Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-999/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-01-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-01-23
Bylos Nr.
1-34-999/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45309-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
R. P.
Advokatai
Linas Kiaurakis, Vita Litinsk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-34-999/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45309-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; (S) 2.3.6.4.4. 2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 23 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant V. B.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Raimundui Galdikui,

kaltinamajai G. A., jos gynėjai advokatei Vitai Litinskienei,nukentėjusiajai R. P., jos atstovui advokatui Linui Kiaurakiui,teismo medicinos ekspertui G. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. A. buvo kaltinama tuo, jog mušdama padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, 2021 m. gruodžio 29 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tyčia ranka sudavė kartą R. P. į kairį petį, spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą, R. P. įsikibus į laiptų turėklų metalines dalis (strypus), stūmė ją nuo laiptų, tuo padarydama nukentėjusiajai R. P. kairio peties sumušimą ir patempimą, kairės plaštakos sumušimą, kairės juosmens srities ir kairio klubo sumušimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamoji G. A. kalta neprisipažino ir parodė, jog R. P. jų namuose atsirado 2019 m. Jos vyras V. A. buvo nupirkęs automobilį tėvų reikmėms, kuris buvo registruotas vyro vardu ir kuria važinėjo R. P.. Vieną dieną ji pamatė, kad automobilis įdaužtas. Ji paklausė R. P., koks įvykis buvo, tačiau pastaroji audringai sureagavo, išsigynė. Po kelių savaičių žiūri, jau kitoje vietoje įdaužta. Vėl atėjo paklausti ir vėl audringa R. P. reakcija. Jie suprato, kad žmogus yra nesąžiningas ir nuo to prasidėjo įtampa. R. P. dirbo pas tėvus protarpiais. Jei mama J. A. ją pasikvietė, tai jie gerbė mamos nuomonę. Jų erdvės bendros su tėvais, durys nerakinamos. R. P. aktyviai domėjosi tėvų nekilnojamuoju turtu. Išsireikalavo tėvų nekilnojamojo turto išrašus. Atėjo laiškas į jų pašto dėžutę, pažyma iš antstolių apie turimą turtą. Tėvai pasakė, kad čia R. P. buvo įdomu. Buvo pradėti forminti dokumentai mamos neįgalumo nustatymui. Dokumentai buvo pas juos. R. P. vertė namus ir ieškojo mamos paso, kuris kartu su kitais dokumentais buvo pas juos. Mama pasakė, kad R. P. formins mamos globą ir ją slaugys iki gyvenimo pabaigos. Jie turėjo visus įgaliojimus tvarkyti tėvų reikalus. Ji nuėjo pas psichiatrę G., kuriai pasakė, kad yra J. A. marti. Gydytoja pasakė, kad pas ją buvo R. P., sakė, kad J. A. yra vieniša ir R. P. tvarkys visus J. A. reikalus. Gydytoja buvo sumišusi ir pasijuto nejaukiai. Po to su R. P. pokalbio neturėjo. Čia buvo 2019 m. Vieną dieną žiūri, mamos vilnonė patalynė sukišta į maišus ir padėta prie durų. Mama pasakė, kad R. P. jai sakiusi, kad vokietės kasmet keičia patalynę. Kitą kartą vyras davė tėvui pinigų kondicionieriui, kuris buvo įrengtas R. P. kambaryje, o ne pas tėvus. Taip pat buvo šaldytuvas pakeistas į blogesnį. Prie kitų darbuotojų nėra buvę tokių įvykių. Buvo imamos tėvų banko kortelės ir imami gryni pinigai tūkstančiais. Klausė tėvų, kur dingo tie pinigai, bet jie gerbė tėvų privatumą, nors matė, kad tai vyksta. 2021 m. gruodžio 29 d. tėtis G. A. skambino vyrui, klausė, kas vyksta su jo banko sąskaita. Vyras atspausdino išrašą, padėjo baseine ant stalo. Tėvas atėjo pas juos į namus visas įsiaudrinęs, reikalavo išrašus. Jie abu su vyru nuėjo pas tėvus pasiaiškinti dėl tų išrašų. Pokalbis vyko svetainėje. Tonas buvo pakeltas, daug emocijų. Jie kalbėjo ir apie R. P., kuri turbūt nugirdo jų pokalbį, nes persisvėrė per turėklus, ėmė šaukti, kad „čia neįmanoma gyventi, aš nieko neėmiau“. Ji priėjo prie laiptų, kad geriau ją matytų. Jai pasirodė, kad R. P. yra išgėrusi. Sakė R. P., kad nesikištų, nes ne šeimos narys. Tai sukėlė R. P. audringą reakciją. Jie vėl grįžo prie tėvų, pakalbėjo ir grįžo namo. Kitą dieną mama atbėgo, sako, R. P. kreipsis į policiją. Jokios policijos tą dieną nebuvo, tik sekančią. Vyras neminėjo, kad būtų bendravęs su policija. R. P. po kreipimosi į policiją dar visą mėnesį neišvyko iš tėvų namų. Ji netikėjo, kad R. P. parašė pareiškimą, kol ją iškvietė pas tyrėją. Mama buvo įnoringa, norėjo būti savarankiška, ne kiekvienas jai įtikdavo. Tėvas po pietų visada išsireikalaudavo „čierkelę“ ir ne vieną, ir tą vakarą buvo išgėręs. Jie tėvui to alkoholio netiekdavo. Kai atvažiavo policija, tėtis jau buvo įšilęs ir linksmas. Kai po mėnesio išėjo R. P., ji pati slaugė mamą, nes buvo kovidas. Į apklausą policijoje mamą vežė ji, o tėvą vežė vyras. Kai atvyko policija, tėvas buvo nuteiktas ir viską pasakojo kaip nuotykį, o kai važiavo į policiją, tėtis buvo blaivus, buvo vienas su tyrėja ir pasakė teisybę. Tyrėjos kabinete jos nebuvo, o kai apklausinėjo tėvus namuose, visą laiką šalia buvo R. P.. Po įvykio su R. P. nekalbėjo ir nesitaikė. Mano, kad R. P. tikslas – pasipelnyti. Įtampa buvo jau 3 metus. R. P. per teisiamąjį posėdį rodė mažąjį pirštelį. Anksčiau R. P. jos smurtu nekaltino. R. P. yra ūmaus būdo, o ji yra sugyvenamo būdo, gero charakterio. Tėvai sakė, kad R. P. darė jiems įtaką, ką sakyti policijai. Tėvai vis pasakojo, kad R. P. grasino iškviesti žurnalistus, viską papasakoti, kaip jie gyvena. Kaip matė, žurnalistai ir buvo iškviesti į posėdį, buvo straipsnis. Ji negali vertinti, ar S. G. geras gydytojas. Jie veda su tėvais bendrą ūkį. Komunaliniai mokesčiai bendri, miega atskirai, virtuvės atskiros, bendra baseino erdvė, bendra katilinė, jie pjaudavo žolę. Tėvai turi sąskaitas ir gali jomis naudotis. Nekilnojamojo turto registro išrašas buvo adresuotas kažkuriam iš tėvų, bet atėjo į jų pašto dėžutę. Nunešė tėvams, kurie atplėšė ir jie paklausė, kam jiems tas išrašas. Jie neslėpė to išrašo. Tėvai buvo įtakoti R. P.. Nepamena, ar mama atėjo, ar paskambino ir pranešė, kad R. P. kvies policiją. Ji buvo palipusi vieną laiptą, kad geriau matytų. Iš viso yra 22 pakopos, ji buvo apačioje. Per apklausą policijoje ji nebuvo suskaičiavusi pakopų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 149-152) paaiškino, jog vėliau paskaičiavo tas pakopas, gal ir galėjo būti palipusi, neatsimena. Ji vežė J. A. į policiją. Nežino, kodėl apklausos protokole parašyta, kad pastaroji apklausta namuose. Apklausos metu ji buvo prie budinčio posto. Apklausa vyko kabinete pirmame aukšte. Tyrėja D. J.. Jie atskiria, kada tėvai teisybę sako, o kada fantazijas.

