- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- 2-8837-776/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07370-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- N. N.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. T. ir Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. N. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą 1999 m. sausio 26 d. notarinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1999 m. sausio 26 d. su A. T. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji įsigijo iš A. T. (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą: 0,2473 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluonus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau per 3 mėnesių terminą neįregistravo, nors pagal sutarties sudarymo metu galiojusias įstatymų nuostatas turėjo tą padaryti, kad jai pereitų nuosavybės teisė į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja nurodė, kad įstatymo nustatyto termino praleidimą lėmė jos teisinis neišprusimas ir vėlesnė įstatymų kaita, kai naujasis teisinis reglamentavimas nebenumatė teisinės sandorių registracijos terminų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą ir nurodė, kad prieštaravimų neturi. Suinteresuoto asmens nuomone, nors 1999 m. sausio 26 d. sutartis, kuria pareiškėja įsigijo žemės sklypą ir statinius nebuvo įregistruota, jos sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėja siekė parduoti, o pirkėja (pareiškėja) – pirkti žemės sklypą su statiniais, pareiškėja pardavėjai sumokėjo žemės sklypo ir statinių kainą, priėmė iš jos nekilnojamuosius daiktus ir juos valdė.
Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, nes pareiškėja iš jos įgijo nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. T. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1999 m. sausio 26 d. ir patvirtinta Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M.. Nekilnojamojo turto perleidimo momentu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo būti įregistruota per tris mėnesius, o šios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį darė negaliojančią. Byloje nustatyta, kad pareiškėja neįregistravo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluonų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijimo sutarties Nekilnojamojo turto registre, neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, todėl neįgijo nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Sandorio sudarymo momentu galiojusio įstatymo – 1964 m. CK 255 straipsnio, taikytino šioje byloje, reikalavimų pareiškėja neįvykdė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir šis terminas naujojo kodekso įsigaliojimo momentu jau buvo pasibaigęs, taigi toks sandoris negalioja.
Pareiškėja nurodė, kad termino praleidimą lėmė jos teisinis neišprusimas ir vėlesnė įstatymų kaita, kai naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nebenumatė teisinės sandorių registracijos terminų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės; svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai; vertindami termino praleidimo priežastis, teismai privalo atsižvelgti ir į nustatyto termino tikslus, nes dažnai termino praleidimas sukelia svarbius teisinius padarinius ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims, kurių elgesį gali lemti terminą praleidusio asmens pasinaudojimas ar nepasinaudojimas įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Kasacinis teismas taip pat laikosi nuostatos, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą turi būti įrodinėjamos ir vertinamos viso laikotarpio iki kreipimosi į teismą metu egzistavusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos, o iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (CK 1.2 str.), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Spręsdami termino nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujinimo klausimą, teismai turi nustatyti, ar sandorio sudarymas, nors jis nebuvo įregistruotas, atitiko šalių valią, ar termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).
Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimais pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys (teisinis neišprusimas ir vėlesnė įstatymų kaita), nelaikytinos svarbiomis. Tačiau įvertinus, tai, kad nekilnojamąjį turtą, kurį pareiškėja įsigijo pagal 1999 m. sausio 26 d. sutartį, realiai valdo ir rūpinais jo išlaikymu kaip teisėta savininkė, šį turtą savo lėšomis pagerino, įrengdama namo šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimų tinklus, o iš suinteresuoto asmens A. T. paaiškinimų nustačius, kad 1999 m. sausio 26 d. sutarties sudarymas, nors ji nebuvo įregistruota, atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą 1999 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti 1999 m. sausio 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.