Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3717-640/2015 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Antakalnio poliklinikai (trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų apimties ir paciento teisės į informaciją apie teikiamas paslaugas aiškinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas pripažino, kad pacientui D. K. dar 2011 m. rugpjūčio 8 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų centro epikrizėje nustatyta ir diagnozuota trečios stadijos glaukoma. Ši ir vėlesnės epikrizės buvo pateiktos atsakovės darbuotojai, šeimos gydytojai. Glaukomos trečios stadijos diagnozė yra darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir buvo bei yra numatyta Bazinio darbingumo procentų lentelės 28.13 punkte – abiejų akių glaukoma (III stadija). Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, jog taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT šiame punkte numatytus dokumentus. 2011 m. rugpjūčio 8 d. epikrizėje ir atsispindi tai, kad pacientui taikytas chirurginis gydymas, tačiau pacientui išliko ir išliks organizmo funkcijų sutrikimas. Taigi atsakovė (jos specialistas) turėjo įvertinti visas minėtas aplinkybes ir vadovautis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 punktu ne tik informuodamas pacientą, bet ir parengdamas NDNT reikiamus dokumentus.Sprendime netinkamai aiškintos ir taikytos nuostatos dėl atsakovės (jos specialistų) paslaugų teikimo, vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8 punkte nustatytais reikalavimais. Minėtame 8 punkte įtvirtinta, kad gydantis gydytojas, t. y. asmens sveikatos priežiūros specialistas (darbuotojas), parengia pacientui ir NDNT reikiamus dokumentus. Taigi neturėtų būti ginčo, kad atsakovė (jos specialistai) teikia tokią paslaugą – pacientui parengia reikiamus dokumentus NDNT. Tačiau atsakovė nei vidaus tvarkos taisyklėse ar kituose dokumentuose nenurodė, kad atlieka minėtą konkrečią paslaugą ir tuo pažeidė PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Atsakovės specialistai (šeimos gydytoja) pacientui taip pat nesuteikė informacijos apie paciento teisę, esant glaukomos trečios stadijos diagnozei, kreiptis į gydantį šeimos gydytoją dėl dokumentų parengimo dėl darbingumo lygio nustatymo.Atsakovei iš ieškovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas yra pacientas ir yra silpnesnė teisinių santykių šalis. Dėl šių aplinkybių įstatymo leidėjas nustatė, kad tokio pobūdžio bylose pacientai yra atleisti nuo žyminio mokesčio. Todėl teismas turi įvertinti įstatymo leidėjo numatytus tikslus ir atitinkamai nepriteisti pacientui kitos šalies bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovas yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas net 70 procentų nedarbingumas, taigi jo pajamos tėra netekto darbingumo pensija, kuri yra maža, o iš jo priteista bylinėjimosi suma yra didelė. Apeliantas stengiasi integruotis į visuomenę ir pradėjo studijuoti Vilniaus universitete psichologijos studijų programą, tačiau ir šiems mokslams tęsti pasiėmė paskolą. Galiausiai, nagrinėjama byla nėra didelės apimties ir nėra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo požiūriu, tačiau atsakovė samdė advokatą, nors turi net du darbuotojus juristus, kurie galėjo atstovauti ją teisme šioje byloje.

Nedarbingumo lygio nustatymas nėra priskirtinas prie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų, nes šią funkciją atlieka NDNT. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos 8 punktas turi būti aiškinamas sistemiškai su kitais šios tvarkos punktais. 7 punkte nurodyta, kad asmuo turi kreiptis į gydantį gydytoją ir pateiki jam laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tik po paciento prašymo gavimo gydytojas patikrina jo diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir pateikia dokumentus NDNT. Teisės aktai nenumato gydytojų pareigos patiems inicijuoti darbingumo lygio nustatymo procedūras be paciento prašymo. Teisės aktuose aiškiai reglamentuota, kad pacientas, supratęs, jog liga mažina jo darbingumo lygį, pats turi kreiptis į gydytoją ir prašyti siuntimo į NDNT. Tik darbuotojas gali žinoti ar liga jam trukdo dirbti ar susirasti naują darbą. O savo procesiniuose dokumentuose apeliantas nepateikė nei vieno argumento, kokį darbą dirbo ir kaip liga jam trukdė dirbti. PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, tačiau šioje nuostatoje nėra numatyta teisė gauti iš gydytojo informaciją apie jam galbūt priklausančias socialines garantijas. Tarnybos ataskaitoje taip pat nurodyta, kad PTŽSAĮ 5 straipsnyje nėra įtvirtinta paciento teisė gauti informaciją apie jo socialines garantijas, gydytojas nėra atsakingas už paciento socialinę integraciją, teisės aktuose nenumatyta gydytojo pareiga inicijuoti darbingumo lygio nustatymo procedūras, pacientas, supratęs, kad liga mažina jo darbingumo lygį, pats turi kreiptis siuntimo į NDNT.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nesinaudoja valstybės garantuojama teisine pagalba, o samdo mokamą advokatą, taip paneigdamas argumentus dėl prastos finansinės padėties. Savo ruožtu atsakovės juristų darbo pobūdis nėra susijęs su atstovavimu teisme, todėl atsakovė pagrįstai turėjo teisė samdyti advokatą.