3. Nukentėjusioji R. P. parodė, jog pažįsta kaltinamąją. Penkerius metus tuose namuose dirbo pas kaltinamosios uošvienę. Praėjo 11 mėnesių nuo to įvykio. J. A. jai nuolat skambindavo, kad atvažiuotų. Jai iš Klaipėdos toli važinėti dirbti, nelabai norėjo, bet 2021 m. gruodžio 16 d. atvažiavo. Ji buvo kaip socialinė padėjėja, reikėjo lankyti gydytojus, tvarkyti neįgalumą. Visi ją pažinojo. J. A. sakė, kad G. A. nepatenkinta, kad ji grįžo. Artėjo šventės. 2021 m. gruodžio 29 d. turėjo būti įprasta diena. Jos vyras A. P. iš Klaipėdos atvežė produktus. Paprašė, kad jos vyras nuvežtų G. A. iš bankomato pasiimti pinigų ir paskui jos vyras išvažiavo. Vėliau tą dieną G. A. pasiėmė iš dėžutės paštą ir labai susinervino. Girdėjo jo pokalbį telefonu su sūnumi. Jie pavalgė vakarienę visi trys. Po vakarienės ji nuėjo į savo kambarį. Tada išgirdo barnius iš apačios. Ji paprašė J. A. nusileisti žemyn, nes situacija pasirodė įtempta. J. A. nusileido, o ji liko viršuje, bet paskui išgirdo savo vardą, išėjo iš kambario ir klausėsi ant laiptų. Ji sakė, kad ji nebuvo banke. G. A. užbėgo laitais į viršų ir ėmė stumti ją žemyn. Ji įsikibo į turėklus, šaukė „Už ką“. Jai trankė per nugarą. Po visko ji grįžo į savo kambarį. Tada į viršų užlipo J. A., kuri ją apkabino, verkė, prašė nekviesti policijos. J. A. visa drebėjo, davė jai vaistų. G. A. vartojo alkoholį. Jos visada nuo jo slėpė alkoholį. Jos kambaryje buvo prislėpta daug butelių. G. A. irgi prašė atleisti. Tą vakarą jos vyras jai skambino 13 kartų. Tada skambino draugei. Ryte parašė žinutę draugui psichiatrui, tada draugui teisininkui, klausė, kaip jai elgtis. Pastarieji jai patarė kuo greičiau kreiptis į policiją ir ligoninę. Vakare atvažiavo policijos patruliai, apklausė senelius. Jie abu patvirtinto, kad „mušė mūsų R.“. Ji klausėsi ginčo persisvėrusi per turėklus. Ją vadino „stora padla“. Kaltinamoji smūgiavo ir iš nugaros stūmė ją žemyn. Ji stumiama leidosi laiptais žemyn. Smūgiai buvo į nugarą, į juosmenį, į petį. Į nugarą su keliu smūgiavo. Laiptų rėmai metaliniai, turėklai iš medžio masyvo. Skaudėjo fiziškai, bet sunkiausia buvo psichologiškai. Tą ūmų G. A. būdą žinojo visas personalas. Kitą rytą vyras nuvežė ją į ligoninę. Policijoje irgi buvo ryte, bet jos paprašė atvažiuoti po pietų, nes jie turėjo autoįvykį. Vakare skambino vyrui, sesei, kolegei. 2022 m. sausio 29 d. G. A. jos atsiprašė. Po įvykio ji dar pasiliko dirbti, nes nerado naujų slaugių. Paskui abu senoliai susirgo kovidu. Ryšys su J. A. buvo ypatingas, pastaroji norėjo, kad ji pas J. A. dirbtų. Jos buvo prašoma atsiimti pareiškimą. Ji niekada nebuvo patyrusi smurto gyvenime ir nenusipelnė to. Muštis yra ne jos mentalitetui. Ji norėjo, kad jie atsiprašytų. Čia ne pinigai svarbiausia. Ji vaikščiojo pas psichiatrą. Smūgis buvo toks, kad suprato, jog jai spyrė. Smūgiai buvo į nugarą, juosmenį, sėdmenis. Įsikibusi atsisukusi žiūrėjo. Stūmė į dešinį petį. Patempimas gavosi nuo stūmimo. Konkrečiai koks sužalojimas nuo kokio smūgio ji negali pasakyti. Kaip buvo sužalotas klubas, ji negali pasakyti. Į turėklus nebuvo atsitrenkusi ar atsirėmusi. Ji išsilaikė su rankomis. Žodinių konfliktų buvo ir anksčiau. Buvo įlenkimas ant jų automobilio. G. A. klausė, kur ji įtrenkė. Dėl priežiūros konfliktų nebuvo. Tuose namuose vaikų ir tėvų santykiai nebuvo geri. Tą vakarą G. A. nebuvo neblaivus, tai buvo tradicinė taurelė. Atsiprašė jos po mėnesio. Atėjo G. A. aplankyti J. A.. Klausė, ar atsiims pareiškimą. G. A. motyvuotai atsiprašė, sakė, kad buvo susinervinusi. Ji pasakė, kad jai reikia pagalvoti. Bet policijoje apklausos buvo vilkinamos. Tada ji suprato, kad eis iki galo. Su G. A. skolų ir nuoskaudų neturi. Gydytoja G. jos paklausė „už ką Jūsų taip nemėgsta G.?“. Bet ten visi darbuotojai buvo žeminami. Ji atsisuko laikydamasi turėklų, nepaleido. Ji patyrė fizinį skausmą, kuris buvo vidutinis. Kai vakare atvyko policija, jie kalbėjosi su G. ir J. A.. Policininkai turėjo Body cameras, ji policininkams viską parodė. Tada pareigūnai nuėjo į kitą namo dalį, bet jai atrodo, kad policininkai nepateko pas juos. V. A. tą vakarą, kai vyko konfliktas, nebuvo. Kovidas labai ribojo bendravimą. Be to, buvo nuolatiniai barniai. G. ir J. A. viską matė. Jei V. A. būtų buvęs prie pietų stalo, ji jo nebūtų mačiusi, bet jo tikrai nebuvo. Dėl to įvykio ji jaučiasi blogai. Ji stovėjo visai šalia laiptų kampo, iki pusės metro. Nesuprato, ko G. A. bėga į viršų, gal į mamos kambarį. Ant laiptų G. A. jos neklausė nieko apie tėvų banko sąskaitas, kondicionierius, patalynes. Pirma sudavė, paskui stūmė, nors tiksliai nepamena. Buvo mėlynės, nežino, kodėl gydytojas neįrašė. Dirbo pagal verslo liudijimą, turi sutartį. Bet sutartis ne dėl darbo pas A., nes jie nepageidavo sutarties. Po priėmimo ligoninės priimamajame į šeimos gydytoją nesikreipė. Sąnarių ligų neturi. Turėjo traumą kelionėje 2022 m. spalį, bet iki tol neturėjo.

4. 2022 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje Nr. G66/2022(03) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. P. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio peties sumušimas ir patempimas, kairės plaštakos sumušimas, kairės juosmens srities ir kairio klubo sumušimai. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos keturios trauminių kontaktų sritys (kairysis petys, kairė plaštaka, kairė juosmens sritis, kairė klubo sritis). Visi sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 77).

