- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- 1A-241-66-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00601-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Regina Pocienė, Jūratė Damanskienė
- Kaltinamasis
- Č.
- Advokatai
- Domantas Skebas
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-241/2011
Teisėjas Valdas Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00601-2009-1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pagal LR BK 300 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) ir 228 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis Č. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, nuo 2006-08-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK, nuo 2008-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) viršininko įsakymu Nr. 10-TE-318 paskirtas į Vilniaus m. VPK Viešosios policijos (toliau - VP) Eismo priežiūros tarnybos (toliau - EPT) Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau - TOP) vyresniojo postinio pareigas,
2008-05-12 d. apie 12.39 val., iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vilniuje, Kojelavičiaus g., kurio metu nukentėjo žmogus, kartu su Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau -NVESTS) tyrėja D. V. nuvyko į įvykio vietą, kur nuo 13.40 iki 14.00 val. surašė transporto priemonės, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo protokolą, nubraižė eismo įvykio vietos planą, išdavė minėto automobilio vairuotojui V. L. siuntimą-užduotį atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, bei 2008-05-14 išrašęs V. L. laikiną leidimą Nr. 193119, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę,
2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 d. 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, už ją pasirašęs šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“, suklastojo dokumentą:
2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01) rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame įrašė žinomai melagingą, neatitinkančią tikrovės informaciją apie V. L. girtumą, tai yra, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą, tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).
Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, o būtent:
jis, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - nuo 2006-08-01 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus m. VPK, nuo 2008-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) viršininko įsakymu Nr. 10-TE-318 paskirtas į Vilniaus m. VPK Viešosios policijos (toliau - VP) Eismo priežiūros tarnybos (toliau - EPT) Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau - TOP) vyresniojo postinio pareigas, pagal Vilniaus m. VPK VP EPT TOP vyresniojo postinio pareigybės aprašymo IV skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 6.2 punktą „vyksta į eismo įvykių vietas, renka pirminę eismo įvykio medžiagą, surašo ir registruoja reikiamus dokumentus“; 6.3 punktą „surašo administracinius protokolus ir savo kompetencijos ribose skiria administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus“; 6.6 punktą „tiria ir tikrina eismo įvykių medžiagas“,
2008-05-12 apie 12.39 val., iš Vilniaus m. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavęs pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį Vilniuje, Kojelavičiaus g., kurio metu nukentėjo žmogus, kartu su Vilniaus m. VPK VP EPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau -NVESTS) tyrėja D. V. nuvyko į įvykio vietą, kur nuo 13.40 iki 14.00 val. surašė transporto priemonės, tai yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo protokolą nubraižė eismo įvykio vietos planą, išdavė minėto automobilio vairuotojui V. L. siuntimą - užduotį atlikti kraujo tyrimą alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti bei 2008-05-14 išrašęs V. L. laikiną leidimą Nr. 193119, suteikiantį teisę vairuoti transporto priemonę,
2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, už ją pasirašęs šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“, tačiau 2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į šios išvados rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame nurodė, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą, tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą,
tuo jis pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, nes pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad V. L. būtų paskirta jo padarytą pažeidimą atitinkanti nuobauda, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą tuo padarydamas didelę žalą valstybei, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Č. J. buvo išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., požymių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti Č. J. kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą; pagal LR BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam 100 MGL dydžio baudą. Remiantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę 100 MGL dydžio baudą.
Skunde nurodo, kad byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad pagal 2008-05-12 Vilniaus m. VPK VP EPT vyr. postinio Č. J. siuntimą – užduotį, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijoje buvo atliktas V. L., gim. 1982 m., kraujo tyrimas, kurio metu V. L. kraujyje rasta 2,73 proc. (promilės) etilo alkoholio (specialisto išvada Nr. T-A 3361/08 (01). Šią išvadą iš Vilniaus priklausomybės ligų centro 2008-05-22 paėmė pats Č. J., už kurią pasirašęs minėto centro „Tyrimų registracijos žurnale“. Tačiau administracinėje byloje Nr. 3-9949 nei 2008-05-12 siuntimo-užduoties, nei specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01), nėra. Be to, teismas nuosprendyje neteisingai nurodo, kad buvęs Č. J. viršininkas L. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad Č. J. negalėjo apskritai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 124¹ str. 6 d. ir pagal šią dalį fiziniam asmeniui skirti administracinę nuobaudą. Iš byloje esančio 2010-11-04 teismo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuoti liudytojo L. M. parodymai, matyti, jog pagal LR ATPK 126 str. Č. J. galėjo surašyti protokolą, bet nagrinėti negalėjo, nes jau tuo metu nagrinėjo teismas. Turėjo būti surašyti du protokolai pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 6 d. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai sulaukiama specialisto išvados dėl kraujo, sprendžia pareigūnas, kurio žinioje yra byla. Administracinės bylos yra perduodamos į Administracinės veiklos skyrių. Bylų perdavimas yra reglamentuotas, rašomas tarnybinis pranešimas ir vadovas deda vizą kitam pareigūnui. Jeigu Č. J. neturėjo galimybės, be abejo, turėjo būti atžyma padaryta, kad ta byla perduota ir pareigūnas turėjo pasirašyti.
