Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams ŽŪB ,,Minaičiai”, R. S., G. V., R. N., A. M., T. N. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl bendraturčio pirmenybės teisės.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia teiginiu, kad buvo pažeista jo, kaip bendraturčio pirmenybės teisė, numatyta CK 4.79 str. 2 d., nupirkti bendraturčio parduodamą turto dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovas dalinės nuosavybės teise nuo 1999-08-06 valdo 1128/1805 dalį žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Bendras sklypo plotas yra 18,0500 ha. Iki 2012-10-25 žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat valdė A. M. (226/1805 sklypo dalys), R. N. (75/1805 sklypo dalys), G. V. (76/1805 sklypo dalys), R. S. (225/1805 sklypo dalys) bei T. N. (75/1805 sklypo dalys) (15–18 b.l., 1 t.). 2012-11-05 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas su istorija įrodo, kad atsakovas R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 225/1805 sklypo dalį, 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 41-85/06, pardavė atsakovui ŽŪB „Minaičiai“. Nuo 2012-10-26 atsakovas ŽŪB „Minaičiai“ tapo žemės sklypo, unikalus Nr. 7108-0015-0025 bendrasavininku, pradėdami valdyti dalinės nuosavybės teise 225/1805 žemės sklypo. Iš 2012-11-05 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad atsakovai A. M., R. N., G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytas 377/1805 sklypo dalis pardavė atsakovui ŽŪB „Minaičiai“ 2012-10-30 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4549. Tokiu būdu, atsakovo ŽŪB „Minaičiai“ valdoma dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis padidėjo iki 602/1805. Iš 2013-10-15 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenų matyti, kad 2012-11-07 T. N. pardavus savo sklypo dalį, žemės sklypą, unikalus Nr. 7108-0015-0025, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ieškovas P. M. ir atsakovas žemės ūkio bendrovė „Minaičiai“ (15–18, 106–107 b. l., 1t.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje yra reglamentuota pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Apeliantas remiasi šio straipsnio 2 dalimi, kurioje teigiama, kad dėl dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda; kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Pažymėtina, kad to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Taigi, straipsnio dalyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisės ribojimo sąlyga. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra ne tik CK, bet ir specialusis įstatymas, - Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas – kurio 6 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, LR CK 4.79 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, tiek CK, tiek specialusis įstatymas numato tą pačią bendraturčio pirmenybės teisės išimtį – turto pardavimą iš viešųjų varžytinių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo turto pardavimo varžytinių procedūroje ypatumus ir bendrųjų sutarčių sudarymo taisyklių netaikymą varžytinių procesui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ginčo sklypo dalis, priklausiusi atsakovui R. S., buvo parduodama priverstinai vykdant areštuoto skolininko turto realizavimą, o tai reiškia, kad ne atsakovas R. S. priėmė sprendimą parduoti priklausančią sklypo dalį. Pažymėtina, kad antstoliui paskelbus apie varžytines ir nustačius varžytinių laiką, CPK 704 str. 1 d. numato galimybę iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Varžytinių pradžia laikytina antstolio skelbime nurodytas laikas. CPK 700 str. numato, kad areštuotas turtas gali būti parduotas iš varžytynių, perduotas išieškotojui be varžytynių arba parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Skolininkas, kurio turtas yra parduodamas iš varžytynių, turi turėti realią galimybę pasiūlyti pirkėją ir tai suponuoja antstolio pareigą tinkamai ir per protingą terminą pranešti skolininkui apie varžytynes ir įsitikinti, kad nėra suvaržymų, kurie trukdytų skolininkui šia teise realiai pasinaudoti. CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui galimybė, kaip varžytynių procedūros dalis, neprieštaraujanti bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, tarp jų ir nustatytai CPK 694 straipsnio 1 dalyje. Šis varžytinių procedūros ypatumas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas ir išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią ir jo interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). Akcentuotina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visą vykusio priverstinio turto pardavimo eigą, atsižvelgė į būtinybę skubiai vykdyti CPK 704 straipsnio sąlygas, į tai, kad CK 4.79 str. 2 d. bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimui nustato mėnesio terminą. Teismas pagrįstai vertino, kad skolininkas, atsakovas R. S., siųsdamas pranešimą bendrasavininkiui apie turto pardavimą ir laukdamas jo atsakymo, gali prarasti galimybę pasinaudoti galimybe nutraukti varžytynes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2012-11-05 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad antstolio A. B. pranešimas apie R. S. sklypo dalies areštą Turto arešto aktų registre įregistruotas 2012-07-20 (išrašo 7.4 p.). R. S. sklypo dalis parduota 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (išrašo 4.5 p.). Apie varžytynes buvo skelbiama viešai, todėl ieškovas (bendrasavininkis) turėjo visas galimybes sužinoti apie priverstinį turto pardavimą, kreiptis į antstolį dėl dalyvavimo varžytinėse. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.79 str. nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino CK 4.79 str. 2 d. normos dispozityvumą ir šiuo atveju CPK 700 – 704 str. normų taikymo prioritetą.

Pažymėtina, kad visi civilinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi elgtis sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir įgyvendinti savo teises taip, kad be teisinio pagrindo nebūtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar teisėti interesai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Taigi, tiek dalį bendrojoje nuosavybėje parduodantis bendraturtis, tiek kiti bendraturčiai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, privalo veikti laikydamiesi nurodytų principų. Pažymėtina, kad ieškovas nebuvo vienintelis žemės sklypo bendraturtis ir neturėjo prioritetinių teisių prieš kitus bendraturčius. Atsižvelgtina į tai, kad kiti, ginčo laikotarpiu taip pat buvę bendraturčiai ir turėdami tokias pačias turtines teises, perleido teisėtai savo žemės nuosavybės teises atsakovui. Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai). Taigi, konkrečiu atveju spręstina, kad šalių atstatymas į pirminę padėtį negalimas, kitiems buvusiems bendraturčiams teisėtai perleidus žemės nuosavybės teises, o atsakovui jas teisėtai įgijus.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisės, į kurias įeina ir bendraturčio pirmenybės teisė numatyta LR CK 4.79 str., nėra absoliučios, todėl realizuojant skolininko turtą priverstine tvarka vykdymo procese pagal LR CPK VI dalies imperatyviomis normomis reglamentuojamas procedūras, bendrosios LR CK nuosavybės teisės nuostatos netaikomos. Pažymėtina, kad teismas rėmėsi įstatymais, kurie aktualūs šiam ginčui spręsti, todėl apelianto argumentai, kad nebuvo pasisakyta nei dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo, numatančio bendraturčių pirmenybės teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, nei dėl CK ketvirtosios knygos teisės normų, reglamentuojančių bendrąją dalinę nuosavybę, taikymo, yra nepagrįsti.

Pripažinus, kad 2012-10-25 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 41-85/06 iš esmės negalėjo pažeisti ieškovo teisės, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo naikinti ir 2012-10-30 pirkimo-pardavimo sandorio bei tenkinti kitų išvestinių reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jei daiktas parduodamas ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių, LR CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nėra svarbu, ar parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje buvo pasiūlyta įsigyti vienam bendraturčiui, priėmusiam pasiūlymą ir įsigijusiam parduodamą turto dalį, ar visiems bendraturčiams, atsakovai A. M., G. V., R. N., T. N. pardavė jiems priklausančias žemės sklypo dalis bendraturčiui atsakovui žemės ūkio bendrovei „Minaičiai“, nepažeisdami ieškovo teisės pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai ieškinį atmetė.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.