5. Liudytojas A. P. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, o nukentėjusioji R. P. yra jo žmona. Per įvykį jis buvo namuose Klaipėdoje. Paskambino žmona ir pasakė, kad ją užpuolė, spardė. Jis liepė pakuotis ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti žmonos. Girdėjo riksmus. Jie daug kartų skambinosi. Paskui žmona pasakė nevažiuoti, nes mokytojai pakilo spaudimas, todėl žmona negali jos palikti. Jo žmona slaugė senyvo amžiaus žmones (duomenys neskelbtini). Tokio žmonos balso nėra girdėjęs. Iš pradžių žmona pati norėjo išvažiuoti. Sakė, kad ją mušė, spardė, stumdė, bet paskui perskambino, kad negali palikti mokytojos tokiame stovyje. Jis atvažiavo kitą rytą, vežė žmoną į polikliniką, paskui į policiją. Jis laukė mašinoje. Į policiją vežė tik vieną kartą. Žmona jam nerodė sužalojimų. Jis yra buvęs namo viduje, žino tuos laiptus. Žmona ir dabar labai pergyvena, ranka ilgai tino. Žmona sakė, kad viskas įvyko ant laiptų. Tyrėja pasakė, kad vardas G., kad yra A. sūnaus žmona. Jam atrodo, kad žmona su G. anksčiau nebendravo. Ar tarp jų buvo konfliktų anksčiau, nežino. Žmona paskambino susijaudinusi, strese, sakė, kad sumušė G. A. marti. Ryte žmona skundėsi, kad skauda nugarą, ranką. Pas gydytoją jis nėjo. Paskui žmona kažką vartojo nuo skausmo. Telefonu žmona neaiškino, už ką sumušė. Paskui lyg ir minėjo, kad dėl kažkokių banko reikalų. Jis ne kartą vežė G. A. į bankomatą, žmonos niekada į banką nevežė. Jis J. A. niekada neskambino, pastaroji jam skambino pati. Neprašė, kad J. A. duotų parodymus jo žmonos naudai.

6. Liudytojas V. A. parodė, jog kaltinamoji yra jo sutuoktinė, nukentėjusioji periodiškai dirbo pas jo tėvus prižiūrėtoja. Gyvena (duomenys neskelbtini), tai dviejų dalių gyvenamasis namas, turintis bendras zonas. Tėvai gyvena pirmame name, jie - antrame. Tuo metu jo tėvus prižiūrėjo R. P., kurią pasamdė jo mama J. A.. R. P. kambarių netvarkė, darė valgyti, daugiau nežino, ką darydavo. Jis valdė tėvo elektroninę bankininkystę. R. P. mokėjo tėvai, bet visus komunaliniu mokėjo jis. Tą dieną paskambino tėvas, paprašė sąskaitos išrašo. Jis padarė išrašą, padėjo ant stalo prie baseino bendroje zonoje. Tėvas paklausė, kur tas išrašas, išėjo toks konfliktas. Jo tėvas jau kokį 15 metų po pietų išgėrinėdavo. Nežino, kam to išrašo reikėjo. Žiūri, kad tėvas to išrašo nepaėmė, tai nunešė. Tėvai sėdėjo dviese prie stalo svetainėje. Jie kalbėjosi, kad niekas iš banko telefonu neskambinėja. Iš antro aukšto pasigirdo R. P. komentarai. G. A. nuėjo prie laiptų, ji žodiškai konfliktavo su R. P.. Jis iš svetainės matė žmoną. Iki viršaus žmona nebuvo palipusi, smurto nebuvo. Jis nematė jokių sužalojimų. Buvo sniego, gal paslydo R. P. šiukšles nešdama. Dvi moteriškės pykosi. Jis nesikišo. Mamai J. A. yra demencija, tėčiui G. A. – irgi, stipri demencija. Tėtis jį laiko savo broliu. Tėtis nevaikšto, serga vėžiu, praktiškai yra „daržovė“. Dabar abu tėvai guli slaugos namuose. Valgomasis ir svetainė yra 75 m2 patalpa, per vidurį padalinta židinio kolona. Jis R. P. nematė, tik girdėjo jos balsą. Žmona buvo palipusi gal 3-4 laiptų pakopas, jis žmoną matė. Tarp žmonės G. ir R. P. didelių sutarimų nebuvo ir praeityje: dėl finansinių dalykų, dėl R. P. kišimosi į jų šeimos reikalus, dėl mamos vežiojimo pas notarus. Gal dėl to apšmeižė jo žmoną. Jo mamos santykiai su R. P. yra geri. Jo mama mėgsta padlaižiavimą. Tėvui vakar darė vėžio operaciją, mamai lūžęs šlaunikaulis. Jo parodymus, kad buvo užlipusi G. A. 8-10 laiptų pakopų užrašė tyrėja. Nežino, kiek tiksliai tų pakopų buvo. Vėžį tėvui nustatė prieš 3 savaites. Kovo mėnesį jį ištiko infarktas. 2021 m. gruodžio 29 d. demencija dar nebuvo tėčiui diagnozuota. Motina sakė, kad jie turi atsiprašyti, kad R. P. jų neduotų į teismą. Jis pasakė, kad ten nieko nebuvo ir jie neatsiprašys. Jis su R. P. nebendravo po įvykio. Tik kai mama koją išsisuko, jis padėjo R. P. ją perkelti. R. P. turėjo milžinišką įtaką jo tėvams. R. P. valdė jų korteles, grynus pinigus. Tėvai išleisdavo po 4000 Eur grynų pinigų per mėnesį. R. P. galėjo įteigti jo tėvams, kad ją sumušė.