Prokuroras skunde nurodo, kad Č. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 6 d., ir nutarimą, kuriuo už minėtą pažeidimą buvo paskirta 20 Lt bauda, surašė 2008-05-24, kai tuo metu, t.y. 2008-05-22 jau buvo paėmęs specialisto išvadą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nesurašė ir administracinę bylą perdavė į Administracinės veiklos skyrių. Minėtoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie V. L. girtumą, todėl AVS pareigūnams, kurie, kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė Č. J., ir turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nebuvo žinoma ir jie negalėjo žinoti, jog eismo įvykio metu vairuotojas V. L. buvo neblaivus. Byloje esančiuose policijos pareigūnų N. P., V. P. ir D. V. 2008-05-12 tarnybiniuose pranešimuose apie V. L. girtumą taip pat nėra jokių duomenų. Prokuroras pažymėjo, jog Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo IV skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 6.3 punkte nurodyta – surašo administracinius protokolus ir savo kompetencijos ribose skiria administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Č. J. administracinę bylą nagrinėjo be atskiro vadovo nurodymo, savo iniciatyva, o bylą perduodamas į Administracinės veiklos skyrių, nesurašė tarnybinio pranešimo, kokiu pagrindu byla perduodama į šį skyrių. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, jog Č. J., eidamas Vilniaus m. VPK EPT TOS vyr. postinio pareigas, galėjo ir privalėjo surašyti V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir bylą nagrinėjimui persiųsti į teismą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai Č. J. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroro nuomone, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Č. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis Č. J. ir jo gynėjas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis Č. J. atžvilgiu (BPK 329 str. 2 p.).
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, jog Č. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d.
Kolegija pažymi, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Savo forma ir turiniu pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtinos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami bei tiriami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį Č. J. atžvilgiu.
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog kaltinamasis Č. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. O pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių Č. J. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors Č. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę patvirtinta tiek jo paties tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek liudytojų parodymai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme duotų liudytojo L. M. parodymų, jis patvirtino, jog Č. J. turėjo kompetenciją nagrinėti administracines bylas. Liudytojas pažymėjo, jog tarnyboje buvo tokia nerašyta taisyklė, jog kas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, tas, jeigu to pareigūno yra kompetencija, ir skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti ir ją nagrinėja ir priima atitinkamą nutarimą. Jeigu pareigūnas pagal kompetenciją negali nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, tai tokią bylą jis privalo atiduoti į administracinės veiklos skyrių. Iš liudytojo L. M. parodymų matyti, kad šiuo atveju pagal LR ATPK 126 str. Č. J. galėjo surašyti protokolą, bet bylos nagrinėti negalėjo, nes tuo metu tokias bylas nagrinėjo teismai. Liudytojas nežino, kodėl šiuo atveju asmeniui nebuvo surašytas protokolas pagal LR ATPK 126 str. 4 d., kuris su medžiaga turėjo būti perduotas nagrinėti teismui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-23 Vilniaus apskrities VPK kanceliarijoje gautas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko V.Černevičiaus raštas 2009-07-17 Nr. 10-10-S-l 1705, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio vietoje, nenustačius nusikaltimo požymių ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, pagal tuo metu galiojusią tvarką tolimesnį eismo įvykio įforminimą įvykio medžiagos surinkimą ir administracinės bylos iškėlimą (jeigu kaltas dėl eismo įvykio padarymo asmuo nustatytas ir pažeidimo neginčijo) turėjo atlikti Č. J. arba medžiaga turėjo būti perduota tolimesniam tyrimui Administracinės veiklos skyriui (toliau - AVS). 2008-05-24 Vilniaus aps. VPK KPV TOP vyresniajam postiniui Č. J. atsakingas pareigūnas nedavė nurodymo (žodinio ar rašytinio) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784. Protokolą Nr. 847784 pažeidėjui V. L. pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d. Č. J. surašė savo iniciatyva, tirdamas aptariamą eismo įvykį (1 t., b.l. 130-131).
