Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžio, kuriuo, A. B. pripažinta kalta ir nuteista

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 80 MGL (10400 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 70 MGL (9100 Lt) bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė – 80 MGL (10400 Lt) bauda.

Iš A. B. priteista valstybei 25066 Lt nusikalstamomis veikomis padarytai turtinei žalai atlyginti.

2011-07-20 kratos metu paimti ir FNTT prie LR VRM sąskaitoje saugomi 4970 Lt nukreipti civilinio ieškinio patenkinimui.

Iš A. B. priteista 108,40 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteista už tai, kad ji apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą ir apgaule išvengė turtinės prievolės, t. y. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-05-31 pagal Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išduotus verslo liudijimus: 2010 metams Nr. GZ003459-4, 2011 metų sausio – kovo mėnesiams Nr. QN143933, 2011 metų balandžio – rugsėjo mėnesiams Nr. XD193010-2, vykdydama gėlių prekybą patalpoje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Telšiuose, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos buhalterinę apskaitą. Vykdydama prekybą pagal verslo liudijimą gavo gėlių pardavimo pajamų iš viso 244430,00 Lt (2010 m. - 162251,00 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31 - 82179,00 Lt), tačiau į tvarkomą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą neįrašė dalies, tai yra 171232,00 Lt (2010 m.-110311,00 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31 - 60921,00 Lt) gautų gėlių pardavimo pajamų. Įsigijo gėlių iš viso už 150791,00 Lt (2010 m. - 103666,00 Lt, 2011 m. - 47125,00 Lt), tačiau dalies gėlių įsigijimo bei pinigų sumokėjimo operacijų už 105270,00 Lt (2010 m. – 72236,00 Lt, 2011 m. - 33034,00 Lt) neįformino apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, sąskaitomis faktūromis, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, kasos pajamų orderių kvitais) ir jų neįrašė į tvarkomą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d., 4 d. nuostatas. Dėl to negalima iš dalies nustatyti A. B. individualios veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-05-31.

Be to. A. B. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-05-31, vykdydama prekybą pagal verslo liudijimus ir gavusi gėlių pardavimo pajamų iš viso 244430,00 Lt (2010 m. - 162251,00 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31 - 82179,00 Lt), tačiau į tvarkomą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą neįrašiusi dalies, tai yra 171232,00 Lt (2010 m.-110311,00 Lt, nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31 - 60921,00 Lt) gautų gėlių pardavimo pajamų, 2010 m. birželio mėnesį pajamoms viršijus 100000 Lt ribą ir atsiradus prievolei privalomai registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, nevykdė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 71 str. 2 d. ir 92 str. 1 d. nuostatų - neįsiregistravo PVM mokėtoja, neskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2010 metų birželio – gruodžio mėnesius ir 2011 metų sausio – gegužės mėnesius mokėtino 25066,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio (10804,00 Lt už 2010 metų birželio – gruodžio mėnesius ir 14262,00 Lt už 2011 metų sausio – gegužės mėnesius). Taip tyčia apgaule savo naudai išvengė 25066,00 Lt turtinės prievolės.

Apeliaciniame skunde nuteistoji A. B. teigia, kad teismas savo išvadas grindė matematiniais skaičiavimais, tačiau niekur nuosprendyje nenurodė, kodėl skaičiavo taip, o ne kitaip ir šie teismo skaičiavimai taip pat lėmė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Skaičiavimai buvo atliekami paties teismo, jie buvo atliekami jau teismui išėjus priimti nuosprendžio, t. y. buvo daryti kaltinamajai ir gynėjui nežinant. Nurodo, jog tokie teismo veiksmai, kai teismas pats atlikinėjo skaičiavimus, kurių nebuvo baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia daryti išvadą, kad teismas šališkai stojo į kaltinimo pusę, tuo pažeisdamas vieną esminių – teismo nešališkumo principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios A. B. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistoji nesutikdama su apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei išvadą dėl nuteistosios kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų ir darbo vietoje rastą ir paimtą sąsiuvinį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o nuteistoji skunde argumentuodama savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų neatitikimo faktams, dėsto argumentus, iš esmės jau įvertintus nuosprendyje.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotus nusikalstimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Nuteistoji A. B. skunde teigia, kad liudytojos L. V. ir E. B. teisme nepatvirtino, jog rastame sąsiuvinyje yra atvaizduoti A. B. vykdytos veiklos „realūs“ rezultatai. Liudytojos L. V. ir E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad apie sąsiuvinį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir jame vedamus užrašus nieko nežino, sąsiuvinio nėra mačiusios, jokių įrašų jame nėra dariusios, A. B. niekada nėra joms užsiminusi, kad kažką skaičiuoja bendrai. Tokius liudytojų parodymus patvirtino ir pati nuteistoji A. B., kuri parodė, kad sąsiuvinį ji vedė dėl smalsumo, fiksavo, ką nugirsdavo apie L. V. ir E. B. suprekiautas sumas, skaičiavo, kiek visos kartu galėtų suprekiauti, t. y. pripažino, kad sąsiuvinį vedė ir visus įrašus jame darė ji viena. Taigi patvirtinti, jog rastame sąsiuvinyje yra atvaizduoti A. B. vykdytos veiklos „realūs“ rezultatai, liudytojos negalėjo, nes apie šį sąsiuvinį, kaip teigė liudytojos ir pati nuteistoji, nežinojo, jos visos dirbo atskirai pagal patentus, prekes užsisakydavo kiekviena sau, kiekviena turėjo savo dokumentus ir pildydavo savo žurnalą, kiek suprekiauta. Remiantis tokiais liudytojų, pačios nuteistosios parodymais, pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sąsiuvinyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitytos pajamos, atėmus L. V. ir E. B. už atitinkamą laikotarpį apskaitytas individualios veiklos pajamas, yra nuteistosios A. B. individualios veiklos gaunamos pajamos.