7. Liudytojas S. G. parodė, jog dirba Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamente priėmime gydytoju. Sunkiai atsimena nukentėjusiąją, kiek pamena, viskas vyko kairėje kūno pusėje. Buvo konfliktas tarp nukentėjusiosios ir jos prižiūrimų asmenų marčios. Marti sudavė į kairį petį, kairį klubą, tempė už kairio peties ir į kairį delną. Apžiūros metu nustatyti kiek riboti kairio peties sąnario judesiai, aiškių sumušimo žymių nebuvo, kairio klubo srityje aiškių sumušimo žymių nebuvo, tačiau buvo palpacinis skausmingumas tiek kairio peties sąnario srityje, tiek kairio klubo sąnario srityje. Buvo kairės plaštakos pirmo piršto patinimas. Sumušimas turi tokius simptomus – skausmas, patinimas ir kraujosruvos. Jeigu smūgis labai stiprus, būna paviršinių kraujagyslių pažeidimai. Jei yra giliau plyšusi kraujagyslė, iškart nepasimato, pasimato po kelių dienų. Nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad eitų pas teismo ekspertą, jei kažkas išryškės. Aiškiai matėsi tik piršto patinimas. Buvo padaryta rentgeno nuotrauka, jokių kaulinių pakitimų nerasta. Kiekvienas žmogus konflikte yra susijaudinęs. Trauma buvo išvakarėse. Skausmą nustatė palpuojant. Pacientė nurodė, kur skauda ir jis toje vietoje išpalpavo. Palpacija yra lietimas ir pacientė nurodo skausmingumą. Rekomendavo vaistus Nimesil ir šaltį. Jis daugumą pacientų atsimena, gal dėl to, kad konfliktas buvo. Jie turi suteikti pirmąją pagalbą, pažiūrėti, ar nėra išnirimo ar lūžio. Policija visada siunčia žmones pas juos, o jie priima visus ligonius. Iš matomų požymių buvo tik patinimas ir palpacinis skausmas. Gali būti patinę ir nuo sąnarių ligų, o kraujosruvos gali tik vėliau pasirodyti. Jei smūgis stiprus, kraujosruvos atsiranda greitai, jei smūgis silpnesnis ir pažeidimas giliuosiuose sluoksniuose, gali pasirodyti po kelių dienų. Į eksperto G. P. klausimus atsakė, jog turi chirurgo, neurochirurgo ir echoskopuotojo licencijas. Klubakaulio sparno sritis, juosmens sritis, užpakalinis šoninis paviršius. Magnetiniam rezonansui nesiuntė, nes priėmimo gydytojas nesiunčia magnetiniam rezonansui. Jis patarė kreiptis į teismo ekspertą, jei paryškės kraujosruvos. Medicininių indikacijų magnetiniam rezonansui nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo medicinos ekspertas G. P. parodė, jog žino, apie kokią specialisto išvadą kalbama. Tvirtina savo išvadą. Išvadoje parašyta, kad ne ekspertas nustatė šiuos sužalojimus, o medicininiuose dokumentuose nustatyti tokie sužalojimai. Ekspertas neturi galios kvestionuoti kito licencijuoto gydytojo diagnozės. Gydytojas atsako už savo diagnozę. Apklausus gydytoją buvo išsiaiškinta, kaip buvo nustatyta diagnozė. Ekspertas nežino, ką gydytojas darė toliau. Jie privalo į išvadą įtraukti nustatytus sužalojimus. Jei traktuoja, kad buvo sumušimas, vadinasi, turėjo būti kontaktas. Bet šiuo atveju jis iš vis negali konstatuoti, kad buvo sužalojimai padaryti, nes, paklausius gydytoją, tai nebuvo paremta jokiais objektyviais duomenimis. Yra tik subjektyvūs duomenys, tik nusiskundimai ir vieno sąnario patinimas. Pacientė nebuvo atvykusi objektyviai apžiūrai pas ekspertą. Remiantis turimais duomenis, išvada būtų tokia – sužalojimų nėra nustatyta, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti sunkumo mąstą. Tai buvo ne asmens, o medicininių dokumentų tyrimas. Jei jis būtų apžiūrėjęs pacientę, būtų išvada, kad sužalojimų nenustatyta, nes nebuvo mėlynių, nubrozdinimų. Patinimas galėjo būti nuo bet kokio uždegiminio proceso. Yra ydinga tvarka, kai reikia duoti išvadas iš medicininių dokumentų. Turėtų būti daromi pakeitimai įstatyme. Skausmas nėra diagnozė, o tik vienas iš simptomų. Simptomų visuma sudaro diagnozę. Pagal šiandieninės gydytojo apklausos duomenis, pagal tai, kad pacientė toliau nebuvo tirta, vien tik iš to, kas parašyta medicininiame išraše, teismo medicininiu požiūriu sužalojimų nenustatyta. Nėra sužalojimų, nėra apie ką ir kalbėti. Ant kūno nebus parašytas traumos atsiradimo mechanizmas. Yra sužalojimas ir viskas. Jei yra traumuota sritis, ji gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto, o kaip ten gavosi, čia ne jų sritis, o teisėsaugos. Tvirtina savo išvadą iš to, kas buvo pateikta, bet ne iš to, ką šiandien išgirdo. Gydytojas atsako už savo diagnozę. Tada kyla klausimas dėl gydytojo kompetencijos. Kad galėtų išvadoje parašyti, jog objektyvių duomenų apie sužalojimus nėra, jam turėtų būti pateikti visi duomenys – ar pasiuntė pas kitus gydytojus, ar kiti gydytojai nieko nenustatė, tuo pagrindu jis galėtų tokį dalyką parašyti, bet šiaip tai nėra daroma. Tyrimo apimtį nustato teisėsauga. Jis padarė išvadą pagal vieną gydytojo išrašą, jam daugiau niekas nebuvo pateikta. Dauguma sužeidimų per 10 d. išgyja. Po kelių mėnesių magnetinis rezonansas nieko nerodys, nebent tai lėtinė liga. Lėtinių ligų paūmėjimas dėl trauminio poveikio nėra vertinamas. Nesupranta, kokiu pagrindu gydytojas nustatė pradinę diagnozę. Galimas ir neurologinis skausmas. Jie remiasi išoriniais sužalojimais, skausmas nėra sužalojimas. Mėlynė gali ir neišryškėti. Gydytojas privalėjo siųsti pacientę tolimesniam tyrimui. Nepagrįsta diagnozė klaidina kitą specialistą – jį.

9. Liudytojas R. A., dirbantis Klaipėdos AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu parodė, jog kaltinamosios nepamena, nukentėjusiąją pamena. Tarp moterų buvo konfliktas, viena moteris buvo skriaudžiama, tačiau nepamena, kaip. Tikriausiai V. gatvėje, Palangoje, vyko veiksmas. Iškvietimo tikrai nepamena. Juos pasitiko nukentėjusioji, namie buvo dar du senyvo amžiaus asmenys. Nukentėjusioji parodė, kad nesutaria su senukų sūnumi ir marčia, ir buvo apstumdyta. Jis padarė įvykio vietos fotonuotraukas. Viską filmavo Body kamera. Lyg nuo laiptų bandė numesti, nepamena, kaip. Nukentėjusioji daugiau bendravo su jo kolega, jis vyresnių asmenų nekalbino. Nepamena, kiek pakopų laiptai ir ar jie statūs. Medikų nukentėjusiajai nereikėjo.

10. Liudytojas P. B., dirbantis Palangos policijos komisariate Reagavimo skyriaus tyrėju parodė, jog kaltinamosios nepamena, nukentėjusioji matyta. Nežino, dėl kokio įvykio yra iškviestas. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 1, b. l. 93-94, juos patvirtino. Papildomai paaiškino, jog seni žmonės abu patvirtino smurto faktą. Tie žmonės buvo adekvatūs, suprantantys savo veiksmus. Vyriškis nebuvo apsvaigęs. Atrodo, kad iš virtuvės galima matyti laiptus. Žiūrint, kurioje vietoje sėdėjo. Tie asmenys papasakojo tą patį, ką ir nukentėjusioji. Akivaizdžių sužalojimų nebuvo arba nematė. Nepamena, ar rodė mėlynes nukentėjusioji. Nepamena nukentėjusiosios būsenos. Atrodo, kad jis apžiūrėjo įvykio vietą. Viskas vyko ant laiptų. Body camera turi abu pareigūnai fiksuoti, bet nepamena, kaip šiuo atveju buvo. Body camera įjungia standartiškai, kai išlipa automobilio standartiškai. Nukentėjusioji nurodė, kas ją sužalojo, jie ėjo pas juos, atrodo, bendravo tik su vyriškiu (sūnumi). Tas bendravimas nebuvo gražus, elgėsi nepagarbiai, buvo piktas, nesitvardė. Buvo piktas ant nukentėjusiosios, žodžių nepamena. Ar tas pokalbis yra vaizdo įraše, nežino. Vaizdo įrašai eina į bendrą serverį. Susidarė įspūdis, kad jie visi nesutaria ir tame nuolat gyvena. Jam buvo keista, kad abu tėvai duoda parodymus prieš savo marčią, tai vadinasi, santykiai yra prasti. Nukentėjusioji buvo toje pačioje patalpoje, kaip ir senyvi žmonės, bet patalpa didelė. Nežino, kodėl jo tarnybiniame pranešime nėra parašyta, kad bendravo su sūnumi.

11. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, jog kiek prisimena 2021 m. gruodžio 30 d., nuo 7 val. iki 19 val. dirbo Klaipėdos AVPK Palangos m. PK. Buvo į įvykius ir pranešimus reaguojantis tyrėjas. Dirbo kartu su Klaipėdos AVPK Palangos m. PK RS vyriausiuoju patruliu R. A.. Kiek prisimena, 2021 m. gruodžio 30 d., po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, į Palangos m. PK kreipėsi pilietė R. P., nurodydama, kad ją 2021 m. gruodžio 29 d., vakare (duomenys neskelbtini) sumušė G. A.. Priėmęs iš R. P. pareiškimą, tos pačios dienos vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su vyriausiuoju patruliu R. A. atvyko (duomenys neskelbtini), apžiūrėti įvykio vietos. Kiek prisimena, namuose buvo nukentėjusioji R. P., garbaus amžiaus moteris ir vyriškis, kaip dabar žino tai buvo J. A. ir G. A.. R. P. parodė vietą, kur ji buvo sumušta G. A.. Kiek prisimena, jis J. A. ir G. A. paklausė, ar jie matė kaip G. A. sumušė R. P.. Kiek prisimena, G. A. ir J. A. jam atsakė, kad matė, tačiau kiek prisimena tikslių įvykio aplinkybių nenurodė. Kadangi jam su vyriausiuoju patruliu reikėjo vykti į kitą įvykį, jis G. A. ir J. A. pasakė, kad su jais susisieks tyrėja ir esant reikalingumui, juos apklaus. Jis ir R. A. išvyko į kitą įvykį (t. 1, b. l. 93-94).

12. Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog tikslinant pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45309-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įvykio aplinkybes apie 17.05 val., buvo nuvykta minimu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyti įvykį matę liudininkai. Įvykio vietoje name sutikti šios namo dalies gyventojai. Kaip vėliau nustatyta, ai G. A. ir jo žmona J. A.. Paaiškinus kreipimosi priežastį šie paaiškino analogiškas aplinkybes kaip nurodė pareiškėja pareiškime. Pasak piliečių jie matė įvykio aplinkybes ir esant poreikiui gali paliudyti. Bendravimo metu išsiaiškinta, kad šie nelabai sutaria su sūnumi ir jo žmona. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog abu piliečiai yra senyvo amžiaus, turintys sveikatos problemų. J. A. vaikšto tik su vaikštyne. Asmenys dėl savo būklės atvykti į policijos komisariatą negali, tačiau sutinka duoti parodymus namuose. Bendravimas su piliečiais užfiksuotas tarnybiniu nešiojamu video registratoriumi Nr. BOF1EC60852 (t. 1, b. l. 109).

13. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota J. A. sveikatos būklė (t. 1, b. l. 129-133, t. 2, 139-140), G. A. (t. 2, b. l. 142-144). Viešoji įstaiga „Pagalba senjorui“ nurodyta, jog G. A. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose.

14. Atsižvelgiant į gautus medicininius duomenis, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojų G. A. ir J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

15. Liudytojas G. A. 2022 m. kovo 8 d. apklausas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog jis su žmona J. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu gyvena ir jo sūnus V. A. su šeima. Šiuo adresu yra du gyvenamieji namai, kurie tarpusavyje yra sujungti bendru baseinu ir bendro naudojimo patalpomis. Jis ir jo žmona yra jau pagyvenę žmonės, todėl 2021 m., tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo būti lapkričio mėnuo, pas jį ir jo žmoną J. į namus atvažiavo jo žmonos J. buvusi mokinė R. P.. Jis žino, kad R. P. su vyru gyvena Klaipėdos mieste. Kiek jam yra žinoma, R. P. atvykti pas juos pakvietė jo žmona J. Kai atvyko R. P., J. jos paprašė, kad pastaroji jiems padėtų prie buities darbų. Sutarė, kad R. P. nupirks maisto produktus, pagamins jam ir jo žmonai pavalgyti. Sutarė, kad R. P. gyvens pas juos. Sutarė, kad jis su žmona R. P. už pagalbą mokės apie 1000 eurų į mėnesį. R. P. apgyvendino savo namo antrame aukšte, kur jai davė vieną iš trijų kambarių. R. P. pas juos atvažiuodavo pirmadieniais ir būdavo iki penktadienio. Savaitgaliui ji važiuodavo namo į Klaipėdą. Kiek prisimena, 2021 m. gruodžio 29 d. vakare, apie 18 val., tikslaus laiko neprisimena, jis buvo namuose. Buvo svetainėje (valgomajame), kuri yra namo pirmame aukšte. Sėdėjo prie stalo. Prie stalo sėdėjo ir jo žmona (duomenys neskelbtini). Iš savo namo atėjo jo sūnus V. Jis atėjo kartu su savo žmona G. A.. Buvo ir jų dukra J., kuriai 11 m. Jie visi sėdėjo prie stalo ir valgė vakarienę. R. P. su jais nebuvo, ji buvo savo kambaryje. Valgydami kalbėjosi apie buities reikalus. Jis buvo prašęs, kad V. jam atvežtų jo banko sąskaitos išrašą. Sūnus jam atspausdino ir atnešė. Valgant, R. P., būdama namo antrame aukšte pakvietė G. A. ateiti pas ją į namo antrą aukštą pokalbiui. Būnant namo antrame aukšte, kas yra valgomajame kambaryje nesimato, nes laiptai į namo antrą aukštą užstoja vaizdą į valgomąjį kambarį. Todėl R. P. būdama namo antrame aukšte tik iš balsų galėjo girdėti kas yra valgomajame. G. A. atsistojo nuo stalo ir nuėjo pas R. P.. Ar G. A. laiptais užlipo į namo antrą aukštą, ar ne, jis nematė. Ar G. A. tik palipo laiptais ir liko stovėti ant laiptų, jis taip pat nematė. Jis tik girdėjo ginčą, kuris vyko tarp R. P. ir G. A.. Dėl ko jos ginčijosi, jis neprisimena. Jis, V., (duomenys neskelbtini), J. buvo valgomajame. R. P. su G. A. ginčijosi apie minutę laiko. Po kiek laiko G. A. grįžo atgal prie stalo. R. P. liko namo antrame aukšte. G. A. su dukra išėjo pas save į namą, o jo sūnus dar liko pas juos. Jis pakalbėjo su V. ir pastarasis išėjo pas save. Po kiek laiko į valgomąjį atėjo R. P., kuri jam ir (duomenys neskelbtini)i pasakė, kad juos paliks, nes jie R. P. nepalaiko. Kiek prisimena, R. P. apie tai, kad ją sumušė G. A., mėgino nustumti nuo laiptų, nieko nesakė. Jokių išorinių sužalojimų jis ant R. P. veido nematė. Kiek prisimena R. P. tą vakarą sveikata nesiskundė. Apie ką ji kalbėjosi su G. A., R. P. nesakė. Po to R. P. nuėjo į savo kambarį. Sekančią dieną R. P. pasakė, kad ji važiuos į ligoninę. Jis paklausė, dėl ko ji ten važiuos. R. P. sakė, kad važiuos pasidaryti abdukciją, nors prieš tai apie jokius sužalojimus R. P. nekalbėjo. Vėliau R. P. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad ją sumušė G. A.. Kad 2021 m. gruodžio 29 d. vakare G. A. mušė R. P., jis nematė. Po konflikto su G. A., R. P. pas medikus nesikreipė, policijos nekvietė (t. 1, b. l. 119-120).