Iš 2009-08-04 Vilniaus apskrities VPK kanceliarijoje gauto Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko V Černevičiaus rašto 2009-07-31 Nr. 10-10-S-l2469 matyti, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką iš Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą paimdavo ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos pridėdavo bylą tiriantis pareigūnas. Už 2008-05-12 12.39 val., Vilniuje, Kojelavičiaus g., padaryto administracinio teisės pažeidimo tyrimą atsakingo asmens paskirta nebuvo, pagal LR ATPK 225 str., 248 str., 256 str., 264 str., 270 str., savo kompetencijos ribose administracinio teisės pažeidimo medžiagą surinko Vilniaus apskrieties VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis postinis Č. J.. 2008-05-24 jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 ir, vadovaujantis LR ATPK XXI ir XXII skyriaus reikalavimais, 2008-05-24 priėmė nutarimą. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga reg. Nr. 3-9949 buvo perduota į Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyrių (toliau -AVS) duomenų suvedimui į centrinę duomenų bazę ir nutarimo vykdymui. Vilniaus apskrities VPK KPV AVS pareigūnai administracinio teisės pažeidimo netyrė. V. L. už LR ATPK 126 str. 4 d. numatytą veiką, vadovaujantis LR ATPK 248 str., 256 str., 259¹ str., administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo surašyti Vilniaus apskrities VPK KPV TOP vyresnysis postinis Č. J. ir surašytą protokolą perduoti Vilniaus apskrities VPK KPV AVS, kad pagal LR ATPK 261 str. administracinio teisės pažeidimo protokolą būtų galima persiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (11., b.l. 136-137).
Taigi, tiek liudytojo L. M., tiek ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko V. Černevičiaus 2009-07-17 ir 2009-07-31 raštuose nurodyta informacija patvirtina, kad Č. J. turėjo teisę ir pareigą surašyti vairuotojui V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir bylą perduoti teismui dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Taigi, Č. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 6 d., ir nutarimą, kuriuo už minėtą pažeidimą buvo paskirta 20 Lt bauda, surašė 2008-05-24, kai tuo metu, t.y. 2008-05-22 jau buvo paėmęs specialisto išvadą dėl vairuotojo V. L. neblaivumo, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nesurašė ir administracinę bylą perdavė į Administracinės veiklos skyrių. Kadangi šioje administracinėje byloje nebuvo jokių duomenų apie V. L. girtumą (nebuvo įdėta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvada Nr. T-A 3361/08 (01)), todėl AVS pareigūnams, kurie, kaip teisminio nagrinėjimo metu parodė Č. J. ir turėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nebuvo žinoma ir jie negalėjo žinoti, jog eismo įvykio metu vairuotojas V. L. buvo neblaivus. Byloje esančiuose policijos pareigūnų N. P., V. P. ir D. V. 2008-05-12 tarnybiniuose pranešimuose apie V. L. girtumą taip pat nėra jokių duomenų.
Kolegijos nuomone, nelaikytinos pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvados, kad nesurinkta patikimų įrodymų, jog Č. J. 2008-05-24 sąmoningai neatsižvelgęs į specialisto išvados rezultatus, tyčia surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame nurodė, tik kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą, tai yra tokiais savo veiksmais tyčia netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą.
Kolegija daro išvadą, kad bylos faktiniais duomenimis neabejotinai patvirtinta, jog Č. J. žinojo arba turėjo žinoti, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 14.45 val., rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, kadangi jis pats buvo nuvykęs į Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir pats paėmė Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01) ir už ją pats pasirašė (t. 2., b.l. 50-53). Žinodamas apie vairuotojo V. L. neblaivumą, Č. J. turėjo teisę ir privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo bylos protokolą pagal LR ATPK 126 str. 4 d. arba apie negalėjimą surašyti tokio protokolo informuoti tiesioginį savo viršininką, arba perduoti bylą kitam įgaliotam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnui, pateikiant jam bylą su visais duomenimis apie nustatytą V. L. neblaivumą, tačiau to nepadarė, t.y. neatsižvelgęs į Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01) rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame įrašė žinomai melagingą, neatitinkančią tikrovės informaciją apie V. L. girtumą, tai yra, protokole nenurodė, kad V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o nurodė, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą. Taigi, kolegijos nuomone, Č. J. tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).
Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Tarnybos organizavimo skyriaus vyresniojo postinio pareigybės aprašymo IV skyriaus „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“ 6.3 punkte nurodyta, kad surašo administracinius protokolus ir savo kompetencijos ribose skiria administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Č. J. administracinę bylą nagrinėjo be atskiro vadovo nurodymo, savo iniciatyva, o bylą perduodamas į Administracinės veiklos skyrių, nesurašė tarnybinio pranešimo, kokiu pagrindu byla perduodama į šį skyrių.
Kolegija visiškai sutinka su prokuroro skunde nurodytais argumentais, kad šios aplinkybės neginčijamai įrodo, jog Č. J., eidamas Vilniaus m. VPK EPT TOS vyr. postinio pareigas, galėjo ir privalėjo surašyti V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir bylą nagrinėjimui persiųsti į teismą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai Č. J. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį Č. J. atžvilgiu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Č. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., yra visiškai įrodyta byloje esančiais faktiniais duomenimis. Č. J. pripažįstamas kaltu suklastojęs dokumentą, tai yra, 2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į Vilniaus priklausomybės ligų centro Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvados Nr. T-A 3361/08 (01) rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame įrašė žinomai melagingą, neatitinkančią tikrovės informaciją apie V. L. girtumą, tai yra, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą, sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą, tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija). Be to, jis pripažįstamas kaltu, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tuo padarydamas didelę žalą valstybei, o būtent: 2008-05-22 iš Vilniaus priklausomybės ligų centro paėmęs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratorijos 2008-05-15 specialisto išvadą Nr. T-A 3361/08 (01), kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje, paimtame 2008-05-12 d. 14.45 val. rasta 2,73 promilės etilo alkoholio, už ją pasirašęs šio centro „Tyrimų registracijos žurnale“, tačiau 2008-05-24, Giraitės g. 3, Vilniuje, neatsižvelgęs į šios išvados rezultatus, surašė V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 847784 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 3-9949, kuriame nurodė, kad 2008-05-12 12.40 val. V. L. „vairuodamas automobilį nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortą sugadino savo automobilį“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 171, 172 punktų reikalavimus už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje ir tą pačią dieną priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo paskyrė V. L. 20 Lt baudą, tai yra tokiais savo veiksmais netinkamai kvalifikavo V. L. padarytą administracinį teisės pažeidimą ir, 2008-05-24 savo kompetencijos ribose, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 847784, paskyrė jam netinkamą administracinę nuobaudą, tuo jis pažeidė 1999-07-08 Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VII-1316 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba ir 2000-10-17 Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytus reikalavimus dėl teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo, šiais veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, nes pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad V. L. būtų paskirta jo padarytą pažeidimą atitinkanti nuobauda, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą diskreditavo valstybės tarnautojo vardą tuo padarydamas didelę žalą valstybei, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Skiriant Č. J. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių Č. J. atsakomybę aplinkybių nėra, į tai, kad Č. J. į gydytojo narkologo, psichiatro įskaitas neįrašytas (t. 2., b.l. 76-78), iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, t.y. 2009 m. rugpjūčio 29 d. jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jis atleistas iš vidaus tarnybos (t. 2., b.l. 80).
Kadangi Č. J. teisiamas pirmą kartą, byloje nėra neigiamai Č. J. charakterizuojančių duomenų, Č. J. jau nebedirba vidaus reikalų sistemoje, kolegijos nuomone, bausmės tikslai už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., bus pasiekti Č. J. paskyrus jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas bausmes – baudas, mažesnes nei LR BK 47 str. 3 d. 2 p., 3 p. nustatyti baudų vidurkiai. Č. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant jam paskirtas bausmes, vadovaujamasi LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Č. J. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., yra visiškai įrodyta bylos faktiniais duomenimis, todėl Vilniaus miesto 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendis naikintinas Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p. pagrindu ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis Č. J. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p., 301 – 305 str. str., 307, 308 str.
nusprendė:
panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir nuteisti jį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;
Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir nuteisti jį 80 MGL (10400 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 80 MGL (10400 Lt) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąjį Č. J. paskirtą baudą sumokėti į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Nuosprendis įsiteisėja nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.