Apeliantė skunde nurodo, jog liudytojas Š. B. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad sąsiuvinyje nurodytos A. B. „realios“ pajamos. Liudytojas Š. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog A. B. prekybos vietoje kratą atliko kolegos, o jis tik apžiūrėjo paimtus dokumentus, žurnalą, kuriame buvo vedama vykdomos veiklos apskaita, nurodant kiek suprekiauta konkrečiais laikotarpiais. Tai, kad liudytojas būtų apžiūrėjęs sąsiuvinį su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir vertinęs sąsiuvinyje esančius įrašus, duomenų byloje nėra, to nenurodė ir apklausiamas teisme pats liudytojas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje yra pateiktos dvi specialisto išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2013-02-27 specialisto išvadoje Nr. 5-4/23, tiek 2011-10-27 specialisto išvadoje Nr. 5-4/10, vienareikšmiškai nustatytos tokios pat iš gėlių prekybos gautos pajamos, patirtos išlaidos, įskaitant sumokėtus mokesčius laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31. Byloje nustatyta, jog rengiant 2011-10-27 išvadą gėlių pardavimo pajamos nurodytos sąsiuvinyje „(duomenys neskelbtini)” nebuvo mažinamos, o rengiant 2013-02-27 išvadą buvo mažinamos L. V. ir E. B. oficialiai tvarkomuose pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose užfiksuotų pajamų dydžiais. Šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad byloje esančios dvi specialisto išvados yra viena kitai prieštaraujančios.

Teisme apklausta specialistė J. Dikšaitė parodė, kad A. B. oficialioje apskaitoje nurodytos pajamos skyrėsi nuo neoficialios apskaitos, kad sąsiuvinyje esami duomenys buvo vedami tvarkingai, išsamiai, išvestas pinigų likutis, fiksuotas pinigų išėmimas, gėlių likutis vertintas pinigais mėnesio pabaigai. Kaip teigė specialistė, jog ji palyginusi A. B. oficialią apskaitą su sąsiuviniu nustatė, kad A. B. gavo daugiau pinigų, tačiau negalėjo nustatyti kur tie pinigai buvo panaudoti, paskaičiavusi išlaidas, negalėjo nustatyti kam mokėjo pinigus ir kur įsigijo gėlių. Specialistė taip pat nurodė, kad sąsiuvinyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti duomenys apie sumokėtus mokesčius, apie A. B., E. B., L. V. sumokėtus privalomojo sveikatos draudimo, verslo liudijimo išdavimo ir socialinio draudimo įmokas, iš esmės sutapo su Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktais duomenimis apie A. B., E. B. ir L. V. sumokėtas anksčiau paminėtas įmokas.

Be to, 2013-02-27 specialisto išvadoje Nr. 5-4/23 nurodyta, kad dėl dalies gėlių pardavimo pajamų neįrašymo į tvarkomą apskaitą, dėl veiklos vykdymui skirtų gėlių įsigijimo bei pinigų sumokėjimo operacijų neįforminimo apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis arba sąskaitomis faktūromis, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais, kasos pajamų orderių kvitais) ir jų neįrašymo į tvarkomą apskaitą, negalima iš dalies nustatyti A. B. individualios veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-05-31. Ši išvada padaryta remiantis sąsiuvinyje su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ esančiais įrašais. Kolegija vertindama minėtą sąsiuvinį, pažymi, kad jame užfiksuoti duomenys už kiekvieną mėnesį apie veiklos vykdymą (gautas gėles pirkimo bei pardavimo kainomis, nurašytas gėles, parduotas gėles bei patirtas išlaidas – gėlėms pirkti, atlyginimams išmokėti, socialinio draudimo įmokoms, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiams ir mokesčiams už verslo liudijimus, kitoms išlaidoms, suvesti neparduotų gėlių likučiai, kasos likučiai kiekvieno mėnesio pabaigoje, kiekvienam mėnesiui skirtame lape nurodyta duomenų surašymo data, įrašytas vardas A. ir pasirašyta) rodo, kad sąsiuvinyje esantys įrašai yra gana išsamūs, susiję su A. B. vykdoma veikla – gėlių prekyba, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad šiame sąsiuvinyje buvo vedama vykdomos prekybos gėlėmis ir su tuo susijusios veiklos apskaita. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, specialisto išvados, sąsiuvinyje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ surašyti duomenys ir kt.) sudaro įrodymų visumą, patvirtinančią A. B. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais ištirtais įrodymais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, o nuteistosios A. B. parodymus, kaip prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atmetė.

Apeliantės skundo argumentą, jog teismas savo išvadas grindė matematiniais skaičiavimais, tačiau niekur nuosprendyje nenurodė, kodėl skaičiavo taip, o ne kitaip, kolegija laiko nepagrįstu ir pažymi, kad 2013-02-27 specialisto išvadoje Nr. 5-4/23 išsamiai nurodyta, kaip buvo paskaičiuotos A. B. gautos gėlių pardavimo pajamos, gėlių įsigijimo išlaidos. Teigti, kad teismas pats atlikinėjo skaičiavimus, kurių nebuvo baudžiamosios bylos medžiagoje, nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios A. B. apeliacinį skundą atmesti.