16. Liudytoja J. A. 2022 m. kovo 22 d. apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, jog ji su vyru G. A. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra du namai, kurie tarpusavyje yra sujungti baseinu ir bendro naudojimo patalpomis. Kitame name gyvena sūnus V. A. su šeima, žmona G. A., dukra J., 11 m. amžiaus. R. P. yra buvusi jos mokinė. Kadangi ji ir jos vyras yra seno amžiaus, jiems reikalinga pagalba prie namų ruošos darbų, todėl ji R. P. paprašė, kad pastaroji jai padėtų prie namų ruošos darbų. Susitarė, kad už darbą mokės apie 1000 eurų į mėnesį. R. P. pas juos dirbo su pertraukomis. Padirbo, išvažiavo dirbti į Vokietiją, tada vėl grįžo dirbti pas juos. Kai R. P. dirbo pas juos, ji tvarkė namus, gamino valgyti, palydėdavo ją, jos vyrą pas gydytojus. R. P. nuo pirmadienio iki penktadienio gyvendavo pas juos name. Penktadieniais išvažiuodavo namo ir grįždavo pirmadieniais. Būdama pas juo name, R. P. gyveno namo antrame aukšte esančiame kambaryje. Kiek prisimena, 2021 m. gruodžio 29 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, ji su vyru G. A. buvo namuose, valgomajame, kuris yra namo pirmame aukšte. Sėdėjo prie stalo ir kalbėjosi. Tuo metu pas juos atėjo sūnus V. A. su žmona G. A., kurie prisėdo prie stalo. Jis visi aptarė buities reikalus. R. P. tuo metu buvo savo kambaryje namo antrame aukšte. Ji apie 30 metų serga Parkinsono liga 5 stadija, jai stringa atmintis, sutinka mąsymas, kyla nerimas, baimė. Kas tiksliai įvyko tą vakarą, ji pasakyti negali, nes ne viską prisimena. Prisimena, kad atėjo sūnus su šeima, visi valgė ir kalbėjosi. Daugiau nieko neprisimena dėl savo ligos. Ji tik nori pasakyti, kad R. P. ja manipuliavo ir viliojo iš jos pinigus. R. P. nėra tokia gera, kokia dedasi (t. 1, b. l. 113-114).

17. Liudytoja D. J. dirbanti Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK veiklos skyriuje vyriausiąja tyrėja parodė, jog yra mačiusi kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Ji atliko visą tyrimą šioje baudžiamojoje byloje. Nori patvirtinti, jog liudytojos J. A. apklausa vyko Palangos PK pirmame aukšte Ganyklų g. 30, Palangoje. Apklausos protokole kitas adresas atsirado per klaidą. Nepamena, kokia buvo šios liudytojos sveikatos būklė, bet į kabinetą liudytoja atėjo pati. Jai nekilo abejonių dėl liudytojos sveikatos. Ką liudytoja nurodė, tą ir fiksavo protokole. Protokolai yra patvirtinami parašais.

18. Protokolu – pareiškimu nustatyta, jog 2021 m. gruodžio 30 d. į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatą kreipėsi R. P. nurodydama, jog 2021 m. gruodžio 29 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), pažįstama moteris G. A., namuose R. P. stovint ant laiptų ne mažiau kaip keturis kartus koja spyrė į nugaros sritį, taip pat kelis kartus ranka trenkė į kairės pusės petį ir stūmė nuo laipų. Dėl suduotų smūgių pareiškėja juto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).

19. Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą patenkama į namo holą, iš kurio galima patekti į kitas namo patalpas. Praėjus tiesiai patenka į erdvų kambarį ir iš karto dešinėje pusėje matosi mediniai laiptai. Lipant laiptais patenkama į namo antrą aukštą. Įvykio vietos apžiūros metu naudotos techninės priemonėmis: fotografuota tarnybiniu mobiliuoju telefonu, filmuota tarnybiniu nešiojamu video registratoriumi Nr. BOF1EC60852 (t. 1, b. l. 19-25).

20. Iš „BODY“ kameros Nr. BOF1EC60852 vaizdo įrašo nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas 2021 m. gruodžio 30 d., 17.22 val. į įvykio vietą atvykusių pareigūnų Body kamera padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „2021_1230_ 172245_006“ matosi, kaip atvyksta pareigūnai, R. P. atidaro kiemo vartus, policijos pareigūnai patenka į namo vidų, kurio viduje policijos pareigūnai sutinka senyvo amžiaus moterį su vaikštyne, kaip nustatyta - tai J. A.. Policijos pareigūnas klausia moters, ar ji matė, kaip viskas buvo, dėl ko čia taip nutiko. J. A. kažką policijos pareigūnui atsako, tačiau vaizdo įraše nesigirdi ir negalima suprasti J. A. žodžių. Tuomet iš valgomojo ateina senyvo amžiaus vyriškis, kuris prisistato G. A. ir jo paklausus, ar matė, kas čia buvo, pastarasis atsako, kad matė. Nurodo, jog taip ir buvo. Su kojomis davė jų padėjėjai. Vos nenukrito aukštielninka ir klausia R. P., ar įsikibo į turėklus, kad nenukrito, pastaroji patvirtina. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jų paaiškinimus reikės užfiksuoti apklausose. Vaizdo įraše „2021_1230_ 172746_007“ toliau tęsiama įvykio apžiūra, užrašomi J. ir G. A. asmens duomenys. Policijos pareigūnas paaiškina, kad reikės viską patvirtinti raštu, G. A. atsako, ką darysi. Policijos pareigūnas pasako, jog pasidarė fotonuotraukas, kur viskas įvyko, R. P. pasakoja įvykio aplinkybes. Į policijos pareigūno klausimą G. A., kodėl čia taip įvyko, G. A. atsako, kad nesantaika. Ji, tai galima suprasti G. A., kaunietė, pasipūtusi, o jie vietiniai. R. P. kažką šneka apie banką. G. A. paaiškina, kad bankininkė J. A. neleidžia pasiimti pinigų iš kortelės, prašo, kad sūnus ar marti patvirtintų, jog pastaroji gali nusiimti pinigų. Policijos pareigūnai išvyksta.

21. 2022 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos žinutės, kurias pateikė nukentėjusioji R. P.. Apžiūrima žinutė yra adresuota asmeniui, vardu M. Žinutė išsiųsta 2021-12-30 09.01 val. (kalba netaisyta) „Labas rytas. Atsirašau, kad trukdau. Nežinau, ar paklausiau Jūsų kaii draugo, mediko, psichiatro... Dvi savaitės prabuvau Palangoje pas A. mylima laukiam, gerbiama. Vakar vakare ponai konfliktavo su snūmi ir marčia. Dėl pinigų, apribotų finansais jiems naudotis eisių... Man nei įdomu, nei svrbu-taen taip įprasta. Bet martiatlįkėpas mane į antrą aukštą, mušė, spradė, stūmė nuo laiptų, rėkdama, kad tai- mano įtaka. Esu be miego, važiuosiu į rengeną.Poniai J. būlė tragiška. Jie maldauja niekur nesikreipti. Man labai reikia Jūsų patarimo. Atsivėriau kaip kunigui. A. nori mane dar išsivežti, bet namo išvykimas - tai tragedija Mokytojai, palikimas jos tokioje būsenoj... Jei tik būčiau palietusi tą isterikė penkiasdešimtmet perkopusią moterį? Nežinau, mintyse kartojau „valdykis, įsikibk į laiptų turėklus, tik neliesk jos nė pirštu“. Abu tėvai buvo liudininkai, Mokytoja maldauja nesikreipti į policiją. Siaubo filmas“ M. rašo 2021-12-30 10.06 val.: „Na taip... Sudėtinga, bet žiūrėkite savęs ir A.. Juk jūs esate šeima“. 2021-12-30 14.14 val. Dėkui.

