- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-12-10
- Bylos Nr.
- 1-107-503/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00601-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- Č. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Č. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 300 straipsnio 1 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis Č. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2006-08-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK, nuo 2008-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) viršininko įsakymu Nr. 10-TE-318 paskirtas į Vilniaus m. VPK Viešosios policijos (toliau - VP) Eismo priežiūros tarnybos (toliau - EPT) Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau - TOP) vyresniojo postinio pareigas,
2008-05-12 d. apie 12.39 val., iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vilniuje, Kojelavičiaus g., kurio metu nukentėjo žmogus, kartu su Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau -NVESTS) tyrėja D. V. nuvyko į įvykio vietą, kur nuo 13.40 iki 14.00 val. surašė transporto priemonės, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo protokolą, nubraižė eismo įvykio vietos planą, išdavė minėto automobilio vairuotojui V. L. siuntimą-užduotį atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, bei 2008-05-14 išrašęs V. L. laikiną leidimą Nr. 193119, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę,
2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 d. 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, už ją pasirašęs šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“, suklastojo dokumentą:
2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01) rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame įrašė žinomai melagingą, neatitinkančią tikrovės informaciją apie V. L. girtumą, tai yra, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 litų baudą, tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).
Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, o būtent:
jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - nuo 2006-08-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK, nuo 2008-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) viršininko įsakymu Nr. 10-TE-318 paskirtas į Vilniaus m. VPK Viešosios policijos (toliau - VP) Eismo priežiūros tarnybos (toliau - EPT) Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau - TOP) vyresniojo postinio pareigas, pagal Vilniaus m. VPK VP EPT TOP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo IV skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 6.2 punktą „vyksta į eismo įvykių vietas, renka pirminę eismo įvykio medžiagą, surašo ir registruoja reikiamus dokumentus“; 6.3 punktą „surašo administracinius protokolus ir savo kompetencijos ribose skiria administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus“; 6.6 punktą „tiria ir tikrina eismo įvykių medžiagas“,
2008-05-12 apie 12.39 val., iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vilniuje, Kojelavičiaus g., kurio metu nukentėjo žmogus, kartu su Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau -NVESTS) tyrėja D. V. nuvyko į įvykio vietą, kur nuo 13.40 iki 14.00 val. surašė transporto priemonės, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo protokolą nubraižė eismo įvykio vietos planą, išdavė minėto automobilio vairuotojui V. L. siuntimą - užduotį atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti bei 2008-05-14 išrašęs V. L. laikiną leidimą Nr. 193119, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę,
2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 d. 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, už ją pasirašęs šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“, tačiau 2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į šios išvados rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame nurodė, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 litų baudą tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą,
tuo jis pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, nes pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad V. L. būtų paskirta jo padarytą pažeidimą atitinkanti nuobauda, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą tuo padarydamas didelę žalą valstybei, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Kaltinamasis Č. J. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Paaiškino, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniuoju postiniu. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo vykti į eismo įvykius, kuriuose yra nukentėjusių asmenų, rinkti pirminę eismo įvykio medžiagą tirti techninius eismo įvykius, surašyti eismo įvykių pažeidėjams administracinių teisės pažeidimų protokolus ir pagal jo kompetenciją skirti administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat tirti bei tikrinti eismo įvykių medžiagas. Į įskaitinius eismo įvykius jis vyko su Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėju. Be to, įvykio vietoje jis turėjo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones, užpildyti transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, surašyti eismo įvykio vietos planą o taip pat vykdyti kitus tyrėjo nurodymus įvykio vietoje. Konkrečiai dėl kaltinimo paaiškino, kad 2008-05-12 d. apie 12.39 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Kojelavičiaus g., įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusi keleivė. Į šią įvykio vietą vyko kartu su tą dieną dirbusia Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja D. V.. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis, gali teigti, kad atvykęs į eismo įvykio vietą, Vilniuje, Kojelavičiaus g., jis užpildė transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, surašė eismo įvykio vietos planą taip pat išdavė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusiam V. L. siuntimą atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, nes įvykio vietoje vairuotojo girtumas netikrinamas, kadangi, esant įskaitiniam eismo įvykiui, būtina pristatyti vairuotoją į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Į įvykio vietą dar buvo atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai, tačiau, ar įvykio vietoje buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai N. P. ir N. P. nurodyti negali, nes neprisimena. Minėtų pareigūnų jis nepažįsta, jokių santykių su pastaraisiais nepalaiko ir tarnybos reikalais su jais nebendravo. Taip pat nepažįsta ir minėtą eismo įvykį sukėlusio V. L. bei dėl šio eismo įvykio nukentėjusios O. K., ir su šiais asmenimis jokių santykių niekada nepalaikė. Daugiau apie minėtą eismo įvykį ir jame dalyvavusius asmenis bei pareigūnus nieko paaiškinti negali, nes neprisimena. Paprastai eismo įvykio vietoje, jei nėra pradedamas ikiteisminis tyrimas, surinkta pirminė medžiaga yra saugoma Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyryje iki eismo įvykio kaltininkui bus surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Tuo atveju, jei yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, visa surinkta medžiaga perduodama Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkui, kuris ir paveda konkrečiam tyrėjui atlikti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes paaiškėjo, jog keleivei sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatytas. 