartis 2K-271-628/2018 ir kt.)) ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo T. G. nutaria išieškoti būtent tokio dydžio sumą, atitinkančią konfiskuotino turto (automobilio) vertę (skaičiuojant be PVM) veikos padarymo metu.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš T. G. išieškoti į valstybės biudžetą Vilniaus apskrities VPK patirtas išlaidas (už automobilio saugojimą (duomenys neskelbtini)) – 1,02 Eur.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai priteisiamos 1,02 Eur automobilio „BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos (b. l. 14).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 47).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 28 d. 14.33 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 12.55 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir T. G. paskirti galutinę 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti T. G. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Išaiškinti T. G., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Paskirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Paskirti T. G. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš T. G. konfiskuotino turto (automobilio BMW 520D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 619 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniolika eurų).
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš T. G. valstybės naudai priteisti 1,02 Eur (vieną eurą ir du euro centus) proceso išlaidų.
T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.