Apeliaciniame skunde ieškovas vėl nurodo tas pačias aplinkybes, kurios buvo išsamiai išanalizuotos bylos nagrinėjimo metu ir paneigtos byloje surinktais įrodymais. Nedarbingumo lygio nustatymas nėra priskirtinas prie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų. Ne sveikatos priežiūros įstaiga, nei joje dirbantys medikai nėra atsakingi už pacientų socialinių garantijų aprūpinimą. Teisės aktuose nenustatyta gydytojo pareiga inicijuoti nedarbingumo lygio nustatymo procesą, tam turi būti paciento prašymas. Svarbu tai, kad ieškovo tėvas taip pat sega glaukoma, todėl ieškovo argumentai, jog jis nežinojo apie socialinės pašalpos suteikimo galimybes, taip pat, kaip elgtis turint tokio pobūdžio diagnozę, vertintini kritiškai.Komisija, nagrinėdama apelianto skundą, kreipėsi į specialistus išvados. Nėra jokio pagrindo abejoti specialistų pateiktomis išvadomis, jų objektyvumu ir kompetencija, nes išvadas pateikė savo srities profesionalai – prof. L. V. ir habil.dr. V . J.. Šie gydytojai nurodė, kad jokių diagnostinių ar gydymo klaidų poliklinikoje nepadaryta. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, asmens, neturinčio medicininio išsilavinimo, asmeninė nuomonė dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nėra tinkamas argumentas ar įrodymas tokio pobūdžio bylose.Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovo regėjimas po taikyto gydymo pablogėjo ar kad pasireiškė kitokie liekamieji reiškiniai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal apelianto D. K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

Apelianto įsitikinimu, atsakovė VšĮ Antakalnio poliklinika pažeidė PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalį, savo vidaus dokumentuose nenurodydama apie dokumentų, teikiamų NDNT darbingumo lygiui nustatyti, parengimo teikiamą paslaugą, ir tokiu būdu ieškovui, kuris apie jo teisę kreiptis dėl siuntimo į NDNT taip pat nebuvo informuotas ir jį gydančios gydytojos (atsakovės darbuotojos), padarė turtinę ir neturtinę žalą, kurią, ieškovo nuomone, privalo jam atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apelianto skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su ieškovo pozicija.

PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti.

Pagal Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 2 punktą darbingumo lygį nustato NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. To paties aprašo (redakcijos, aktualios pirminės diagnozės ieškovui nustatymo metu (2011 m. rugpjūčio mėnesį)) 7 punkte buvo nustatyta, kad asmuo ar jo tėvai, globėjai (rūpintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Pagal aprašo 8 punktą gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – ir GKK) 8 punkte nurodytus dokumentus, o savo ruožtu GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina nurodytus dokumentus ir juos įteikia (išskyrus asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT) asmeniui (9 punktas). Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į NDNT teritorinį skyrių. Pagal 2014 metais ir šiuo metu galiojančią tvarkos aprašo redakciją asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (7 punktas), o asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu 8 punkte išvardintus dokumentus.

Sisteminis ir loginis Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, be kita ko pirmiau nurodytų nuostatų, vertinimas, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, leidžia daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros įstaiga (jos darbuotojas – gydytojas) ne tik nenustato asmens darbingumo lygio (šią funkciją atlieka NDNT), bet ir pati savo iniciatyva nerengia ir neteikia dokumentų NDNT asmens (paciento) darbingumo lygiui nustatyti. Priešingai, atitinkamus dokumentus asmenį gydantis specialistas rengia tik esant paties paciento pateiktam laisvos formos prašymui dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Kol tokio prašymo asmuo nėra pateikęs (ar bent jau nėra išreiškęs gydytojai aiškaus noro kreiptis į NDNT), aplinkybė, kad jam buvo diagnozuota trečios stadijos glaukoma, kuri pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą yra darbingumo lygio nustatymo kriterijus, numatytas Bazinio darbingumo procentų lentelėje, savaime nelemia sveikatos priežiūros įstaigos pareigos savo iniciatyva rengti dokumentus ir juos pateikti NDNT atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovo nurodomos aplinkybės (epikrizių šeimos gydytojai pateikimas, glaukomas įtvirtinimas darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše ir pan.) savaime nereiškia, kad gydytojas turėjo informuoti ieškovą apie pastarojo galimybę kreiptis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti ir atitinkamai imtis rengti dokumentus, reikalingus NDNT pateikti. Tokios pareigos gydytojui nenustato nei PTŽSAĮ, nei ieškovo akcentuojamas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

Kaip visiškai pagrįstai akcentuota atsiliepimuose į apeliacinius skundus, PTŽSAĮ įtvirtinta asmens teisė žinoti (gauti informaciją) būtent apie šiose įstaigose teikiamas paslaugas, o ne apie asmeniui priklausančias socialines garantijas ir jų gavimo (įgyvendinimo) tvarką, todėl, priešingai nei interpretuoja apeliantas, dokumentų, teikiamų NDNT, parengimas pagal pirmiau minėto tvarkos aprašo 8 punktą, nelaikytinas sveikatos priežiūros įstaigose teikiama paslauga PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, apie kurią ieškovas turėjo būti informuotas šeimos gydytojos, jai sužinojus apie apelianto diagnozę, ir (ar) įstaigos vidaus dokumentuose dėl sveikatos priežiūros įstaigoje teikiamų paslaugų. Savo ruožtu PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos paslaugos, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra aiškiai nurodytos atsakovės Vidaus tvarkos taisyklių 4 dalyje.

Pastebėtina, kad aplinkybę, jog D. K. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o PTŽSAĮ 5 straipsnyje nenumatyta paciento teisė gauti informaciją apie socialines garantijas ir būtent pats pacientas, supratęs, kad liga mažina jo darbingumo lygį (trukdo dirbti), turi kreiptis į gydytoją dėl siuntimo į NDNT, savo ataskaitoje pažymėjo ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Jokių pakankamų priežasčių konstatuoti atsakovės darbuotojų neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir žalos ieškovui atsakovės klinikoje padarymą nenustatė ir Komisija, kurį savo sprendimui priimti ir parengti rėmėsi specialistų – šeimos gydytojo prof. L. V. ir gydytojo oftalmologo prof. habil. dr. V. J. išvadomis.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo konstatuoti PTŽSAĮ 5 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir atsakovės (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, žalos atlyginimo priteisimas iš sveikatos priežiūros įstaigos nėra galimas, todėl apelianto ieškinys atmestas pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ieškovas, kaip pacientas ir silpnesnioji šalis, atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje.

Nagrinėjamojo klausimo kontekste pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, įstatymo leidėjas, priešingai nei interpretuoja savo skunde apeliantas, aiškiai nustatė, kad tikslai, dėl kurių ieškovai tam tikro pobūdžio bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinį (ar apeliacinį skundą) mokėjimo, nepaneigia teisėtos ir pagrįstos priešingos šalies, laimėjusios bylą, teisės į jos patirtų teisminio bylos nagrinėjimo metu išlaidų atlyginimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš kitos šalies CPK nėra susietas su pralaimėjusios šalies turtine padėtimi ir (ar) tam tikru statusu (pacientas, vartotojas ar pan.), todėl šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo gaunamos mažos netekto darbingumo pensijos ir paskolos studijoms paėmimo, neturi teisinės reikšmės, spendžiant šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tik atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti netinkamą atsakovės procesinį elgesį, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Pažymėtina ir tai, kad ta aplinkybė, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo, turi du darbuotojus–teisininkus, savaime nepaneigia atsakovės teisės samdyti advokatą, tuo labiau, kai jos darbuotojų darbo pobūdis, funkcijos nėra susijusios su atsakovės atstovavimu teismuose. Savo ruožtu teismas priteisia tik įrodymais pagrįstas, protingas ir ne didesnes, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovo 347,52 Eur išlaidų, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą, ir 160 Eur už tripliko parengimą. Pagal minėtų Rekomendacijų redakcijos, galiojusios atsiliepimo į ieškinį rengimo metu, 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis yra 3 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA), kai 1 MMA tuo metu sudarė 300 Eur, o pagal Rekomendacijų redakcijos, galiojusios tripliko paruošimo metu, 8.3 punktą už tripliką maksimalus priteistinas užmokesčio dydis sudarė 1.5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2014 m. IV ketvirtį sudarė 714,5 Eur. Taigi, pagal teisinį reguliavimą už pirmiau nurodytų procesinių dokumentų parengimą maksimalus galimas priteisti išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, atlyginimas sudarė 1971,75 Eur, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo iš ieškovo atsakovei priteista 507,52 Eur suma, įvertinus bylos pobūdį ir procesinių dokumentų turinį, laikytina protinga bei atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo principus.

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo taip pat priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 240 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir minėtų Rekomendacijų 8.11 punktu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovę atstovauja tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, o byla nepasižymi dideliu sudėtingumo laipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovo priteistinas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Antakalnio poliklinikai (j. a . k. 124244035) iš ieškovo D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.