2008 metų gegužės mėnesio Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad 2008-05-14 jam buvo laisva diena, tačiau, kiek prisimena, tą dieną dirbo vietoj vyresniojo postinio N. S., nes jis negalėjo atvykti į tarnybą savo poilsio dieną tai yra 2008-05-14 ir išrašyti 2008-05-12 eismo įvykį sukėlusiam vairuotojui V. L. laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. 2008-05-22 tai taip pat turėjo būti jo darbo diena, nors minėto mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam pažymėta poilsio diena, nes jis vyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kur pasirašytinai paėmė V. L. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 784, kuriame pažymėta, kad V. L. kraujyje rasta 2.73 promilės etilo alkoholio ir šiam konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis. Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą jis vyko ne savo iniciatyva, o greičiausiai budėtojo, tyrėjo ar kurio nors kito pareigūno nurodymu, ir galėjo paimti ne tik V. L. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą bet ir kitų asmenų aktus. Be to, galėjo būti, kad 2008-05-22 į Vilniaus priklausomybės ligų centrą jis galėjo pristatyti tą dieną eismo įvykyje dalyvavusį vairuotoją medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, ir todėl tuo pačiu iš šio centro paėmė V. L. aktą. Šį aktą jis turėjo padėti Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio dokumentams saugoti skirtoje atviroje lentynoje, tačiau kodėl iš karto neprisegė prie V. L. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, nurodyti negali, nes šių aplinkybių neprisimena. Bet kuris pareigūnas, dirbantis su pažeidimo medžiaga, galėdavo ateiti į Tarnybos organizavimo poskyrį ir susirasti jo nagrinėjamai (turimai) bylai reikalingą išvadą. Toje pačioje lentynoje taip pat būdavo laikomos nebaigtos eismo įvykių ir kitų pažeidimų medžiagos. Mano, kad V. L. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto nepridėjo prie administracinio teisės pažeidimo bylos dėl to, kad į Vilniaus priklausomybės ligų centrą teko pristatyti kitą vairuotoją ir grįžęs, iš karto įformino jo bylą. 2008-05-24 V. L. atvyko į Kelių policijos valdybą ir jis savo tarnybos metu V. L. už Kelių eismo taisyklių 171 ir 172 punktų reikalavimų pažeidimus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tos pačios dienos nutarimu paskyrė V. L. administracinę nuobaudą - 20 litų baudą. Tą pačią dieną kaip vėliau matė Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnale, V. L. išrašė leidimą atsiimti iš saugomos aikštelės įvykio dieną sulaikytą pastarojo automobilį. 2008-05-12 įrašą šiame žurnale be jo leidimo neatiduoti V. L. automobilio galėjo įrašyti kartu su juo dirbęs postinis A. Ž.. Kadangi eismo įvykio dieną vairuotojas V. L., kaip suprato, neturėjo jokių dokumentų, todėl postinis A. Ž. minėto žurnalo grafoje „transporto priemonę priėmęs saugoti asmuo (vardas, pavardė) ir įrašė įrašą „Be Jančevskio neatiduoti“, taip siekdamas užtikrinti, kad automobilis būtų atiduotas tik pateikus visus reikiamus dokumentus ir nustačius teisėtą automobilio savininką arba naudotoją. Policijos įstaigoje nėra griežtos tvarkos, reglamentuojančios, kuris pareigūnas turi pabaigti nagrinėti eismo įvykio medžiagą kas turi išsikviesti pažeidėją surašyti protokolą. Taip pat nėra reglamentuota, kurie pareigūnai ir kokio pobūdžio protokolus turi surašyti. Be to, nėra nurodyta, kad tas pats pareigūnas turi surašyti protokolus dėl visų vairuotojo padarytų pažeidimų. 2009-05-24 jis dirbo vietoje Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo postinio N. S. - jie buvo susikeitę tarnybos dienas. Savo darbo vietoje jis peržiūrėjo susikaupusias medžiagas ir rado V. L. sukelto eismo įvykio medžiagą. Neatsimena, ar budėtojo nurodymu, ar savo iniciatyva, jis telefonu išsikvietė V. L. į Tarnybos organizavimo poskyrį ir šis asmuo atvyko. Medžiagoje nebuvo duomenų apie tai, kad dėl V. L. sukelto eismo įvykio būtų nukentėję asmenys arba sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Todėl jis V. L. veiksmus (sukeltą eismo įvykį) galėjo kvalifikuoti tik kaip Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jis surašė V. L. atitinkamą protokolą ir savo kompetencijos ribose paskyrė šiam 20 Lt baudą. Priimti sprendimus dėl V. L. atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje (vairavimas esant neblaiviam) jis neturėjo teisės, nes tokio pobūdžio pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismas (Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnis). Pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio redakciją jei tas pats asmuo padaro kelis pažeidimus, dėl kurių bylas turėdavo nagrinėti skirtingos institucijos, tokiu atveju būdavo surašomi atskiri administracinių teisės pažeidimų protokolai. Tik nuo 2008-07-03 Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio redakcija buvo papildyta ir tik nuo tos datos tokiose situacijose pažeidėjui yra surašomas vienas protokolas ir siunčiamas teismui nagrinėti, jei bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tuometinę Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio redakciją V. L. turėjo būti surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai, tačiau joks teisės aktas, ar vidaus instrukcija nereglamentavo, kad būtent jis turėjo surašyti abu protokolus, juo labiau, kad įvykio medžiaga oficialiai jam nebuvo adresuota ir vadovo nevizuota. Jis surašė protokolą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalį, o medžiagą dėl vairavimo neblaiviam perdavė Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui, kad šio skyriaus pareigūnai surašytų protokolą pagal minėto kodekso 126 straipsnio 4 dalį. Tai padarė dėl to, kad pagal susiklosčiusią praktiką būtent šio skyriaus pareigūnai įformindavo administracinius pažeidimus, susijusius su vairavimu neblaiviam (jei ši aplinkybė paaiškėdavo po įvykio įforminimo), be to, tam reikėdavo išskirti eismo įvykio įforminimo medžiagą (padaryti medžiagos kopijas teismui, jas patvirtinti, o jis tam neturėjo laiko, nes dirbo pagal kitus įvykius). Jis perdavė medžiagą Administracinės veiklos skyriui ir buvo įsitikinęs, kad šio skyriaus pareigūnai atliks šiuos veiksmus (įformins pažeidimą). Perduodant medžiagą iš skyriaus į skyrių, raštu perdavimas nėra įforminamas, jis nunešė medžiagą (kaip ir visas kitas) į Administracinės veiklos skyrių ir ten paliko. Tolimesne pažeidimo įforminimo eiga jis nesidomėjo. Apie tai, kad V. L. niekas taip ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį, jis nežinojo. Mano, kad įvyko netyčinė klaida, pareigūnų nesusikalbėjimas ir tinkamas funkcijų nepasidalijimas. Šią aplinkybę sužinojo tik prasidėjus tyrimui. Kategoriškai nesutinka su įtarimu apie tai, kad jis privalėjo užbaigti įvykio tyrimą, kad būtent jis turėjo surašyti V. L. visus protokolus - jam nebuvo duotas tokio pobūdžio nurodymas, jis nėra vienintelis pareigūnas Tarnybos organizavimo poskyryje ir neprivalo vienas forminti visus pažeidimus. Jokių melagingų duomenų jo surašytame protokole nėra - pagal galiojusią Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnio redakciją jis neturėjo teisės surašyti visų V. L. padarytų pažeidimų į vieną protokolą. Jokio suinteresuotumo V. L. bylos baigtimi jis neturėjo, nes šio asmens jis nepažįsta. Nei V. L., nei kuris kitas asmuo dėl V. L. palankaus sprendimo priėmimo į jį nesikreipė ir to jo padaryti neprašė. Taip pat neturėjo tikslo suklastoti dokumentus, nes neturėjo jokio suinteresuotumo padėti išvengti V. L. atsakomybės.