22. Apžiūrima žinutė, kuri rašoma asmeniui, vardu R. Žinutė rašoma 2021-12-30 09.49 val.: „Mielas R. Man labai reikia Tavo patarimo. Asmeninio. Aš oficialiai dirbu su individualios veiklos pažymą. Dirbu pas savo Mokytoją, sergančią Parkinsonu jau ketveri metai. Turtingoje šeimoje tarp mano Mokytojos su vyru ir visus jų turtus paveldėjusio sūnaus, jo antrosios žmonos kaip įprasta kilo konfliktas dėl finansų. Niekur nesikišau, niekada nedalyvauja. Atbėgus marti štempia man iš mano kambario, nustūmį nuo laiptų, spardė ir daužė... Tokio išpuolio nebuvau patyrusi per visą savo gyvenimą. Kaip man elgtis, Mano Mylima Mokytoja sutinka paliudyti... Dirbu Palangoje Garbių žmonių A. namuose. Biajau, kad jei neiimsiu p\riemonių būsiu apkaltinta vagystėmis nuodais ar dar kažkuo. Kol nerasiu kitos padėjėjos, negaliu palikti Mokytojos, ji kalb apie savižudybę. Ar man vykti į priėmimą ligoninėje persivieįti, ar rašyti pareiškimą Palangos policijai. Tai padaryti tiesiog dėl savo saugumo. Sūnaus šeima galinga. turtinga, jie jau varrstė prokuratūros duris, buvo aprašyti spaudoje, kai marti su tėvu suleido nuodus į kiekvieną iš šalia jų poilsio namų augusių nedžių... Iš jų liko tik stagarai, baudas sumokėjo... Mano geras ilgametis teisininkas atostogauja, Kaip man pasiėlgti, R.? Mano sūnus žuvęs, vyras turi spec.poreikius, niekada nebuvau nei teista, nei nusikaltusi... Pagarbiai, R.“. Remigijus atrašo 2021-12-30 10.13 val.: „Labas. Pirma i policija turi pranesti. Nes tai smurtas“ (t. 1, b. l. 134-136).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

23. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

24. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

25. Teismas, darydamas atitinkamas išvadas dėl to, kokios aplinkybės pripažintinos įrodytomis (ar priešingai – paneigiant buvus atitinkamas aplinkybes), remiasi įrodymais, kurie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas taisykles. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis); įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis); įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis); be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šaltinių gautus duomenis. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą.

26. G. A. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog ji mušdama padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, 2021 m. gruodžio 29 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, tyčia ranka sudavė kartą R. P. į kairį petį, spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į nugarą, R. P. įsikibus į laiptų turėklų metalines dalis (strypus), stūmė ją nuo laiptų, tuo padarydama nukentėjusiajai R. P. kairio peties sumušimą ir patempimą, kairės plaštakos sumušimą, kairės juosmens srities ir kairio klubo sumušimus, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

27. Šioje byloje kaltinimas G. A. buvo grindžiamas nukentėjusiosios R. P. parodymais, specialisto išvada Nr. G66/2022 (03), liudytojų V. A., A. P. parodymais, apžiūros protokolu ir prie bylos pridėtu CD disku su vaizdo ir garso įrašu iš įvykio vietos.

28. Teisiamojo posėdžio metu papildomai buvo apklausti kaip liudytojai gydytojas S. G., policijos pareigūnai R. A., P. B., D. J., teismo ekspertas G. P., peržiūrėtas CD diskas su vaizdo ir garso įrašu.

29. Teisiamojo posėdžio metu atlikus visus šio nuosprendžio 27 ir 28 punktuose nurodytus veiksmus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

30. Vertinant konkrečiu atveju pirmiausiai kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti (ar paneigti) atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus.

31. Kaltinamoji G. A. kaltės nepripažino nurodydama, jog 2021 m. gruodžio 29 d. ji su vyru V. A. atėjo pas uošvius J. ir G. A., kuriuos kaltinamoji vadina mama ir tėčiu, kadangi G. A. reikalavo pasiaiškinti, kas vyksta su jo banko sąskaita. Pokalbis vyko svetainėje, tonas buvo pakeltas, daug emocijų. Jie kalbėjo ir apie nukentėjusiąją R. P., kuri turbūt nugirdo jų pokalbį, nes persisvėrė per turėklus, ėmė šaukti, kad „čia neįmanoma gyventi, aš nieko neėmiau“. Tuomet kaltinamoji priėjo prie laiptų, kad geriau R. P. matytų ir sakė nesikišti, nes R. P. ne šeimos narys. Tai sukėlė R. P. audringą reakciją. Po ko, jie išėjo namo. Kitą dieną mama J. A. atbėgo ir pasakė, kad R. P. kreipsis į policiją. Policija atvyko sekančią dieną. Kaltinamoji G. A. nurodė, jog ji buvo palipusi vieną laiptą, kurių iš viso yra 22 pakopos, kad geriau matytų R. P.. Iš viso yra 22 pakopos, ji buvo apačioje. Per apklausą policijoje ji nebuvo suskaičiavusi pakopų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose G. A. nurodė, jog stovėjo ant laipų, 10 laiptų pakopų žemiau nukentėjusiosios R. P., kaltinamoji paaiškino, jog vėliau paskaičiavo tas pakopas, gal ir galėjo būti palipusi, neatsimena.

32. Tuo tarpu nukentėjusioji R. P. pateikia visai kitokią įvykio versiją, tai yra, jog atėjus kaltinamajai G. A. pas G. ir J. A., kuriuos nukentėjusioji prižiūrėjo, R. P. buvo antrame namo aukšte jai skirtame kambaryje. Ji girdėjo barnius apačioje ir išgirdusi savo vardą, išėjo iš kambario ir klausėsi ant laiptų. Ji pasakė, kad ji nebuvo banke. Tuomet G. A. užbėgo laiptais į viršų ir ėmė stumti ją žemyn. Ji įsikibo į turėklus, šaukė „Už ką“. Kaltinamoji smūgiavo ir iš nugaros stūmė ją žemyn. Ji stumiama leidosi laiptais žemyn. Smūgiai buvo į nugarą, į juosmenį, į petį, į nugarą su keliu smūgiavo. Smūgis buvo toks, kad suprato, jog jai spyrė. Įsikibusi atsisukusi žiūrėjo. Stūmė į dešinį petį. Patempimas gavosi nuo stūmimo. Konkrečiai koks sužalojimas nuo kokio smūgio ji negali pasakyti. Kaip buvo sužalotas klubas, ji negali pasakyti. Ji išsilaikė su rankomis. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po visko ji grįžo į savo kambarį. Tada į viršų užlipo J. A., kuri ją apkabino, verkė, prašė nekviesti policijos.

33. Tokiu būdu, nagrinėjamojoje byloje esant visiškai skirtingoms kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvykio versijoms, būtina išanalizuoti kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie patvirtintų ar paneigtų kaltinamosios G. A. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

34. Nukentėjusiosios R. P. parodymus apie patirtus sužalojimus atliekamo ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino pateikta specialisto išvada Nr. G66/2022(03), kurioje buvo nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. P. nustatyti sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio peties sumušimas ir patempimas, kairės plaštakos sumušimas, kairės juosmens srities ir kairio klubo sumušimai, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 77).

35. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas G. P. visiškai paneigė minėtoje specialisto išvadoje nurodytus teiginius. Teismo ekspertas, išklausęs teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausiamo gydytojo S. G. parodymus, kuris apžiūrėjo nukentėjusiąją R. P., kai ši kreipėsi į gydymo įstaigą, kategoriškai pasisakė, kad šiuo atveju teismo medicinos ekspertas iš viso negali konstatuoti, kad buvo sužalojimai padaryti, nes iš gydytojo paaiškinimų matyti, jog tai nebuvo paremta jokiais objektyviais duomenimis. Yra tik subjektyvūs duomenys, tik nusiskundimai ir vieno sąnario patinimas. Pacientė nebuvo atvykusi objektyviai apžiūrai pas teismo medicinos ekspertą. Todėl remdamasis turimais duomenis, išvada teismo eksperto būtų tokia – sužalojimų nėra nustatyta, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo nustatyti sunkumo mąstą. Jis savo pateiktą specialisto išvadą tvirtina, kadangi tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų - tai buvo ne asmens, o medicininių dokumentų tyrimas. Jei jis būtų apžiūrėjęs pacientę, būtų išvada, kad sužalojimų nenustatyta, nes nebuvo mėlynių, nubrozdinimų. Patinimas galėjo būti nuo bet kokio uždegiminio proceso.

36. Tokiu būdu, atsižvelgiant į teismo medicinos eksperto G. P. pateikus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, byloje pateikta specialisto išvada Nr. G66/2022(03) teismas nesivadovauja, nes ji yra paneigta paties specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto. Tokiu atveju nebelieka ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių - nežymaus sveikatos sutrikdymo.

37. Liudytojai A. P. įvykio aplinkybių tiesiogiai nematė, todėl reikšmingų bylai aplinkybių teisiamojo posėdžio metu nenurodė. Liudytojas A. P., nukentėjusiosios R. P. sutuoktinis, nurodė, kad jam būnant namuose Klaipėdoje, paskambino žmona R. P. ir pasakė, kad ją užpuolė, mušė, spardė G. A. marti. Jis atvažiavo kitą rytą, vežė žmoną į polikliniką, paskui į policiją. Ryte žmona skundėsi, kad skauda nugarą, ranką. Telefonu žmona neaiškino, už ką sumušė. Paskui lyg ir minėjo, kad dėl kažkokių banko reikalų. Liudytojas V. A., kaltinamosios G. A. sutuoktinis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dieną kilo konfliktas su tėvu G. A. dėl pastarojo banko išrašo. Jis nuėjo pas tėvus įvykio dieną ir kalbėjosi svetainėje, kai iš antro aukšto pasigirdo R. P. komentarai. G. A. nuėjo prie laiptų, ji žodiškai konfliktavo su R. P.. Iki viršaus žmona G. A. nebuvo palipusi, gal 3-4 laiptų pakopas, smurto nebuvo. Dvi moteriškės pykosi, jis nesikišo. Be to, nurodė, jog R. P. turėjo milžinišką įtaką jo tėvams. R. P. valdė tėvų korteles, grynus pinigus. Tėvai išleisdavo po 4000 Eur grynų pinigų per mėnesį. R. P. galėjo įteigti jo tėvams, kad ją sumušė. Taigi, šie liudytojai esminių bylai aplinkybių nenurodė ir nepavirtino.

38. Vertinant „BODY“ kameros Nr. BOF1EC60852 vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, kaltinamosios G. A. gynėja nurodė, jog šis vaizdo įrašas nėra tinkamai įformintas, tai yra nėra apžiūrėtas objektų apžiūros protokolu, nors sutiko, kad tai yra įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas. Teismas sutinka, kad pateiktas CD diskas su garso ir vaizdo įrašu turėjo būti apžiūrėtas ir įformintas apžiūros protokolu. Tačiau, taipogi pažymėtina, jog įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu naudotos techninės priemonėmis: fotografuota tarnybiniu mobiliuoju telefonu, filmuota tarnybiniu nešiojamu video registratoriumi Nr. BOF1EC60852 (t. 1, b. l. 19-25). Be to, policijos pareigūno P. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje bendravimas su piliečiais G. ir J. A. užfiksuotas tarnybiniu nešiojamu video registratoriumi Nr. BOF1EC60852 (t. 1, b. l. 109). Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, „BODY“ kamera Nr. BOF1EC60852 padarytą vaizdo įrašą galima vertinti kaip tinkamą įrodymą.

39. Toliau analizuojant „BODY“ kameros Nr. BOF1EC60852 vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes esminis momentas yra tas, kad vaizdo ir garso įraše matyti, jog G. A. pasako, kad įvykis buvo, kad su kojomis davė jų padėjėjai, kuri vos nenukrito aukštielninka. Ką šneka J. A., teismas iš garso įrašo negali suprasti.

40. Apklausti kaip liudytojai J. A. ir G. A. nepatvirtino „BODY“ kameroje užfiksuotų ir duotų paaiškinimų. Liudytoja J. A. parodė, jog nieko nepamena dėl sveikatos būklės. Liudytojas G. A. parodė, jog nematė, ar G. A. laiptais užlipo į namo antrą aukštą, ar ne. Ar G. A. tik palipo laiptais ir liko stovėti ant laiptų, jis taip pat nematė. Jis tik girdėjo ginčą, kuris vyko tarp R. P. ir G. A.. Dėl ko jos ginčijosi, jis neprisimena. Tokiu būdu, teismas laiko, kad liudytojų J. A. ir G. A. duoti parodymai tyrėjai, pasirašius už melagingų parodymų davimą, šiuo atveju yra svaresni negu „BODY“ kamera užfiksuoti minėtų asmenų paaiškinimai.

41. Liudytojai policijos pareigūnai R. A. ir P. B. iš esmės teisiamojo posėdžio metu parodė aplinkybes, kurios užfiksuotos „BODY“ kamera. Liudytojas R. A. esminių aplinkybių nenurodė, kadangi jis fiksavo įvykio vietą techninėmis priemonėmis, o liudytojas P. B. papasakojo, jog, kiek pamena, įvykio vietoje buvę senyvo amžiaus asmenys patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į teismo jau išsakytą poziciją šio nuosprendžio 42 punkte, liudytojų parodymai vertintini kaip nesuteikę bylai reikšmingų įrodymų.

42. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu surinktus ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad be nukentėjusiosios R. P. parodymų, kitų įrodymų, kurie pagrįstų G. A. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nenustatyta.

43. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, o tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl kaltinamoji G. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis). Įrodymų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

44. Prokuroras teisme prašė papildyti kaltinimą aplinkybe, jog nukentėjusiajai R. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Tačiau, tai nekeičia teismo išvados dėl aplinkybių vertinimo ir išteisinamojo nuosprendžio G. A. atžvilgiu priėmimo.

IV. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

45. Nukentėjusioji R. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamosios G. A. (t. 1, b. l. 65-66, t. 2, b. l. 160-162). Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 60,03 Eur priteisimo iš kaltinamosios G. A. (t. 1, b. l. 80-84).

46. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kad G. A. šiuo teismo nuosprendžiu yra išteisinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiosios R. P. atžvilgiu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios R. P. civilinis ieškinys ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekami nenagrinėtais.

47. Kaltinamoji G. A., jo gynėja prašė iš valstybės G. A., esant BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, priteisti proceso išlaidas už išteisintajai suteiktas teisines paslaugas, viso 2000 Eur. Šios išlaidos pagrįstos išrašytų sąskaitų pagrindu atliktais mokėjimais patvirtinančiais pinigų priėmimo kvitais ir banko išrašais (t. 2, b. l. 181-185).

48. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įgyvendinimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, BPK 106 straipsnis nuo 2022 m. gegužės 1 d. buvo papildytas 3 dalimi, kurioje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Teismas G. A. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir šių motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad prašoma atlyginti 2000 Eur proceso išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas vertinant ją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktos paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytų atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių kontekste nėra per didelė.

50. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

51. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

52. Elektroninė laikmena (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios R. P. civilinį ieškinį dėl 5000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. A. palikti nenagrinėtu.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 60,03 Eur žalos priteisimo iš G. A. palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajai G. A. 2000 Eur už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms.

Elektroninę laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė