- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- e2-3717-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00126-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- VšĮ „Antakalnio poliklinika“, VšĮ Antakalnio
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui VšĮ Antakalnio poliklinika, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AAS „BTA Insurance Company“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovo 5309,52 EUR turtinės žalos ir 6000 EUR neturtinės žalos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po kiekvienos Epikrizės (I, II, III) pateikimo šeimos gydytojai pacientui nebuvo iš gydytojo suteikiama informacija apie paciento teisę, esant tokiai diagnozei, kreiptis į tą patį gydantį šeimos gydytoją dėl darbingumo lygio nustatymo (kartu padarant išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, susijusių su sveikatos būkle, apribojimo). Pacientas tik 2014 m. žiemą atsitiktinai sužinojo, kad jo teisės yra pažeidžiamos, nesuteikus informacijos apie galimybę kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Atitinkamai pacientas 2014-04-29 skundu kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką, kuri pateikė 2014-05-30 raštą Nr. 1-1.22-17. Rašte atsakovas nepripažino pažeidusi paciento teisių. Atsakovas viešai skelbiamose Vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatęs jokios informacijos apie tokių paslaugų teikimą ir paciento teisės į tokią informaciją ir dokumentų parengimą įgyvendinimo tvarkos. Pažymėtina, kad atsakovas viešai nėra paskelbęs Pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos, kuri privaloma pagal Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-33S (Žin., 2008, Nr. 53-1992), 6.1 punkto reikalavimą. Atsakovo darbuotoja ieškovui tokios informacijos nepateikė net po trijų jai pateiktų epikrizių iš tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Tai, kad atsakovo darbuotoja šeimos gydytoja A. D. pažeidė paciento teises, patvirtina ieškovo nukreipimas pas atsakovo kitą darbuotoją oftalmologe R. G., teikiančią tik antrinio (žemesnio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, dėl išrašo (formos Nr. 027/a) pateikimo (2014-03-10). Vadinasi, atsakovo darbuotojas - gydanti gydytoja pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. bendradarbiauti su pacientu (savitarpio pagarbos, supratimo ir pagalbos principo pažeidimas), informuojant ieškovą po epikrizės pateikimo apie galimybę kreiptis į ją su prašymu dėl darbingumo lygio nustatymo (minėto įstatymo 5 str. 1 d ir minėto tvarkos aprašo 7 ir 8 p.). Nurodo, kad ieškovas kreipėsi ir jam buvo nustatytas sumažintas darbingumo lygis tik po 30 mėnesių dėl atsakovo (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl ko kilo ieškovui turtinė žala. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2015-01-16 pažymoje Nr. 11-48-514 pateikiama ieškovo netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 611,09 Lt (176,98 EUR) vienam mėnesiui. Vadinasi, ieškovas patyrė 18332, 70 Lt (5.309,52 EUR) turtinę žala. Nurodo, kad ieškovas patyrė stiprius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, nes pasitikėjo atsakovu ir šeimos gydytoja (jos kompetencija), nesitikėjo, kad ji gali jam neatskleisti svarbios jo sveikatai informacijos, kuri lemia jo būklę ir darbingumo lygio nustatymą (su darbo sąlygų apribojimais). Ieškovas patyrė sveikatos būklės pablogėjimą, pasunkėjimą, kuris patvirtintas Epikrizėse (I, II, III). Ieškovas dėl atsakovo (darbuotojų) neteisėtos veikos turėjo ir kitų nepatogumų - papildomai kreiptis dėl išrašo (formos Nr. 027/a) pateikimo (2014-03-10) ir didelės finansinės žalos (5.309,52 EUR turtinės žalos bei papildomų išlaidų už advokato pagalbą). Ieškovas savo patirtą neturtinę žala vertina 6.000,00 EUR suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (b.l. 1-5).
Dublike (b.l. 75-77) ieškovas savo reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti. Papildomai nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikiamas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-12-22 raštas Nr. PŽK-2-776, kuriuo patvirtinama, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui buvo pateiktas pats komisijos raštiškas sprendimas. Kadangi ieškovas su komisijos sprendimu susipažino, kai jis buvo raštu pateiktas, todėl ir taikytinas ieškinio pateikimo teismui terminas nuo 2014-12-24 bei atitinkamai ieškinio pateikimo termino nepraleido. Šiuo atveju pareiškėjo reiškiami reikalavimai atsakovui kildinami dėl neteisėtų jo (darbuotojų) veiksmų (neveikimo), susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nes atsakovas informacijos, susijusios su sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų tęstinių (papildomų) sveikatos priežiūros paslaugų (ir dirbančių gydytojų pareigos) dėl informacijos ir medicininių dokumentų parengimo dėl darbingumo lygio nustatymo, teikimo tvarkos nenumatęs (neišviešinęs), ir ieškovą gydanti gydytoja (atsakovo darbuotojai) net 30 mėnesių jam nepateikė informacijos apie galimybę kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, nors ji turinti kompetenciją suprasti Epikrizėse (I, II, III) pateikiamą informaciją ir susieti jose nurodytas diagnozes su Bazinio darbingumo procentų lentelėje numatytomis diagnozėmis, kurios sudarė ieškovui pagrindą kreiptis būtent į ją dėl prašymo jai pateikimo ir tolesnio kreipimosi dėl darbingumo lygio nustatymo. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 1 d., sveikatos priežiūros įstaigos vadovas nustato informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, kurias pacientas turi teisę gauti įstaigoje, teikimo tvarką. Taip pat nurodo, kad atmestina ir tai, jog painiojama atsakovo (gydančio gydytojo) pareiga pateikti informaciją ieškovui, kaip pacientui, ir gydančio gydytojo konkrečios funkcijos atlikimas (dokumentų dėl darbingumo lygio nustatymo parengimas), tuo pačiu visiškai atskiriant šias pareigas. Taip išeitų, kad gydantis gydytojas turi pareigą rengti dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau neturi pareigos, esant pagrindui, informuoti pacientą apie galimybę kreiptis dėl tokių dokumentų parengimo, tuo pačiu nenurodant kas turi pareigą pateikti tokią informaciją ieškovui (pacientui).
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Antakalnio poliklinika atsiliepimu (b.l. 47-53) į pareikštą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad visose sveikatos priežiūros įstaigose oftalmologinės sveikatos priežiūros paslaugos ieškovui buvo suteiktos tinkamai: ieškovui laiku diagnozuota glaukoma, taikytas tinkamas ir savalaikis tiek konservatyvus, tiek operacinis gydymas, ieškovo akių būklė buvo nuolat sekama. Visa informacija apie glaukomą, taikomą gydymą, rekomendacijas ieškovui turėjo būti pateikta ir buvo teikiama Santariškių klinikų specializuotame glaukomos kabinete, kuriame jis buvo įregistruotas 2011-07-11 ir nuolat lankėsi. Reikalingą informaciją ieškovui taip pat teikė Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai. Visa su glaukomos diagnoze susijusi informacija ieškovui buvo žinoma. Šeimos gydytojas teikia pirmines sveikatos priežiūros paslaugas ir jis nėra atsakingas už pacientų socialinę integraciją. Darbingumo lygio ir neįgalumo nustatymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - NDNT). Nurodo, kad teisės aktai nenumato gydytojų pareigos inicijuoti darbingumo lygio nustatymo procedūras, o pačios procedūros yra reglamentuotos labai aiškiai ir išsamiai. Ieškovui 2014-03-17 pateikus prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, šis prašymas teisės aktų nustatyta tvarka buvo patenkintas ir reikiami dokumentai pateikti NDNT ir jau 2014-03-31 ieškovui buvo išduota Darbingumo lygio pažyma. Ieškovas nėra įrodęs ir turtinės žalos dydžio. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokią pensiją jis būtų gavęs 2012 ar 2013 metais. Byloje yra pateikta tik 2015-01-16 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma apie 2014 m. priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas. Ieškovas turtinę žalą skaičiuoja pagal išmokų dydį (611,09 Lt) gaunamą nuo 2014 m. liepos mėnesio. Tačiau dar 2014 m. balandžio mėnesį išmokos dydis buvo 600 Lt. Akivaizdu, kad 2012 ir 2013 metais buvo mokamos mažesnės netekto darbingumo pensijos. Su ieškovo prašoma neturtine žala Antakalnio poliklinika nesutinka. Ieškovas nepateikia visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius apie intensyvų sportavimą ir sunkų darbą bei dėl to pablogėjusią akių būklę.
Triplike (b.l. 79-82) ieškovas palaiko savo reikalavimus ir prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad kontrolės ataskaitoje yra išsamiai ištirtos visos ieškovo atstovo skunde nurodytos aplinkybės, tame tarpe tariamai nepakankamas informacijos ieškovui teikimas. Kontrolės ataskaitoje nurodyta, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. nėra numatyta paciento teisė gauti informaciją apie jo socialines garantijas. Iniciatyva dėl darbingumo lygio sumažėjimo turi kilti iš paciento, nes tik jis gali žinoti, ar liga trukdo jam dirbti pagal įgytą profesinę kompetenciją. Ieškovas iki 2014 m. kovo mėn. nesiskundė, kad liga jam trukdo dirbti ar susirasti naują darbą. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei dublike nėra nei vieno argumento apie tai, kokį darbą ieškovas dirbo ir kaip liga jam trukdė dirbti. Taip pat nurodė, kad dar 2014 m. balandžio mėnesį išmokos dydis buvo 600 Lt. Akivaizdu, kad 2012 ir 2013 metais buvo mokamos mažesnės netekto darbingumo pensijos. Dublike į šiuos atsiliepimo argumentus nėra pateikta jokių atsikirtimų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo BTA Insurance Company SE (teisių perėmėjas - AAS „BTA Insurance Company“) atsiliepimu (b.l. 64-66) į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas nesutikdamas su Komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį sveikatos priežiūros Įstaigai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos arba nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie sprendimą. Komisijos sprendimas dėl ieškovo skundo buvo priimtas 2014-12-18. Pažymėtina, jog Komisijos posėdyje dalyvavo ir pats pareiškėjas, t.y. ieškovas. Taigi apie priimtą Komisijos sprendimą jis turėjo sužinoti tą pačią dieną, t.y. 2014-12-18. Tokiu atveju Komisijos sprendimo apskundimo terminas baigiasi 2015-01-17. Ieškinys paduotas 2015-01-22. Nurodo, kad siekdama objektyviai išspęsti ginčą, Komisija kreipėsi į VšĮ LSMUL Kauno klinikas - specialistų konsultacijos, tam, kad būtų atsakyta į klausimus, reikalaujančius specialių medicinos žinių. Pastebėtina ir tai, kad skirtingų sričių medikai ne visada gali būti kompetentingi atsakyti į kitų medicinos sričių klausimus, būtent todėl įstatymas numato Komisijai teisę kreiptis į specialistus konsultantus ir gauti jų išvadas konkrečioje medicinos srityje. Šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti specialistų pateiktomis išvadomis, specialistų objektyvumu ar kompetencija, nes išvadas Komisijai pateikė savo srities profesionalai - prof. L. V. ir habil.dr. V. J.. Minėti gydytojai, išnagrinėjo šį medicininį atvejį ir pateikė Komisijai išvadą, jog jokių diagnostinių ar gydymo klaidų poliklinikoje nepadaryta. Nurodo, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektą rezultatą. Gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė be kaltės. Nurodo, kad savo teiginių ieškovas nepagrindžia jokiais įrodomais, todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, savaime negali būti vertinami kaip įrodymas patyrus neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu šalys savo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, jog jo neturtinę žalą sudaro tai, jog jis iki nedarbingumo lygio nustatymo nežinojo, ko jis negali daryti pagal sveikatos būklę. Jo regėjimas blogėjo. Nurodė, jog tėvas sirgo glaukoma, todėl jis buvo ramus ir nekėlė klausimų. 2011-2014 metais dirbo namų ūkyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovui Antakalnio poliklinikoje 2010 metais buvo diagnozuota pirminė atviro kampo glaukoma. 2011 metais jis buvo nukreiptas gydymui į VšĮ Vilniaus universitetinės VUL Santariškių klinikos Akių ligų centrą. 2011-08-08 Akių ligų centro išduotoje epikrizėje nurodyta, jog ieškovui diagnozuota glaukoma, jam atlikta operacija, duotos rekomendacijos dėl gydymo ir nurodyta okulisto kontrolė po savaitės, o VUL SK konsultacijų poliklinikoje glaukomos kabinete 1 kartą per mėnesį (b.l. 9). 2012-05-21 ieškovui išduotoje epikrizėje nurodyta, jog jam operacinis gydymas neindikuotas, nėra aiškių funkcijų blogėjimo požymių, išrašytas ambulatoriniam gydymui ir sekimui (b.l. 10). 2014-01-13 epikrizėje nurodyta, jog operacinis gydymas neindikuotas, išrašytas ambulatoriniam gydymui ir sekimui (b.l. 11). Minėtos epikrizės buvo pateiktos į ligos istoriją ieškovo Antakalnio klinikose. Ieškovui pasikreipus dėl dokumentų reikalingų nedarbingumo lygiui nustatyti į atsakovą, 2014-03-10 jam buvo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų su išvada – tikslinga nustatyti darbingumo lygį (b.l. 12). 2014-03-31 ieškovui buvo išduota nedarbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, jog jo darbingumo lygis 30 procentų ir jam paskirta netekto darbingumo pensija (b.l. 14-17).
Ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau-Komisija), kuri 2014-12-18 sprendimu Nr.56-89 išnagrinėjo ieškovo skundą ir konstatavo, jog žala ieškovo sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Antakalnio poliklinikoje, nebuvo padaryta (b.l. 20-25). Komisija rėmėsi prof. V. J. ir prof. L. V. pateikta išvada dėl ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kurioje nėra nustatyta, jog būtų padarytos diagnostinės ar gydymo klaidos poliklinikoje (b.l. 56).
2015-04-13 Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau-Tarnyba) Pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės Nr.T3-18/2015 ataskaitoje nurodė, jog ieškovas kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės. Tarnyba išnagrinėjusi skundą nustatė, jog 2010-09-16 – 2014-05-09 ieškovui VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b.l. 83-87).
Tretysis asmuo nurodo, jog ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimą priėmė 2014-12-18, o ieškinį ieškovas teismui pateikė praėjus daugiau nei 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas priimant sprendimą komisijoje dalyvavo. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pridėto lydraščio, sprendimas ieškovui buvo išsiųstas 2014-12-22 ir ieškovui įteiktas 2014-12-23 (b.l. 18-19), todėl jis turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų sprendimo gavimo dienos, t.y. iki 2015-01-22. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015-01-22, t.y. nepraleidęs nustato termino, todėl argumentai dėl termino praleidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovas nurodo, jog šeimos gydytoja laiku jo neinformavo apie tai, jog jis turi teisę kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo, todėl jis patyrė tiek turtinę – negautos pensijos dydžio, bei neturtinę žalą, kurią sudaro išgyvenimai dėl nežinojimo, kaip jis turi elgtis ir gyventi esant tokiai jo sveikatos būklei.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 str. 1 d. nustato, jog pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas ir galimybes jomis pasinaudoti. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Ieškovas nurodo, jog atsakovas nenustatė vidaus tvarkos dėl tokios informacijos teikimo bei jo darbuotoja nesuteikė jam reikiamos informacijos. Teismas tokius argumentus atmeta. Pagal aukščiau minėto įstatymo nuostatas pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas. VšĮ Antakalnio poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta, kokias paslaugas teikia įstaiga – minėtos tvarkos 4 dalis (b.l. 31-43). Minėtos tvarkos 4.3 p. nustato, kokia tvarka pacientai gali susipažinti su būtinosios medicinos pagalbos tvarka ir apimtimi bei asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašu. Todėl ieškovo argumentai, jog atsakovas nėra įgyvendinęs ir įvykdęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo 5 str. nustatytą pareigą dėl informacijos teikimo, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog jam nebuvo suteikta informacija apie galimybę gauti nedarbingumo lygio pažymą. Nedarbingumo lygio nustatymas nėra priskirtinas prie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų. Tokią funkciją atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str.). Todėl ieškovo argumentai, jog šeimos gydytoja privalėjo jį informuoti ir paruošti dokumentus nedarbingumo lygio nustatymui ir net nesant jo prašymo, nepagrįsti ir atmestini. Sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą parengti reikiamus dokumentus, kurie reikalingi nedarbingumo nustatymui, tik asmeniui prašant. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.A1-78/V479, (toliau-Tvarkos) nuostatos nustato, jog asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (Tvarkos 7 p.). Tik esant asmens prašymui asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) elektroniniu būdu išvardintus dokumentus (8 p.). Sistemiškai aiškinant šios tvarkos nuostatas matyti, jog pats asmenį gydantis gydytojas neturi pareigos parengti dokumentus dėl siuntimo į NDNT, o šias pareigas atlieka tik esant asmens prašymui.
Ieškovas nurodo, jog jis kreipėsi į šeimos gydytoją, atsakovo darbuotoją, tačiau ši nepagrįstai ir be reikalo jį siuntė pas oftolmologą, kai jo ligos istorijoje jau buvo duomenys apie jo regėjimo negalią. Šie duomenys ieškovo nėra pagrįsti. Iš bylos matyti, jog ieškovui kreipųsis dėl siuntimo į NDNT, jam operatyviai buvo parengti dokumentai. Duomenų, jog iki to jis kreipėsi į šeimos gydytoją ir jam buvo atsisakyta išduoti dokumentai, ieškovas nepateikė.
Svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas pats nurodė, jog jo tėvas sirgo glaukoma, todėl šios ligos pobūdis ieškovui turėjo būti žinomas. Be to, ieškovo argumentai, jog jis nežinojo, kaip jam elgtis ir ko jis negali daryti per visą laiką iki nedarbingumo nustatymo, vertintini kritiškai, nes iš ieškovo pateiktų epikrizių matyti, jog gydant ieškovą Santariškių klinikose jam buvo nuolat duodamos rekomendacijos dėl gydymo ir po jo, jis buvo nuolat stebimas. Duomenų, jog jo regėjimas pablogėjo, byloje nėra. Po 2011-08-04 atliktos operacijos ieškovas buvo tik stebimas, operacinio gydymo nebuvo skirta. Todėl darytina išvada, jog ieškovui buvo žinoma apie jo ligos pobūdį ir jos rizikos veiksnius.
Teismas vadovaujasi ir byloje pateiktais Komisijos ir Tarnybos išvadomis, kurios pagrįstos specialistų.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog atsakovo darbuotojai būtų nevykdę įstatymų jiems nustatytų pareigų ir taip pažeidę ieškovo teises.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog byloje nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo prašoma priteisti žala. Tokiu būdu nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei taikyti (Civilinio kodekso 6.245, 6.246, 6.247, 6.263 str.).
Byloje nenustačius pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei taikyti, teismas dėl ieškovo prašomos priteisti žalos pagrįstumo nepasisako. Tačiau nurodo, jog ieškovas turtinės žalos dydžio neįrodė leistinais įrodymais. Ieškovas remiasi jo 2014 metais gaunamos pensijos dydžiu, tačiau duomenų apie tai, kokio dydžio pensija būtų buvusi 2011-2013 metais nepateikia.
Pagal CPK 93, 98 str. iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 507,52 EUR išlaidų advokato pagalbai pamokėti.
Pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo VšĮ Antakalnio poliklinika, į.k. 124244035, naudai 507,52 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.