Liudytoja D. V. teisme paaiškino, kad vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 2000 m., o nuo 2004 m. dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėja. Pagrindinės jos darbo funkcijos yra pavesto pagal viršininko rezoliuciją ikiteisminio tyrimo atlikimas bei administracinės bylos nagrinėjimas tuo atveju, jei prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas. Į eismo įvykio vietas skyriaus pareigūnai vyksta kartu su Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnais, kurie apžiūri eismo (įvykyje dalyvavusias transporto priemones, fiksuoja transporto priemonių sugadinimus, braižo įvykio vietos planą o budintis Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas apžiūri eismo įvykio vietą ir užpildo įvykio vietos apžiūros protokolą. Įvykio vietoje surinkta pirminė medžiaga kartu su įvykio vietoje buvusių patrulių tarnybiniais pranešimais yra vežama į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrį, kuriame visa eismo įvykio medžiaga iki galo įforminama ir įregistruojama bei paliekama tam skirtoje vietoje (Tarnybos organizavimo poskyrio spintos lentynoje). Šias medžiagas iš minėtos spintos lentynėlės vėliau pasiima Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas A. B., kuris dar kartą pasižymi savo registracijos žurnaluose bei savo rezoliucija paveda atlikti tyrimą skyriaus tyrėjams. Į eismo įvykio vietą vykęs Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnas organizuoja eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų blaivumo patikrinimą tai yra pristato eismo įvykyje dalyvavusius transporto priemonių vairuotojus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje, o į įvykio vietą išvykęs tyrėjas rengia pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pildo statistines korteles, registruoja įvykį Policijos registruojamų įvykių registre (Polis 2). Eismo įvykio medžiagas tyrėjams paveda tirti Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas A. B.. 2008-05-12 darbą pradėjo 8.00 val. Darbo metu, apie 12.39 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie Vilniuje, Kojelavičiaus g., įvykusį eismo įvykį, kurio metu nukentėjo automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusi keleivė. Į šią įvykio vietą ji vyko kartu su Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniuoju postiniu Č. J.. Atvykę į įvykio vietą su vyr. postiniu Č. J., nustatė, kad automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs vyriškis, jo duomenų šiuo metu neprisimena, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant dešinio šaligatvio ir užvažiavo ant kelmo. Minėto automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo jos jau minėtas vyriškis. Ji prisimena, kad pastarasis pagal jos susidariusią nuomonę buvo neblaivus. Vairuotojas neneigė sukėlęs eismo įvykį, tačiau ką konkrečiai nurodė apie eismo įvykio aplinkybes, neprisimena. Be vairuotojo įvykio vietoje buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato pareigūnai, kurių anketinių duomenų, neprisimena. Pastarieji nurodė, kad automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelmą bei pateikė tarnybinius pranešimus apie eismo įvykio aplinkybes. Kiek prisimena, kitų pareigūnų įvykio vietoje nebuvo. Kiek prisimena, įvykio vietoje, išskyrus eismo įvykį sukėlusį vairuotoją kitų asmenų daugiau nebuvo. Prisimena, kad įvykio vietoje nukentėjusiosios nebuvo, nes iki atvykstant jai bei vyresniajam postiniui Č. J., nukentėjusiąją išvežė greitosios medicinos pagalbos medikai į ligoninę. Vyresnysis postinis Č. J. apžiūrėjo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nubraižė eismo įvykio vietos plano juodraštį. Ji nufotografavo automobilį. Po to, kiek pamena, ji kartu su Č. J. ir su eismo įvykį sukėlusiu vairuotoju nuvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrį. Prisimena, jog dar nepradėjus registruoti įvykio nustatyta tvarka, į Tarnybos organizavimo poskyrį atvyko minėto eismo įvykio metu nukentėjusi automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivė, kurios anketinių duomenų neprisimena. Ji parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pretenzijų minėto automobilio vairuotojui dėl eismo įvykio neturi ir į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nesikreips. Atsižvelgusi į jos paaiškinimą tai yra į tai, jog nėra nukentėjusio asmens, ji iš karto surašė tarnybinį pranešimą tuometiniam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininkui V. Č., kurį pridėjo prie pirminės eismo įvykio vietoje surinktos medžiagos. Tais atvejais, jei eismo įvykio metu asmenys nepatiria fizinės žalos arba jei nukentėjęs asmuo pareiškia, jog neturi pretenzijų ir atsisako kreiptis į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti, konstatuojama, jog nėra juridinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir medžiaga Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui neperduodama, o lieka Tarnybos organizavimo skyriuje. Tokia darbo praktika susiklostė, berods Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko A. B. žodiniu nurodymu, nes tais atvejais, kai įvykio metu asmenys nesužalojami, yra ne nusikalstamos veikos, o administracinio teisės pažeidimo požymiai. Tokią administracinę medžiagą pagal kompetenciją nagrinėja Tarnybos organizavimo poskyris arba Administracinės veiklos skyriaus įgalioti pareigūnai, dažniausiai Tarnybos organizavimo poskyrio pareigūnas, kuris buvo išvykęs į įvykio vietą. Kuris konkrečiai pareigūnas priėmė sprendimą šio eismo įvykio medžiagoje ir koks vairuotojui buvo nustatytas girtumo laipsnis, ji nežino, nes šios medžiagos baigtimi nesidomėjo. Nei nukentėjusioji, nei automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, jos nieko neprašė ir nesikreipė, prašydami tarpininkauti dėl palankaus eismo įvykio kaltininkui sprendimo priėmimo. Šių asmenų asmeniškai ji nepažįsta, daugiau pastarųjų nematė ir jokių santykių su minėtais asmenimis niekada nepalaikė. Be to, nepastebėjo, jog Č. J. būtų pažįstamas su eismo įvykį sukėlusiu asmeniu, kaip ir negirdėjo, jog šis Č. J. būtų ko tai prašęs.
Liudytojas N. P. teisme paaiškino, kad 2008-05-12 apie 12.35 val. kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK NTS tyrėju N. P. tarnybos reikalais, važiuojant Kojelavičiaus g. ties 150 namu pastebėjo priešpriešine eismo juosta važiuojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į kelmą pakilo į orą ir, nusileidęs priešpriešinėje eismo juostoje kaip tik priešais jų automobilį, atsitrenkė į kelio bortelį ir sustojo savo eismo juostoje. Iš automobilio variklio ištekėjo tepalai, aušinimo skystis, pradėjo rūkti dūmai. Jis kartu su N. P. priėjo prie automobilio „Audi“. Jame už vairo sėdėjo vaikinas, taip pat automobilyje, kiek pamena, buvo ir 2 merginos. Viena iš jų, O. K. (duomenys iš jos žodžių), buvo sužalota, t. y. jai iš antakio tekėjo kraujas. Kita mergina sveikata nesiskundė. Kur kuri mergina sėdėjo automobilyje, pasakyti šiuo metu negali, nes praėjo daug laiko. Nebuvo sužalotas ir automobilį „Audi“ vairavęs V. L. (duomenys iš jo žodžių). Pastarasis, kaip jam pasirodė, buvo išgėręs (svirduliavo, kalbėjo nerišliai). Apie įvykį, nurodydamas, jog vairuotojas neblaivus, jis nedelsiant mobiliojo ryšio telefonu pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą jis prisistatė, pasakė savo pavardę ir darbovietę. Kalbantis su centro operatoriumi, pastebėjo pro šalį važiuojantį patrulį „AP-41“, kurį sustabdė pamojęs ranka. Jiems sustojus ir priėjus prie eismo įvykį sukėlusio automobilio „Audi“, paaiškino matyto eismo įvykio aplinkybes. Patruliai paprašė jo ir N. P. surašyti tarnybinius pranešimus dėl įvykio, o patys liko bendrauti su eismo įvykio dalyviais. Tarnybinius pranešimus rašė savo automobilyje, juos parašę perdavė patrulio „AP-41“ pareigūnams. Patruliai perskaitė tarnybinius pranešimus, ir jie, pastariesiems leidus, išvažiavo. Apklausos metu jam parodytas jo ranka rašytas 2008-05-12 tarnybinis pranešimas yra būtent tas kurį rašė įvykio vietoje. Daugiau apie minėtą eismo įvykį jis nieko negirdėjo ir nežino. Eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nepažįsta, jokių santykių su jais nepalaiko. Jokių prašymų, susijusių su eismo įvykio įforminimu, iš šių asmenų negavo. Perrašyti tarnybinį pranešimą nenurodant, jog 2008-12-05 Vilniuje, Kojelavičiaus g. eismo įvykį sukėlęs automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. L. buvo neblaivus, niekas neprašė, savo iniciatyva to taip pat nedarė. Iš įvykio vietos jis su N. P. išvažiavo nesulaukus Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų. Net nežino kurie konkrečiai šios tarnybos pareigūnai buvo atvykę į eismo įvykio vietą. Tarnybiniame pranešime apie tai, jog automobilio „Audi“ vairuotojas buvo neblaivus neminėjo dėl to, jog nebuvo tuo užtikrintas, tačiau apie tai pasakė patrulio „AP-41“ pareigūnams, bei apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui skambinant telefonu iš karto po eismo įvykio.
Liudytojas N. P. teismui paaiškino, kad 2008-05-12 apie 12.30 val. jis kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK NTS vyriausiuoju tyrėju N. P. tarnybos tikslais, važiavo Kojelavičiaus gatve, Vilniuje. Ties Kojelavičiaus g. 150, jie pastebėjo dideliu greičiu priešpriešom atlekiantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ties posūkiu, vairuotojas nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant šaligatvio esančio kelmo ir maždaug už 80-100 metrų sustojo netoli esančios cerkvės. N. P. sustabdė automobilį. Išlipus, jie nuėjo prie automobilio „Audi 80“. Kartu su N. P. priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. L., gim. 1982 m., kuris pradaręs automobilio dureles, kažką neaiškaus pasakė. Automobilyje be vairuotojo, kiek pamena, buvo dar dvi merginos ir vienas vaikinas. Kiek pamena, viena iš merginų sėdėjo prie vairuotojo, keleivio vietoje, kiti - vaikinas ir mergina sėdėjo gale. Vienai iš merginų, kuriai būtent nepamena, buvo prakirstas antakis ir bėgo kraujas. N. P. nuėjo prie automobilio pranešti apie eismo įvykį ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu jis buvo prie automobilio „Audi 80“, todėl kam ir ką tiksliai N. P. pranešė, negirdėjo. Bendraudamas su V. L., jis nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, o taip pat, kiek pamena, bendra jo būklė, nesukėlė įtarimų dėl jo blaivumo. Tuo metu pro šalį važiavo policijos patrulis, kurį N. P. sustabdė. Savo automobilyje jie surašė tarnybinius pranešimus dėl eismo įvykio ir atidavė juos patruliui, kuris liko laukti Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų. Iš eismo įvykio vietos jie išvyko nesulaukę Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų. Apklausos metu jam pateiktas jo ranka rašytas 2008-05-12 tarnybinis pranešimas yra vienintelis, kurį rašė įvykio vietoje, ir niekas neprašė jo perrašinėti ar taisyti. Daugiau apie minėtą eismo įvykį nieko negirdėjo ir nežino. Niekas su juo iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ar policijos pareigūnų susisiekę nebuvo. Taip pat šiame eismo įvykyje dalyvavusių asmenų daugiau niekada nematė. Eismo įvykyje dalyvavę asmenys, jam nepažįstami. Tarnybiniame pranešime nenurodė apie V. L. blaivumą (girtumą), kadangi jo būklė jam įtarimų nesukėlė.
Liudytoja A. P. teismui paaiškino, kad pagal iš anksto patvirtintą grafiką, 2008-05-12 nuo 7.30 val. iki 20.30 val. patrulio „AP-41“ sudėtyje ji dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. K.. Kartu su ja tą pamainą dirbo ir vyresnysis patrulis E. K.. Jis turėjo dirbti patrulio „Bitė-401“ sudėtyje, tačiau nebuvo Viešosios policijos Apsaugos tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūno, ir E. K. buvo paskirtas į jų patrulį. Jie patruliavo Vilniaus aps. VPK 4 policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje. Po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, važiuojant Vilniuje, Kojelavičiaus gatve, maždaug apie 300 metrų (dėl atstumo gali klysti) iki Kojelavičiaus - Šiaurės g. sankryžos, jų tarnybinį automobilį sustabdė du vyrai, kurie kaip vėliau paaiškėjo buvo Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. ketvirtojo PK NTS pareigūnai. Kaip tiksliai juos sustabdė 4 PK pareigūnai nurodyti negali. Vieno iš jų pavardė – P., kito pareigūno duomenų nežino. Ką konkrečiai jiems nurodė komisariato pareigūnai, jau nepamena. Šie pareigūnai informavo juos apie eismo įvykį. Prie Kojelavičiaus-Šiaurės g. sankryžos jie pamatė automobilį, tai galėjo būti „Audi 80“, kuris buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Aiškinantis įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad minėtu automobiliu važiavo 3 asmenys - 2 vaikinai ir viena mergina. Ką jie aiškino apie eismo įvykio aplinkybes, šiuo metu neprisimena. Bendraujant su jais, pasirodė, kad jie visi buvo išgėrę, tačiau alkoholio kvapą juto tik nuo automobilį vairavusio vaikino, jo duomenų nežino. Kiek pamena, pas merginą buvo sumušta kakta, ji skundėsi galvos skausmais, todėl buvo pasiūlyta iškviesti medikus. Pradžioje mergina svarstė, ar jai būtina pagalba, tačiau vėliau sutiko ir kažkuris iš jų ekipažo pareigūnų iškvietė GMP medikus. Medikai šią merginą iš eismo įvykio vietos išvežė medicininei pagalbai suteikti.
Liudytojas V. L. teismui paaiškino, kad 2008-05-12 Vilniuje, prie Kolejavičiaus - Šiaurės gatvių sankryžos, jis vairuodamas automobilį „Audi 80“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio šiuo metu nepamena, padarė eismo įvykį. Po eismo įvykio šį automobilį pardavė, todėl nepamena ir jo valstybinio numerio. Kartu su juo automobilyje važiavo O. K. (ji sėdėjo automobilio gale už keleivio, sėdinčio priekyje), Zenonas, ar tai jo tikras vardas nežino, bet tokiu vardu į jį kreipiamasi, pavardės ir jo telefono numerio nežino, jis sėdėjo šalia jo, keleivio vietoje, taip pat važiavo Edita - Zenono sesuo (jų duomenis turėtų žinoti O. K.), kuri sėdėjo gale, už jo (V. L.). Prieš sėdant už vairo, jis savo namuose išgėrė vieną buteliuką po 0,33 1 talpos alaus kokteilio, kurio stiprumas apie 2 %. Kokteilį išgėrė 10-15 min. iki tol, kol sėdo prie vairo. Po to nuvažiavo pas O. K., kurį gyvena kelių šimtų metrų atstumu nuo jo namo. Kiek laiko buvo pas ją pasakyti negali, bet po to jam reikėjo nuvažiuoti į parduotuvę, o O. K., Zenonas ir Edita nusprendė važiuoti kartu su juo. Važiuojant, jis nesuvaldė automobilio, išsigando posūkio ir pradėjo staigiai stabdyti. Automobilį užmetė į šoną ir jis užvažiavo ant šaligatvio, po ko automobilis sustojo. Jis labai išsigando. Tuo metu vairuotojo pažymėjimą turėjo apie metus laiko. Eismo įvykio metu nukentėjo tik tai O. K.. Ji atsitrenkė į šalia sėdėjusią Editą. O. K. buvo praskeltas antakis, bėgo kraujas. Kitų sužalojimų ji nepatyrė. Jis, Zenonas ir Edita eismo įvykio metu nenukentėjo. Po eismo įvykio, jam išlipus iš automobilio, pamatė priešpriešinėje eismo juostoje sustojusį, kiek pamena, „VW Transporter“ markės autobusiuką, iš kurio išlipo du vyrai, jų nepažįsta, jie neprisistatė. Ar tie vyrai iškvietė policiją nežino, bet greičiausiai, kad taip, nes labai greitai, gal po kelių minučių, prie jų privažiavo policijos ekipažas, kiek pamena, ekipaže buvo du uniformuoti vyrai. Taip pat pakankamai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir kelininkai, nes po eismo įvykio iš automobilio išsiliejo tepalai ir reikėjo nuplauti kelią. Greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė O. K. į ligoninę, į kurią būtent ligoninę, nepamena. Po kiek laiko atvažiavo Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai, uniformuoti, tai buvo vyras ir mergina. Jų vardų ir pavardžių nežino. Ar eismo priežiūros tarnybos pareigūnas (su ūsais) davė jam papūsti į alkotesterį, jis nepamena. Ar tuo metu buvo koks tai jam nustatytas girtumas nepamena, ar pareigūnas pasakė, kiek jis pripūtė, nepamena. Ar jam buvo pateiktas pasirašyti kažkoks kvitas, kokie jame buvo skaičiai, nepamena. Į rankas jam nieko duota nebuvo. Gerai pamena, kad šis pareigūnas pasakė, kad problema bus tik viena - dėl sužalotos merginos. Pagrinde su juo bendravo pareigūnas (vyras), o uniformuota moteris jį daugiausiai ramino, nes jis visas drebėjo, buvo patyręs šoką. Jo automobilis buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę, o pareigūnai nuvežė jį į Kelių policiją, Giraitės g. Pareigūnas nuvedė jį į kažkokį kabinetą, esantį šalia budėtojų dalies, kur užrašė jo duomenis, taip pat jis paaiškino pareigūnui visas eismo įvykio aplinkybės. Pareigūnas surašė kažkokį dokumentą, jo pavadinimo pasakyti negali, kurį jis pasirašė. Kadangi po eismo įvykio, jis savo rankinuką su dokumentais (tarp jų ir vairuotojo pažymėjimu) ir automobilio „Audi“ rakteliais atidavė Zenonui, kuris pareigūnams leidus išėjo namo, jis (V. L.) buvo atvežtas į Kelių policiją be dokumentų. Todėl pareigūnas, surašęs įvykio aplinkybės liepė palaukti koridoriuje, nes kaip suprato, jis turėjo patikrinti jo asmenybę. Jam sėdint koridoriuje atvažiavo J. B., kuriam jis paskambino iš karto po eismo įvykio, viską papasakojo ir pasakė, kad bus nuvežtas į Giraitės g. Jis J. B. paprašė atvežti išgerti. Su savimi J. B. atvežė degtinės butelį 0,5 1 talpos, kurį jis (V. L.) vienas beveik visą ir išgėrė. Viso butelio išgerti nespėjo, nes tuo momentu užėję pareigūnai pamatė, kad jis vartoja alkoholį, apie tai pasakė pareigūnui, kuris buvo atvažiavęs į įvykio vietą ir šis pareigūnas atėmė iš jo nebaigtą gerti degtinės butelį. Norėjo surašyti protokolą už viešosios tvarkos pažeidimą ir jį nubausti. Tada iš karto tas pats pareigūnas (su ūsais) nuvežė jį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kad paimti kraują. Tuo metu po eismo įvykio jau buvo praėję apie porą valandų. Kraujas buvo paimtas praėjus 15-30 min. po to kai jis išgėrė degtinės. Kai buvo paimtas kraujas, jis pradėjo maldauti pareigūno nebausti jo už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo labai susijaudinęs. Pareigūnas jam atleido, protokolo dėl to nesurašė, o jis iš karto iškvietė taksi ir nuvažiavo namo. J. B., likusiam prie Kelių policijos paskambino ir pasakė, kad važiuotų namo ir jis su juo susitiks namuose. Tą pačią dieną (2008-05-12) laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę jam išduotas nebuvo, nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2008-05-13 jis dar vartojo alkoholinius gėrimus, todėl į Eismo priežiūros tarnybą nenuvažiavo. Nuvažiavo ten 2008-05-14 ir tas pats pareigūnas (su ūsais) išrašė jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Šis pareigūnas buvo jam davęs stacionaraus telefono numerį, kuriuo jis turėjo paskambinti ir sužinoti, ar jis dirba ar ne. Tik po kelių kartų jam pavyko prisiskambinti ir pareigūnas pasakė atvažiuoti ryte ir jei jo nebus, palaukti. Atvažiavęs 2008-05-14, laukė pareigūno apie dvi valandas. Atidavė jam savo vairuotojo pažymėjimą, o pareigūnas išrašė jam laikiną leidimą vairuoti transporto priemonę. Kiek pamena, 2008-05-12 iš J. B. sužinojo, kad eismo įvykio metu O. K. sužalota nežymiai ir, kad ji nuvažiavo į Eismo priežiūros tarnybą ir parašė, kad pretenzijų jam (V. L.) neturi. Jis O. K. rašyti tokio pareiškimo neprašė. Kiek pamena, 2008-05-14 jis buvo paguldytas į ligoninę dėl skandžio. Jam būnant ligoninėje, į namus buvo atsiųstas šaukimas atvykti į Eismo priežiūros tarnybą, jame buvo nurodytas telefonas. Šaukimą į ligoninę jam atnešė motina. Jis paskambino šaukime nurodytu telefonu ir pasakė, kad nurodyta diena atvykti negalės. Kai sužinojo, kada bus išrašomas iš ligoninės, vėl paskambino šaukime nurodytu telefonu ir jam pasakė, kad reikalingas pareigūnas (su ūsais) dirbs kitą dieną. Nurodytą dieną jis atvyko į Eismo priežiūros tarnybą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta 20 litų bauda, kurią jis sumokėjo. Po protokolo surašymo iš karto norėjo atsiimti iš aikštelės automobilį, bet įvyko klaida - blogai buvo nurodyta automobilio uždarymo į saugojimo aikštelę data ir jam buvo priskaičiuota sumokėti žymiai daugiau pinigų. Todėl kol viską išsiaiškino praėjo kažkiek laiko. Kokią tiksliai dieną atsiėmė automobilį iš saugojimo aikštelės pasakyti negali. Eismo priežiūros tarnybos pareigūnai pinigų iš jo nereikalavo. Koks buvo jo kraujo tyrimo rezultatas pasakyti negali, jo nežino, tik pamena, kad priklausomybės centre gydytoja pasakė, kad jis girtas.
Liudytoja O. K. (P.) teisme paaiškino, kad 2008-05-12, valandos tiksliai nepamena, kartu su A. G. (jį daug kas vadina Zenonu), jo seserimi E. G. ir V. L., jam priklausančiu automobiliu „Audi 80“, valstybinio numerio nepamena, nutarė nuvažiuoti į parduotuvę, esančią Vilniuje, S. Batoro g., apsipirkti. Automobilį vairavo V. L.. Šalia jo, priekyje atsisėdo A. G., ji - ant galinės sėdynės už jo (A. G.), E. G. šalia jos, už vairuotojo. Prieš tai jie visi jos nuomojamo buto kieme, įskaitant V. L., išgėrė po stiklinę 4,5 stiprumo alaus. Važiuojant Kojelavičiaus g., netoli cerkvės, dėl jai nežinomų priežasčių pateko į eismo įvykį, kurio metu ji trenkėsi galva į Editos galvą. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis nežino, nes važiuodama kelio nestebėjo, be to, viskas įvyko greitai ir netikėtai. Tik vėliau jai kažkas pasakė, kad V. L. automobiliu užvažiavo ant medžio kelmo ir dėl to įvyko eismo įvykis. Po smūgio trumpam, kelioms sekundėms, ji prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę pajuto skausmą prie kairio antakio. Palietus tą vietą užčiuopė guzą ir bėgantį kraują. Kaip tik tuo metu išgirdo, kad į V. L. automobilio bagažinę kažkas stuksena. Kažkas atidarė automobilio dureles ir padėjo jai išlipti iš automobilio. Jai buvo padaryta kirstinė žaizda žemiau kairio antakio. Labai išsigando, iš žaizdos ėmė stipriai bėgti kraujas. Kaip tik tuo metu pamatė, kad šalia V. L. automobilio stovi du vyriškiai. Žino, kad jie dirba Vilniaus m. 4 PK ir yra kriminalinės policijos pareigūnai. Vienas iš pareigūnų iškvietė greitosios pagalbos medikus. Netrukus į įvykio vietą vienas paskui kitą atvažiavo 2 policijos automobiliai. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai susiuvo žaizdą ir paleido namo. Vakare pas ją į namus atėjo V. L. ir pasakė, kad jam skambino iš Kelių policijos ir prašė, kad ji atvažiuotų į policiją. V. L. pasakė, kad ji turi ten nuvažiuoti ir parašyti, ar turi pretenzijų jam dėl eismo įvykio ar neturi. Atvykusi į Kelių policiją ji parašė, jog jokių pretenzijų V. L. neturi, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Tokį paaiškinimą ji parašė savo noru, be kieno nors prašymo.
Liudytojas A. G. teismui paaiškino, kad 2008 metais, gegužės mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, Vilniuje, Naujosios Vilnios mikrorajone, gatvės pavadinimo tiksliai pasakyti negali, įvyko eismo įvykis. Tą dieną pažįstamas V. L. vairuodamas automobilį „Audi“, sidabrinės spalvos, valstybinio numerio nežino, ar automobilis priklausė V. L. nežino, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant šaligatvio, po ko automobilis sustojo. Prieš pat eismo įvykį V. L. padavė jam palaikyti savo rankinuką su dokumentais ir todėl trumpam atitraukė savo dėmesį nuo kelio. Eismo įvykio metu automobilyje taip pat buvo jo sesuo E. G. ir pažįstama O. K.. Jie važiavo į parduotuvę. Prieš eismo įvykį, jie visi, įskaitant V. L., išgėrė vieną butelį 5,2 stiprumo alaus. Jis nejuto nuo V. L. alkoholio kvapo. Pamena, kad policiją ir medikus iškvietė žmonės, kurie matė eismo įvykį, t.y. iš jų niekas nei policijos, nei medikų nekvietė. Eismo įvykio metu nukentėjo tik O. K., jai buvo praskeltas antakis. Greitosios pagalbos medikai nuvežė O. K. į ligoninę. Atvažiavę policijos pareigūnai V. L. įsodino į savo tarnybinį automobilį, o jam ir Editai leido eiti namo, pasakė, kad jei reikės, juos iškvies. Kadangi prieš pat eismo įvykį V. L. padavėjam savo rankinuką su dokumentais, policijos pareigūnams leidus eiti namo, jis, išeidamas kartu su savimi išsinešė V. L. rankinuką su dokumentais. Tos pačios dienos vakare V. L. atėjo pas jį ir atsiėmė savo rankinuką. Apie eismo įvykį jis V. L. nieko neklausė, jis pats nieko nepasakojo.
Liudytoja E. G. teismui paaiškino, kad 2008-05-12 apie 12.30 val, V. L., vairuodamas automobilį „Audi 80“, Vilniuje, Kojelavičiaus - Šiaurės gatvių sankryžoje nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelmą. Kartu su V. L. važiavo ji ir sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo, A. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir O. K., kuri sėdėjo ant galinės sėdynės, šalia jos. Eismo įvykio metu O. K. galva atsitrenkė įjos galvą ir nuo smūgio O. K. buvo sužalotas antakis, dėl ko pardėjo bėgti kraujas. Prieš šį eismo įvykį ji matė, jog V. L. pas jos brolį A. G. namuose kartu su O. K. ir broliu, maždaug prieš valandą iki eismo įvykio, išgėrė 2 butelius 2,0 1 talpos, 8 procentų stiprumo alaus. Kaip suprato, eismo įvykį pamatė policijos pareigūnai ir iškvietė Kelių policijos pareigūnus, kurie į eismo įvykį atvyko labai greitai ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Maždaug po 10 minučių atvykus medikams, pastarieji į ligoninę išvežė O. K.. Kiti įvykio metu nenukentėjo ir medicinos pagalbos nereikėjo. Policijos pareigūnai buvo pakvietę atsisėsti į tarnybinį automobilį V. L., tačiau ji nematė, ar pastarajam buvo tikrintas girtumas alkoholio matuokliu.
Liudytojas J. B. teismui paaiškino, kad maždaug prieš metus, datos tiksliai pasakyti negali, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas V. L. ir pasakė, kad padarė avariją ir yra Kelių policijoje, Giraitės gatvėje. Tada jis su draugu, vardu Andrej, jo pavardės nežino, nuvažiavo į Kelių policiją esančią Vilniuje, Giraitės gatvėje. Su savimi jis turėjo 0,5 1 talpos butelį degtinės. Prie Kelių policijos pastato, lauke, jie su V. L. kalbėjo apie įvykusį eismo įvykį, jis buvo labai susijaudinęs. Jis V. L. pasakė, kad turi degtinės. V. L. išgėrė apie 400 gr. degtinės, tai pamatė policijos pareigūnai ir nusivedė jį į pastatą. Ar prieš V. L. prie Kelių policijos pastato išgėrus degtinę, buvo patikrintas jo girtumas, jis nežino. Prieš eismo įvykį jis V. L. nematė, todėl negali pasakyti, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus ar ne. Bet, kiek pamena, jis sakė, kad prieš eismo įvykį alkoholio nevartojo. Taip pat iš V. L. sužinojo, kad eismo įvykio metu nukentėjo jam pažįstama mergina vardu Olga, kitų jos duomenų nežino. Po to, kai policijos pareigūnai pamatė, kad V. L. geria degtinę ir nusivedė jį į Kelių policijos pastatą jis su draugu išvažiavo.
Liudytojas L. M. teismui paaiškino, kad 2006 metais dirbo ir šiuo metu dirba Kelių policijos valdyboje, Giraitės g. 3. Vilniuje. Č. J. pažįsta, jis buvęs jo pavaldinys, asmeniškumų tarp jų nėra. Teisme tiriamų aplinkybių metu, Tarnyboje konkreti po kelių eismo įvykio surinktos medžiagos, jos paskirstymo pareigūnui nagrinėti tvarka nebuvo nustatyta. Tarnyboje administracines bylas nagrinėjo pareigūnai, kurie įgalioti nagrinėti tokias bylas. Č. J. turėjo kompetenciją nagrinėti administracines bylas. Tarnyboje buvo tokia nerašyta taisyklė, jog kas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, tas, jeigu to pareigūno yra kompetencija, ir skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti ir ją nagrinėja ir priima atitinkamą nutarimą. Tačiau jeigu pareigūnas pagal kompetenciją negali nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, tai tokią bylą jis privalo atiduoti į administracinės veiklos skyrių ir čia paprasta tvarka byla skiriama nagrinėti pareigūnui pagal kompetenciją. Šiuo atveju pagal LR ATPK 126 str. Č. J. galėjo surašyti protokolą, bet bylos nagrinėti negalėjo, nes tuo metu tokias bylas nagrinėjo teismai. Tuo metu bylas pagal du pažeidimus, o šiuo atveju pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d., ir 126 str., teismai nenagrinėjo, o nagrinėjo tik savo kompetencijos ribose, t.y. bylas pagal LR ATPK 126 str. Tik vėliau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, kad esant galimiems dviems pažeidimams, jeigu vienas iš jų pagal kompetenciją nagrinėti priklauso teismui, bylas turi nagrinėti teismai. Taip pat paaiškino, kad po kelių eismo įvykio, esant pasekmėms tarnybos pareigūnai ir šiuo metu veža asmenį jo blaivumui nustatyti. Be to tik šiuo metu, pagal šiandieninę tvarką tik jis, ar jį pavaduojantis asmuo paima iš Toksikologijos laboratorijos specialistų išvadas dėl asmens blaivumo nustatymo. Tačiau 2008 metais tai darė pareigūnas, kuris tyrė medžiagą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to tuo metu už minėtą pareigūną tokią specialisto išvadą galėjo paimti ir kitas pareigūnas. Šiuo metu jau to nebėra. Be to, nežino, kodėl šiuo atveju asmeniui nebuvo surašytas protokolas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., kuris su medžiaga turėjo būti perduotas nagrinėti teismui. Dėl laikino vairuotojo pažymėjimo išdavimo, tai jis, paėmus vairuotojo pažymėjimą, išduodamas jei įstatymo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Tačiau LR ATPK 124¹ str. 6 d. sankcija minėto atėmimo nenumato. Jei buvo požymių kito įstatymo straipsnio pažeidimo, šiuo atveju LR ATPK 126 str., o šis straipsnis numato vairavimo teisės atėmimą, todėl turėjo būti paimtas vairuotojo pažymėjimas ir išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas. Išrašyti siuntimą Toksikologijos laboratorijai nustatyti pristatyto asmens blaivumui Č. J. turėjo. Sulaukęs specialisto išvados dėl blaivumo, pareigūnas, kurio žinioje yra byla sprendžia klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Tačiau apie šį konkretų atvejį jis daugiau nežino. Dėl asmens kvietimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą tai būna įvairiai. Būna, kad asmuo kviečiamas telefonu, o jeigu taip nepavyksta siunčiamas šaukimas. Tačiau daroma taip, kad asmuo greičiau atvyktų į Tarnybą. Nagrinėjamų aplinkybių metu, administracinio teisės pažeidimo protokole turėjo būti nurodoma LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimo esmė, įvertinus aplinkybes nurodytas tarnybiniame pranešime. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole negalėjo būti nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, nes tai kita kvalifikacija. Taip būtent buvo tuo metu, tai yra iki minėto teismo išaiškinimo, o dabar visai kitaip, visi požymiai, aplinkybės surašomos viename administracinio teisės pažeidimo protokole. Nagrinėjamų aplinkybių metu pareigūnai priduodavo visas administracines bylas į administracinės veiklos skyrių. Tačiau buvo kad čia būdavo priduodamos bylos ir su nutarimais, ir paskirtomis bylą nagrinėti datomis, ir nesutvarkytos bylos. Vėliau jos būdavo žurnale registruojamos ir priduodamos saugoti ar išsiunčiamos atitinkamam teismui nagrinėti. Šiuo metu įvesta automatinė registracija.
2009-07-23 Vilniaus aps. VPK kanceliarijoje gautas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. Č. raštas 2009-07-17 Nr. 10-10-S-l 1705, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio vietoje, nenustačius nusikaltimo požymių ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pagal tuo metu galiojusią tvarką tolimesnį eismo įvykio įforminimą įvykio medžiagos surinkimą ir administracinės bylos iškėlimą (jeigu kaltas dėl eismo įvykio padarymo asmuo nustatytas ir pažeidimo neginčijo) turėjo atlikti Č. J. arba medžiaga turėjo būti perduota tolimesniam tyrimui Administracinės veiklos skyriui (toliau - AVS). 2008-05-24 Vilniaus aps. VPK KPV TOP vyresniajam postiniui Č. J. atsakingas pareigūnas nedavė nurodymo (žodinio ar rašytinio) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784. Protokolą Nr. 847784 pažeidėjui V. L. pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d. Č. J. surašė savo iniciatyva, tirdamas aptariamą eismo įvykį (1 t., b.l. 130-131)
2009-08-04 Vilniaus aps. VPK kanceliarijoje gautas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. Č. raštas 2009-07-31 Nr. 10-10-S-l2469, kuriame nurodoma, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką iš Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą paimdavo ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos pridėdavo bylą tiriantis pareigūnas. Už 2008-05-12 12.39 vai., Vilniuje, Kojelavičiaus g., padaryto administracinio teisės pažeidimo tyrimą atsakingo asmens paskirta nebuvo, pagal LR ATPK 225 str., 248 str., 256 str., 264 str., 270 str., savo kompetencijos ribose administracinio teisės pažeidimo medžiagą surinko Vilniaus aps. VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis postinis Č. J.. 2008-05-24 Vilniaus aps. VPK KPV TOP vyresnysis postinis Č. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 ir, vadovaujantis LR ATPK dvidešimt pirmo ir dvidešimt antro skyriaus reikalavimais, 2008-05-24 priėmė nutarimą. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga reg. Nr. 3-9949 buvo perduota į Vilniaus aps. VPK KPV Administracinės veiklos skyrių (toliau -AVS) duomenų suvedimui į centrinę duomenų bazę ir nutarimo vykdymui. Vilniaus aps. VPK KPV AVS pareigūnai administracinio teisės pažeidimo netyrė. V. L. už LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą veiką, vadovaujantis LR ATPK 248 str., 256 str., 259¹ str., administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo surašyti Vilniaus aps. VPK KPV TOP vyresnysis postinis Č. J. ir surašytą protokolą perduoti Vilniaus aps. VPK KPV AVS, kad pagal LR ATPK 261 str. administracinio teisės pažeidimo protokolą būtų galima persiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (11., b.l. 136-137).
Atlikus rašysenos tyrimą (2009-04-21 specialisto išvada Nr. 11-1081(09) nustatyta, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro 2008 metų tyrimų registracijos žurnalo 1-osios knygos 86 lape, ties eilutės Nr. 764, akto Nr. 784 esančioje skiltyje „Gavėjo vardas, pavardė, pareigos“ rankraštinį įrašą „J.“ parašė ir skiltyje „Parašas“ pasirašė pats Č. J. (21., b. 1. 50-53).
Dokumentų apžiūros metu, apžiūrėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 3-9949, įsegtą 2008-12-21 administracinių bylų segtuve Nr. 26, nustatyta, kad minėtos bylos medžiagoje nėra Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio (1 t., b.l. 15-34).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Telefoninio skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas apie eismo įvykį, saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-00601-09 (lt., b. 1. 116-117)
2. Mykolo Romerio universiteto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 3361/08 (01) ( lt., b. 1. 32).
3. 2008-12-21 Administracinių bylų segtuvas Nr. 26, kuriame yra V. L. administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Minėtas segtuvas saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-00601-09.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Č. J. pagal kaltinimą, nusikaltimų numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) padarymu, išteisintinas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nėra surinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis Č. J. padarė minėtas nusikalstamas veikas.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. J. neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismui iš esmės parodė, kad jis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, o, turėdamas įgaliojimus, paprasčiausiai dirbo pagal jo pareigybės aprašymą darbą, o likusį, ne jo kompetencijai priskirtą darbą atidavė atlikti Tarnybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnams.
Prokurorė kaltinimą grindė liudytojų D. V., N. P., N. P., A. P., V. L., O. K., A. G., E. G., J. B., Kelių policijos valdybos viršininko 2009-07-17 ir 2009-07-31 raštais, rašysenos specialisto išvada, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 3-9949, įsegta administracinių bylų segtuve Nr. 26, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvada Nr. T-A 3361/08 (01), Tyrimų registracijos žurnale esančiais duomenimis apie Č. J. paimtas specialisto išvadas, administracinių teisės pažeidimų bylų registracijos žurnale Nr. 10-10-A2 esančiais duomenimis apie V. L. administracinės teisės pažeidimą.
LR BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalis (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse pasisakė, kad LR BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Nors LR BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojinga ir nusikalstama.
Nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnyje, dalykas yra oficialūs dokumentai. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000).
Dokumento suklastojimu pripažįstamas kaip netikro dokumento pagaminimas, taip ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – dokumentų suklastojimą ir(ar) disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir tiesioginę tyčią kaltinamojo veikoje, o šiuo atveju kaltinamasis suvokia, kad įrašo į tikrą dokumentą žinomai melagingas žinias, kurios iškreips dokumento tikrumą, ir nori taip veikti.
Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 4 straipsnio 2 dalis). LR BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugoja valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Būtinasis LR BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas.
Kaltinamasis Č. J. iš esmės teigia, kad jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą dėl dokumento suklastojimo, nes jam inkriminuotas tariamai suklastotas dokumentas – Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E847784 neatitinka LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko požymių. Ši jo gynybinė pozicija pagrįsta, nes nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis Č. J. surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame įrašė žinomai melagingą, neatitinkančią tikrovės informaciją apie V. L. girtumą, tai yra, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“, ir 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. Tačiau, įvertinus protokole Nr. E847784 surašytas aplinkybes (informaciją), aiškiai matyti, kad jame nėra jokios informacijos (duomenų) apie V. L. girtumą, o šiame protokole yra tik informacija apie tai, kad V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“. Tokiu būdu darytina išvada, kad šis protokolas nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas, o būtent jis nėra oficialus dokumentas, kuriame yra padarytas suklastotas įrašas, suteikiantis informacijos apie asmenį, t.y. jo blaivumą.
Kadangi, nustatyta jog nėra būtino LR BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymio - nusikaltimo dalyko, todėl kaltinamasis Č. J. išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) požymių.
Kaltinamasis Č. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyrius pasisakęs, kad piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant LR BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis Č. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Priešingai, jis nurodė, jog dirbo jam priskirtą darbą, pareigą atliko pagal jam teisės norminiais aktais nustatytus reikalavimus.
Liudytojo L. M. parodymais ir byloje esančia rašytine medžiaga, bei pagal kaltinime nurodytą laiką galiojusio LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nustatyta, kad Č. J., 2008-05-12 apie 12.39 val., iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vilniuje, Kojelavičiaus g., kurio metu nukentėjo žmogus, privalėjęs kartu su D. V. nuvyko į įvykio vietą, kur nuo 13.40 iki 14.00 val. teisėtai surašė transporto priemonės, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo protokolą nubraižė eismo įvykio vietos planą, išdavė minėto automobilio vairuotojui V. L. siuntimą - užduotį atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti bei 2008-05-14 išrašė V. L. laikiną leidimą Nr. 193119, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę. Tokiu pat būdu nustatyta, kad Č. J. galėjęs 2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmė iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01) ir už jos paėmimą pasirašė šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nesurinkta patikimų įrodymų, kad Č. J. 2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, sąmoningai neatsižvelgęs į šios išvados rezultatus, tyčia surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame nurodė, tik kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 litų baudą tai yra tokiais savo veiksmais tyčia netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą. Pagal byloje surinktą medžiagą ir liudytojo L. M. parodymus nustatyta, kad Č. J. galėjo surašyti tokį protokolą ir priimti tokį nutarimą. Įvertinus protokole nurodytas aplinkybes ir tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso aktualias normas akivaizdu, kad Č. J. tinkamai kvalifikavo V. L. veiksmus, savo kompetencijos ribose priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, juo, nepažeisdamas įstatymo reikalavimo, paskyrė V. L. administracinę nuobaudą. Todėl kaltinime nurodyta išvada, kad Č. J. kaltinime nurodytais veiksmais pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, nes pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad V. L. būtų paskirta jo padarytą pažeidimą atitinkanti nuobauda, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą tuo padarydamas didelę žalą valstybei. Be to, iš kaltinamojo Č. J. parodymų, kuriuos patvirtino jo viršininkas L. M., matyti, kad Č. J. negalėjo aplamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 6 dalį ir pagal šią dalį fiziniam asmeniui skirti administracinę nuobaudą.
Pagal tai, ir įvertinus kaltinimą grindžiančius duomenis, darytina išvada, kad byloje nesurinkta Č. J. piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvių požymių, todėl jis išteisintinas neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) požymių.
Prie šios baudžiamosios bylos prijungtoje administracinėje byloje Nr. 26, kurioje yra administracinių teisės pažeidimų medžiagos, nėra Č. J. paimtos Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01). Todėl pažymėtina, kad byloje, esant galimybei, nėra prokurorės prašymo, performuluoti Č. J. pateiktą kaltinimą, pakeičiant kaltinamajame akte nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Tai gali būti padaryta tik prokuroro ar nukentėjusiojo prašymu, laikantis LR BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.